Mano ataskaita tokia: voverusku yra nemazai, pasislepusios po lapais. Jusu visu teisybe, kad nezinodamas kur auga, nerastum. Umedziu priauge tiltai, bet as ju neimu. Priauge daug musmiriu, bet ne raudonu. Radau juoduku, bet net maziukai sukirmije. Keli lepsiukai ir du raudonvirsiai, bet pakirmije neblogai. O kas labiausiai sunervino, tai vel mano draugeliai sernai
Per juos nenuejau i savo geriausias vietas. taip toli ejau, per kirtimus, sabakstynus lindau, ir prie pat plotu mano pradzios girdziu kaip kiaule zviegia ne savo balsu, tai as tik ant kulno ir tekina atgal
. Tai vat tokia ataskaita