QUOTE(given444 @ 2014 10 30, 23:34)
jei vezys nuo stresu, tai visiems mums amen - juk visi nervuojames. daug apie ja zinau; nekimso burgeriu; iki dabar nemuvi dar kojiniu; viena ryta vokieciu chebra ryte stirendami bego krosa (tarp ju - nemazai su antsvoriais) ir uzklause jos, ar ji neapsiausianti kedu, o ji atsake (rodydama i sandalus, i kuriuos basa isispyre): "cia mano ziemniai batai"
zodziu, ji tokia super sveikuole ir liesa.... ir va...se tau.... vaikai jau uzauginti, bet vis tiek....
Monteverte, o saldumynai tau - tai kas? jei grynas sokoladas tae traukia - tai gal nera blogai? supratau, kad bandeles tave netraukia; is manes cia visi spilkavosi... kiek stuku vaisiu i diena tau reikia suvalgyti? suvalgai iki 8? ar priklauso nuo rusies?
o tai ka, chebra, meditacijai darot - kaip gaivinates?

jei jau maistas nepades...madlso, knygos, meditacijos, sportas, tikejimas?? - kiekviena pagal savo poreikius turbut?
ar stengiates isvis issimiegoti? ar jauciat - jei metai nervingesni - tai prasciau jauciates?
ar jus sekina amzinas skubejimas, stresai? (nors ir valgot sveikiau?)
as tai po vieneriu metu du metus atgal prisiekiau sau - taip nebevarysiu; gyvensiu - kiek tai imanoma - visa gyvenima savo MALONUMUI....net jei tektu buto iki galo nesusiremontuoti, ir vis dar naujos masinos neturiu (po to kai exas ja netycia sukule...) zodziu, turtu pas mane nera....kelionems - hobiui - siaip ne taip pagal galimybes uzsidirbu - gyvenu po truputi su vaikais ir gaudau KIEKVIENOS DIENOS AKIMIRKAS....bet esu jautri tokia, ir nervuotis man tenka....o tai ziauriai mane nervina

uzburtas ratas....vnz.....
Tai gal ne tik nuo stresų. Maža ką, gal ji visgi kažko nedavalgė, perspaudė su kažkokiu ten natūralumu ar pan.
Aš daugiau kalbėjau apie mano buvusią maniją saldumynams, nuo vaikystės. Tada tai ėjo viskas iš eilės, gal tik poros dalykų nemėgau. Dabar gi aš pasitenkinu kokiais ala sveikais taleriukais, juodu šokoladu, chalva kartais, gal dar kokia barankyte kartais ar naminiais keksiukais, chrustais ir viskas. Ir tai ne kasdien. Bet tai tik dėka vaisių, nes be jų tai būtų amba. O vaisių tai per dieną suvalgau taip: per vynuogių sezoną, kai jos normalios kainos, tai apie kilas, na gal iki kilo vynuogių ryte, o po to vakare dar smūfis sakykim iš pusantro banano, poros trejetos obuolių, uogų geros saujos ir žalėsių sakykim. Tai nežino čia daug ar mažai vaisių? Įtariu, kad nemažai dėl tų vynuogių. Bet aš ne košių kokių norių, o jų ryte.
Aš tai kol buvau sveika, nebuvau jautri, jautresnė galbūt tik šeimos reikalams, dėl gyvūnų ir pan. O šiaip tai ne. Bet kažkur virš dvidešimties, ėmė sunkėti su hormonais, mėnesinėmis, tai tada buvo jautresnių periodų. Dabar aš stebėtinai stipri, nors gyvenu pastovaus streso sąlygomis. Apie tai kalbėti nenoriu, tai konfidenciali info, bet esmė ta, kad tas stresas ne šiaip koks blogas darbdavys ar pan. Jis daug didesnis. Man siūlė psichiatrus, psichologus, tai pabandžius jie nieko nenustatė

Tai vat turiu oficialius duomenis: ne psichinė

Nežinau, rimtai gal mityba savo padarė arba kaip sakoma: šuva ir kariamas pripranta. Tiesiog stengiuosi tikėti savimi, laikytis savo, gyventi sutartinai su savimi ir jei mano vidiniai principai prieštarauja kažkam laižyti šikną, nusileisti, nors dauguma tą darytų mano vietoje, bet aš laikysiuosi savo ir gyvensiu sutartinai su savo vidumi, net jei ir dėl to įsigyčiau masę priešų. Bet niekada nebūsiu priešas sau, tą žinau. Tuomet ir nekankina košmarai ir šiaip vis dar tikiu šviesiu rytojumi.