QUOTE(kastuvas @ 2014 05 13, 14:17)
Ačiū
Laikysiuos, viską padarysiu, kad pasveikčiau.
Įsikišiu ir aš apie stresą. Čia gal vienintelis logiškas paaiškinimas (be rūkymo) dėl ko susirgau. Visada mane sąžinė graužė dėl menkiausių dalykų, neglėjau ramiai gyvent, viską perdėtai imdavau į galvą, kasdien verkdavau, greit susierzindavau, pradėjau sirgti somatinėm ligom, panikos atakos prasidėjo, nuolatinis nerimas. Niekad savęs netausojau, neleidau ilsėtis, maniau, kad darboholikai geriausi ir labiausiai savimi patenkinti žmonės.
Bet. Diagnozė mane nuo to po truputį gydo, ir pati stengiuosi į viską žiūrėt ramiau ir paprasčiau. sekasi, bet yra kur tobulėt. Man dabar aišku, kad svarbiausia mylėt save, ko niekada nedariau. Bet va, prieš kelias dienas nuošidžiai prisipažinau meilę sau ir savo kūnui
Gal susitaikysim ir nebesirgsim.
atsiprašau, kad grybauju čia truputį, bet euforiškos būsenos mane plūsta, norisi su kažkuo pasidalinti.
Įdomu, kaip Jums tai pavyko, susitaikyti su savimi ir išmokti save mylėti. Nes man vis dar nesiseka išmokti, nors irgi esu įsitikinusi, kad susirgau būtent dėl graužaties po išgyvento didelio ir ilgalaikio streso. Tiesa, tam buvo rimtų priežascių, ne dėl niekų išgyvenau, bet vistiek, bent jau dabar reikėtų suimti save į rankas ir keisti požiūrį į viską, o neišeina
Galvoju, gal dėl to ir nesveikstu, kažkokia nesąmoninga ligos eiga
Papildyta:
QUOTE(willow @ 2014 05 13, 14:22)
Nereikia, nenoriu....
Jūs man geriau palinkėkit gyvenimo, nieko nenoriu tik dar pagyventi....
O dėl tų paburbėjimų, tai tik atsiprašau visų, nenoriu nieko nei įžeisti nei ką, taip gaunasi tiesiog.... stengsiuos, kad jų būtų mažiau....
O aš Jums palinkėsiu ne dar pagyventi, o pasveikti ir nugyventi iki senatvės be ligų.