QUOTE(bake neko @ 2014 06 20, 15:06)
Dabar visi 6 vienoje krūvoje gyvena, aišku, kai vyriausias sūnus sulauks 3 mėnesių (bijau kraujomaišos), teks man ją perkelti į narvą. O tada net nežinau, gal draugę reikės jai nupirkti, kad liūdna nebūtų...
o kiek mažiukui buvo dienų, kai motinos neteko? Man kažkaip įdomiai su jų tais maitinimais - antrąją vadą aš pati nuo motinos atskyriau, kad liktų pieno leliukams, o šitie patys jos atsisakė, bet gal šituos kad riebiau maitinu - ta prasme, kad patelė atsigautų pradėjau duoti karvės pieno, virtų kiaušinių, varškės, vištienos, tai ir tie prisidėdavo pavalgyti. Tai jie jau jos nebevargina.
kai mama nugaišo jaunikliams buvo 1mėn. ir kelios dienos, jau buvo pradėję valgyt suaugusių maistą: grūdus, obuolį, salotą, žolę. Visada kai mažųjų būna stengiuos duot jiems kuo įvairesnį maistą, kaid daugiau vitaminų ir maistingų medžiagų gautų, greičiau augtų ir stiprėtų.
Kai pirmoji patelė nugaišo, bandžiau pas patinuką apgyvendint kitą patinuką jaunesnį, bet manasis jo nepripažino, kai tuo tarpu patelės - visos jam tiko ir patiko. priešinga lytis traukia. O kai apgyvendinau su patele tik po kelių mėnesių susilaukė mažiukų - gaila tik, kad taip nesėkmingai viskas baigėsi nei patelės nei kitų jauniklių neliko, - o jau galvojau visus pasilikti - nes irgi daug berniukų buvo. Na bet išgyveno tik vienas. Pirmą kart man taip kad mėnesį laiko nieko blogo nepastebėjau, o po to mėnesio tiek netekčių.
jei taviškė nedraugaus su kita patele, gal bandykim saviškius kartu apgyvendint? tas mažiukas labai gražios spalvos į mamą - baltas su ruda dėmele ant galvos. (buvo dar du jaunikliai tokie margučiai). gal trijulė sugyventų gražiuoju.
kada leliukams pradėjot duot papildomo maisto? aš tai saviškiams - kai pradeda lįst iš namelio - tyrinėt aplinką.