Sveikos, ateinu truputėlį moteriškoje kompanijoje paplepėti. Nuo ryt lieku viena su auto. Truputį pasivažinėjau paskutiniu metu Kaunas-Druskininkai, Kaunas-Utena, bet tiesiu keliu tokia ir praktika. O šiandien per piką (koks ten pikas atostogų metu, bet man buvo gana) išlindom miestan, po savanorius, žiedais, baršausko gatve, europos pr. pasivažinėti. Tipo keliu, kuriuo reiks po darbo važiuoti namo. Jergutėliau, lygioj vietoj kelis kart užgesau (vyras niekaip nesupranta, kaip tai sugebu, nes mašiniukas dyzelis, tikrai lengvai pradeda važiuoti), užkišau šlykščiai irgi porą kartų
Ir gėda nuo kitų vairuotojų ir bijau, kad kas nesupykęs nepastabdytų staigiai man. Atrodo važiuoju pagal kelio ženklus, vyras bamba (nepiktai), kad nelekiu su srautu kartu. O man truputį nejauku judėti greičiau, kai maži atstumai tarp automobilių. Nežinau, kaip bus vienai. Važiuoti reikės, nes iš kitos pusės visai patogu būti nepriklausomai. Jau pajaučiau, kaip faina, bet kada sėsti ir nulėkti pas draugę, nors ir savam kaime. Vienu žodžiu, jei sutiksit blūdinantį Peugot 806 su prancūzų buldogo lipduku ant uodegos, nepykit labai
Ir dar viena bėda su išvažiavimu iš kiemo. Na, toks kalniukas yra. Ir man kažkas smegenyse ir kojose užsiblokuoja, na niekaip nepajudėjus atgal neišvažiuoju. Vyras juokias, ant estakados aikštelėje iš pirmo karto pajudėjau be problemų, tai po trijų bandymų, jis net liepė nevažiuoti, o kieme šakės. Gal kad laiko nėra, radus tarpą reik spėti įsukti ir... riedu atgal arba gestu arba tiek gazo užspaudžiu, kad pačiai automobilio gaila. Tai gerai, kad iš paskos nieko nepasitaikė, o rytais eilutė susidaro.