Sveiki Paryžiau mylėtojai. Grįžau iš Paryžiaus, kadangi prieš išvažiuojant čia daug gavau informacijos ir patarimų (kurie padėjo ne kartą) jaučiu moralinę skolą ir pati pasidalinti įspūdžiais.
Į Paryžių važiavome savo mašina, aplankėme ir draugus Vokietijoje, užsukome į Briugę Belgijoje, o paskutinę naktį apsistojome Berlyne per futbolo finalą
. Viso 4700 km. Kam įdomu, už kurą )(dyzelį) išleidome apie 1200 lt.
Paryžiuje praleidome 5 dienas. Kadangi gyvenome pačiame centro cente (Hotel Rex), tai neteko važiuoti meto, viską su vaiku apėjome kojytėm. O centre sakau, nes nuo mūsų viešbučio iki bet kokio lankytino objekto ne daugiau nei 3 km.
Į Luvro vidų nėjome, pasirinkome Dorsey muziejų (ačiū forumui nes iš anksto apšvietė, kad Luvre Van Gogo nėra).
Į Eifelį kilome iki antro aukšto. Dviejų valandų eilėje neteko stovėt, nes pasirinkau šoninį dešinį įėjimą kuriame viskas sparčiau judėjo
Dėl maitinimosi. Porą kartų pav Monmartre ir prie Triumfo arkos valgėm kavinėje (nes alkis paėmė viršų) o šiaip kas vakarą valgėme kebabus, kurių skonis buvo tobulas, tokių niekur nebuvau valgiusi ir kaina 6 eurai. Pasiimdavom du kebabus su bulvytėm ir trise prisivalgydavome kaip karaliai .
O bendrą vaizdą nupiešus. Vaikštai ir negali patikėti, kad visas miestas kaip muziejus, kiekvienas namas turi meninę išraišką, kiekvienas balkonas, durys, apipavidalinimai viskas kaip iš pasakos. Skendome toje didybėje, istoriniame dvelksme, grožėjomės Paryžiečių tiek vyrų, tiek moterų elegancija, subtilumu, išlaikymu. Jeigu jie tiek nerūkytų, o aptarnaujantis personalas būtų nors šiek tiek malonesnis, sakyčiau tobulas miestas. Sakau tobulas nes ne man su mašina reikėjo ieškoti viešbučio senamiestyje
. (apie vairavimo ypatybes čia atskira tema). Pasakysiu turbūt tradiciškai, kad pritrūkome vienos dienos, nes nespėjome aplankyti Versalio, o nespėjom, gal kad ne itin skubėjom, nes stengėmės pajusti ir išgyventi kiekvieną akimirką čia ir dabar . Kai sugrįžome namo ir peržiūrėjome nuotraukas, tie įspūdžiai įgavo kažkokį realesnį pavidalą mintyse, tada atrodo, gali iš naujo prisiminti, galvoti, įsivaizduoti tai ką matei ir tai bus realu, nes karts nuo karto pagauni save be galvojant, kad ar tikrai mes ten buvome . Pabuvę kelias dienas mes su vyrų priėjome mintį, kad kada nors ten grįšime, norisi dar kartą pavaikščioti tomis viliojančiomis gatvėmis, Senos pakrante, užkilti į Monmartrą, išgerti kavos Liuxenburgo soduose ir būtinai susirasti jaukų restoranėlį vėlai vakare ir įsilieti į meilės miesto naktinę magiją.