baimės, kai artėja 30-metis

Pati dirbu Kaune ir man čia su darbais atrodo taip pat, kaip kitur. Ir kituose miestuose žmonės neranda darbų Po mokslų kai darbo ieškojau, tai nei Vilnius, nei Kaunas svetingi nebuvo.

Tai jau supratau. Iškritusiems dantims yra sprendimas. Laukti pensijos ir po kelių metų gauti dantis už dyką.



Aš rašydama apie dantis neturėjau omenyje plombų. Kalbėjau apie rimtesnius defektus, kuomet reikia, tarkim, kokių breketų. Labai gerai pažįstu vieną vaikiną, kuris iki dvidešimt kelių metų gėdijosi dėl kreivų dantų, kompleksavo, sunku buvo prieiti prie merginos, nes dėl dantų jautėsi prastai. Nebuvo pinigų. Susitvarkius šią problemą jis tapo kur kas laimingesnis ir labiau pasitikintis savimi, nors prieš tai daugybę metų dėl to jautėsi prastai. Jau čia mano giliu įsitikinimu yra tėvų pareiga laiku sutvarkyti vaikui tokius dalykus.



Na tarp tų 1000 Lt ir 860 Lt yra labai mažas skirtumas. Pakalbam plačiau. Ką jūsų draugė savo laiku darė, kad gyventų geriau? Ką studijavo? Ką jūs studijavote, kad tas bjaurybė Kaunas tepasiūlo tokį mažą atlyginimą?


Aš manau, kad toli gražu nieko nepasako tas "baigiau bakalaurą ir magistrą ir gaunu minimumą". Nes yra kasmet paruošiama n specialistų, kurių absoliučiai niekam nereikia. Bent jau aš renkantis specialybę labai žiūrėjau, ar ji paklausi, kokia jos perspektyva ateityje. Aišku, kartu ir žiūrėjau, kas mane traukia. Nuo vaikystės neturėjau svajonės kuo būti, tik supratau, kad mane traukia tikslieji mokslai, chemija, kad nematau savęs ekonomikoje, politikos moksluose, teisėje. Pagal tai ir pasirinkau, ką studijuoti, savo pasirinkimu patenkinta ir nei man, nei kuriam grupiokui niekas nesiūlo eiti dirbti už MMA

Gal galėtumėte papasakoti, kaip jūs suprantate sąvoka "arba/arba" bei sąvoką "ir/ir"?
Nes pagal jūsų logiką, yra tik arba/arba.

Arba protingas ir turtingas, bet nuožmus bjaurybė, arba kvailokas vargeta, bet labai geros širdies, šilkinis. Kažkokių tarpinių variantų, šių savybių tarpusavio kombinacijų, derinių nebūna. Na, pvz, vidutinio statistinio turtingumo, neblogo proto ir išsilavinimo su normalaus gerumo širdimi - ne saldus kaip medus, kad pykintų nuo saldumo, o normalus ir žmogiškas.

Tas pats ir su darbu - arba dirbi už minimumą, ir esi visų skriaudžiama vargo pelė, arba esi direktorius su 10 000 alga. Irgi tarpinių variantų nerasta.

Nesunku gyventi kraštutinumų pasaulėlyje?

Va būtent... aš irgi nesuprantu. Gal tokioje aplinkoje tiesiog žmonės gyvena? Normali mergina ir nori normalaus vyruko, o čia matai kiek pasipiktinusių, kaip drįsta vieniša 30 metė dar to norėti? Juk ne milijonieriaus ieško, ne kokio modelio gražuolio, o normalaus vyro. Apstulbus aš nuo tokių nuomonių.

Taigi. Arba tiesiog kai pati turi vyrą, kokio kitos nenori, tai kaip ir turi surasti argumentų pateisinti tokiam savo pasirinkimui.

Na, visos temos neperskaičiau, bet susidarė įspūdis, kad Aleksandra41 atstovauja šiek tiek kitokį požiūrį - galima susitaikyti ir su, sakykime taip, socialine nelygybe, jei žmogus geros širdies (aš gal pasakyčiau kitaip - "tinkamas", arba "artimas sielai"). O visa kita... milijonieriaus ar dar ko, nežinome mes. Apibrėžimas "ne bet koks" labai platus - vienoms perlai per smulkūs, kitoms sriuba per skysta.

Dėl 30-metės - nežinau, ar kas čia pyksta už jos norus (na, suprasčiau dar jei pasipiktintų vyrai, nepraėję atrankos kriterijų, o ko moterims pikti?), norėti nedraudžiama, tiesiog buvo patarimų šiek tiek realiau vertinti, visų pirma, savo galimybes. Ir nereikia čia įsižeisti, gal iš tikrųjų temos autorė nėra verta tų vyrų, kurie jai atrodo "tinkami". Būna taip - "tinkami" vyrai turi didesnį pasirinkimą, ir kuo aukščiau moteris užkelia kartelę, tuo didesnį pasirinkimą turi tą kartelę atitinkantys vyrai. Jei norit šioje srityje rinkos - ją ir turite.

Tik, pripratus į vyrus žiūrėti kaip į automobilius, nepamirškite vieno esminio skirtumo tarp geidžiamo vyro ir Lamborgini:
Lamborgini, bent teoriškai, galima sutaupyti. Jį galima gauti dovanų ar laimėti loterijoje. Lamborgini visiškai nusispjauti, kam jis priklauso - sumokėkite ir jis bus jūsų. BET SU VYRAIS NĖRA TAIP. Jei vyrą netraukiate, jis jūsų nemylės.

Jokių kraštutinumų nėra. Tiesiog... mes rinkomės žmogų, dabar renkasi daiktą, kaip automobilį, pagal jo technines charakteristikas. Aš norėjau pasakyti, kad jei turtingas, nebūtinai bjaurybė, bet taip gali būti. Bet... vis tiek rinksis tokį, nes svarbiausia - turtingas. Ne diplomuotas gali irgi būti geras, kaip ir su diplomu, bet gal ir ne. Bet vis tiek privalomas diplomas. Renkasi ne žmogų, o auto - su tam tikromis techninėmis charakteristikomis. O man gyventi nesunku, nes aš žmonių su automobiliais nelyginu. Visko gali pasitaikyti, bet, o bet tačiau, net nesigilinant koks žmogus, jei jis neturtingas, ir nediplomuotas iš karto yra brokas ir su mažomis smegenimis. Va kas. Na, mano laikų vertybės buvo kitos, dabar jos.... noriu sakyti išnyko, na, bet gal dar kažkokios kitos.

Dar pridėsiu: labai patiko kažkieno komentaras: susipažįsta su vyru, viskas gerai, bendravimas nuostabus ir t.t. Ir klausimas: o ką tu baigęs ir ką dirbi? Kauno buitininkų mokyklą, šaldytuvus taisau Visiškai tikiu, kad iš karto būtų nurašytas.

Aš galiu pasakyti, kad nebūtų su tokiu vyrų bendravimas nuostabus, aš tokiam vyrui net nepatikčiau, pasirodyčiau per daug pasikėlusi

Dažnai nieko klausti nereikia ir taip matosi, kas per žmogus. Ir jūs sakykit, ką tik norit, bet sėkmingiausios sąjungos visgi tarp panašaus amžiaus, socialinės padėties ir išsilavinimo porų. Neveltui anksčiau tėvai rinkdavo vaikams antras puses ir rinkdavo iš to paties sluoksnio.

Gal galite pacituoti:
1) kuri rašė, kad rinksis rinktųsi turtingą bjaurybę?
2) kas rašė,kad vyrą reikia rinktis kaip automobilį, žiūrint tik į technines charakteristikas?

Nes tai, ką jūs rašote - jūsų asmeninių fantazijų pasaulėlis.

Pykstat pykstat... tiek daug negatyvumo susilaukė Aristokratė, lyg mergina su kokiu broku būtų, nors jūs nei jos matėt nei ne, automatiškai visa kaltė jai sumetama. Aš pasakysiu, kad ne visos moterys, turinčios vyrus yra kažkuo geresnės. Dažnu atveju labai apsileidusios, gal joms labiau pasisekė, gal savo laiku atrodė ir elgėsi geriau, bet nereikia nužeminti merginos ir sakyti, kad ji per daug nori, jei iki šiol nesukūrė tų santykių. Supermamoje pilna temų, kai tos ištekėjusios, neva kažkuo geresnės rauda, nes meilužių atsiranda, tų pačių netekėjusių, neva brokuotų, kurios per daug renkasi

Didelė tikimybė, jog užtektų keliolikos minučių tam, jog suprasčiau, jog tai - "ne mano" žmogus, dar prieš sužinodama, jog jis šaldytuvų meistras.
Nes neįsivaizduoju, jog su juo bendravimas galėtų būti nuostabus. Apie ką mes bendrautume?

Galima bendrauti absoliučiai apie viską, bet tai, kad jis šaldytuvų meistas, jį nurašo ir kaip pašnekovą, ir kaip žmogų. Nes jis - šaldytuvų meistas. O bendravimas gali būti puikus, nes žmogus gali daug kuo domėtis, gali būti apsiskaitęs, bet tai, kad jis šaldytuvų meistas - jis jau ir nurašomas. Va tą ir akcentavau.
Papildyta:

Apie visa tai rašot jūs. Tam tikra prasme. Šaldytuvų meistas - vadinasi, nieko vertas, su juo neįmanoma ir nėra apie ką bendrauti. Tai ir yra techninės charakteristikos - nesvarbu, koks asmuo. Svarbu: diplomas, uždarbis ir t.t. O jei šaldytuvų meistas, viskas, nurašomas visiems laikams. Kažkas jau čia minėjo - propaguojate vartotojišką požiūrį. Na, aš iš kito laikmečio, man tai labai svetima.