QUOTE(Ksesanko @ 2014 06 17, 19:23)
Idomus tyrimai ir koreliacija su issilavinmu. Skaiciau straipsni zurnale. Abu tevai su aukstu issilavinimu ir ne jauni, meno zmones. tai vaiku vardai mane suglumino. Dante, Auktuma (berniuku vardai) mergytes aplamai super keistas vardas, bet net nepamenu jo... Tai va per daug skaitantis tevai, kartais irgi atranda per daug mandrius vardus. Vyro paklausiau kaip jis mano kieno cia vardas Auktuma. Aplamai jis manes nesuprato, ir sako ar cia tikrai vardas. Bet su berniuku man tas vardas visiskai nesisieja...
Labas mamytės!
Čia aš ta keistuolė mamytė, davusi savo vaikams retus vardus.
Auginu dukrytę Bazilę, dvynius: Jogailą ir Auktumą bei pagranduką berniuką Dantę.
Auktumos vardo nuorodą Jums jau atsiuntė. Kaip šis vardelis atėjo į mūsų šeimą?
Mano vyras, dar būdamas paauglys, labai domėjosi istorija. Iš istorijos apie Herkų Mantą jam įstrigo Auktumos vardas. Prisipažinsiu, kai pirmą kartą išgirdau, ir man jis skambėjo šiek tiek neįprastai. Bet, kuo labiau domėjausi, tuo šis vardas labiau patiko. Kadangi mano pačios tėčio giminės šaknys ateina iš Prūsijos, tai šio vardo pasirinkimas buvo labai tinkamas.
Jogailos vardas mano mėgstamų vardų stalčiuje ilgai laukė savo eilės
Dantė - spontaniškai atėjo kelios dienos prieš vaikučio gimimą.
Na, o Bazilė - pirmagimė, labai sunkiai rado savo vardą. Citata iš interviu žurnalui:
"Kai laukiausi pirmagimės, vardo išrinkimas man atrodė ypatingai svarbus ir atsakingas dalykas, lyg kokia branduolinio nusiginklavimo programa. Norėjosi, kad tai būtų gražus, retas, prasmingas vardas ir dar visiems patiktų, ir vaikui prie veido tiktų. Pradėjom galvoti, diskutuoti. Čia ir vaikas gimė, o vardo kaip nėra, taip nėra. Ėmiausi darbo. Surašiau visus mums patikusius vardus. Gavosi sąrašas iš kokių 20 vardų. Nuėjau pas miegančią mažylę ir žiūrėjau į ją, į vardus, į ją, vėl į vardus. Tada užsimerkiau ir pirštu dūriau į sąrašą: Gertrūda. Klausiu: Ar, tu, mažute, esi Gertrūda?. Vaikelis nuleido lūpų kampučius. Oho, čia juk ženklas! Ne, ji ne Gertrūda. Tęsiau toliau. Bakst pirštu į sąrašą: Atėnė. Gal tada tu Atėnė? Ir , o stebukle, sulig mano klausimu mergytė per miegus pasimuistydama pasukinėjo galvą į šonus, lyg sakytų: Ne ne. Apakinta sėkmės, skubėjau toliau. Bakst. Bazilė? Ir lyg gražiausiam sapne vaikiukas per miegus atsidusdamas išleido garsą: Mhmm. Mosuodama sąrašu, lyg sparnu, nuplasnojau laiptais žemyn šaukdama: Ji yra Bazilė! Ji davė ženklą!. Mums labai palengvėjo."
Visai įdomu, kad dar prisimenat vasario mėnesio žurnalo straipsnį. Gal būt ši diskusija nors per nago juodymą įneš daugiau pakantumo į aplink mus esančius, mums nepriimtinus, keistus, nesuprantamus reiškinius.
Ačiū už toleranciją
Ūlai, Ramunitai, HappyAngel.
O štai mano keistų vardų vaikučiai:
Smagios visiems vasaros!