Buferinė jungiama nuosekliai, t.y. šyla viskas - termofikatas iš ŠS bėga į grindis, iš grindų į bufrinę, iš buferinės į ŠS.
Iš buferinės talpos termofikatas negali bėgti į WC, nes iš buferinės taplos termofikatas patenka į ŠS, o iš ŠS į WC, vėliau iš WC patenka į buferinė talpą, kur susimaišo su iš kitų patalpų grįžusiu termofikatu.
Buferinėje talpoje temperatūra paprastai nematuojama. Ji matuojama arba ŠS, arba grindų kontūre. Termofikato temperatūra buferinėje talpoje bus tokia pati kaip ir į ŠS tenkančio termofikato, nes jis teka iš buferinės į ŠS.
2. Buferinė neveikia be ŠS. Tai galima būtų realizuoti su akumulaicine talpa.
Užeikite į part.lt ir ten galite patalpinti .jpg paveikslėlį, o nuorodą dėkite čia.
QUOTE(BangaS @ 2014 10 15, 11:14)
Siūlau į situaciją pažiūrėti iš kitos pusės. Panagrinėkime Koridos skaičius, kaip panašaus į jūsų namo gyvą pavyzdį. Elektros ŠS prisukdavo iki 120Lt/mėn. Tarkim COP grubiai buvo 4. Vadinasi 120Lt/0,4Lt/kWh = 300kWh el. x COP4 = 1200kWh šilumos.
Maždaug tiek šilumos ir paimta iš gręžinio žiemos mėnesį. Tai vienai dienai tenka 39kWh arba 1,6kW šilumos srautas iš gręžinio.
Dabar Korida iš savo 114m galingo gręžinio žiema naudoja tik 1,6kW galią.
Taigi ir jums siūlau orientuotis į kažką panašaus kaip 2kW vidutinę gręžinio galią, o ne 5 kW.
Bent jau aš sau taip orientuočiausi ir rizikuočiau. Tuo labiau, kad inverterinis ŠS gali ir "gaminti" tuos 1,6kW primažinęs apsukas išstisai. Aišku garantijų jokių neduodu, kad tai pasitvirtins, bet skaičiai tą rodo. Reikėtų bandyti...
Jeigu gręžinio metro kaina yra vienoda, tai rizikuočiau išsigręžti vieną 50-60m gręžinį vos už 3000-4000Lt ir po metų dar antrą jeigu pirmojo neužtektų. O šiaip tai ir 6a sklype laisvai galima rasti vietos užkasti 150m vamzdžio horizontaliam kolektoriui, kuris būtų dar pigesnis. Tas 150m yra juokingas ilgis realiai.
Maždaug tiek šilumos ir paimta iš gręžinio žiemos mėnesį. Tai vienai dienai tenka 39kWh arba 1,6kW šilumos srautas iš gręžinio.
Dabar Korida iš savo 114m galingo gręžinio žiema naudoja tik 1,6kW galią.
Taigi ir jums siūlau orientuotis į kažką panašaus kaip 2kW vidutinę gręžinio galią, o ne 5 kW.
Bent jau aš sau taip orientuočiausi ir rizikuočiau. Tuo labiau, kad inverterinis ŠS gali ir "gaminti" tuos 1,6kW primažinęs apsukas išstisai. Aišku garantijų jokių neduodu, kad tai pasitvirtins, bet skaičiai tą rodo. Reikėtų bandyti...
Jeigu gręžinio metro kaina yra vienoda, tai rizikuočiau išsigręžti vieną 50-60m gręžinį vos už 3000-4000Lt ir po metų dar antrą jeigu pirmojo neužtektų. O šiaip tai ir 6a sklype laisvai galima rasti vietos užkasti 150m vamzdžio horizontaliam kolektoriui, kuris būtų dar pigesnis. Tas 150m yra juokingas ilgis realiai.
O aš pabandysiu pakalbėti apie pinigus. Jūs siūlote maždaug 2 kW gręžinį. Tai maždaug atitiktų 50 m gręžinį, nes visgi iš mano 1 metro gręžinio išeitų gauti apie 40 W. Toks gręžinys kainuotų apie 3500 Lt. Inverterinis 1,4-5 kW Nibe siurblys kainuotų apie 28 000 Lt. Jis gali būti be pasyvios vėsinimo funkcijos (šito nežinau, turi ar neturi pasyvaus vėsinimo funkciją tas inverterinis mažo galngumo siurblys). Tokiu atveju sistema kainuoja apie 31 500 Lt.
Imam mano užsibrėžtą gręžinį (kol kas) - 120 m. Gręžinio kaina - 8400 Lt. Ne inverterinis 5 kW Nibe siurblys kainuotų 20 000 Lt. Iš viso turime - 28 400 Lt. Dar pridedame 4700 Lt ir turime siurblį su pasyvia vėdinimo funkcija. Iš viso antru atveju - 33 100 Lt.
Kainos labai panašios abiejų sistemų. Bet antru atveju turime tikrai garantuotą sistemą.
Taip pat susisiekiau su Manto nurodytu geologu, doktorantu. Jis man parašė štai ką:
Pasitikrinau aplinkinių vandens gręžinių duomenis, taip pat ir jūsų pateiktą sluoksnių varžų matavimo aktą galiu pasakyti, kad sluoksnių varžos yra gan aukštos, bet nepakankamos vandeningų sluoksnių charakteristikoms (matavimų tikslumas turi esminę reikšmę interpretuojant geofizinius duomenis). Vandeningų sluoksnių varža svyruoja 90 - 200.
Pagal geologines rekomendacijas vandensparinių (molingų) sluoksnių geoterminį potencialą reikia priimti iki 40 W/m. Atsižvelgiant į esamą geologinė informaciją siekiant išgauti 5 kW geoterminės energijos reikia įrengti ~120 m gylio geoterminį šilumokaitį.
Atlieku tiriamąjį šiluminės energijos įpumpavimą į Žemės gelmes. Tyrimo duomenų pagrindu nustatau geologinės storymės šiluminius parametrus, papildomą šilumokaičio šiluminę varžą (kas nusako darbų kokybę) ir galimai išgauti metinį šiluminės energijos kiekį.
Grafinėje informacijoje pateikti TRT tyrimo metu gaunami duomenys ir geologinės storymės šiluminių charakteristikų nustatymas matematiniais metodais.
Pagal šiuos duomenis modeliuojama Žemės gelmių temperatūra ir šildymo sistemos geoterminiu šilumos siurbliu COP ar SPF po 25 metų geoterminių išteklių gavybos.
Galvoju užsakyti gręžimo priežiūrą ir tiksliai žinoti, ką gausiu iš gręžinio. Į kainą įeina ir darbų priežiūra. Be to galvoju, kad būtų neprotinga išsigręžti 50-60 m gylio gręžinį ir nepaimti vandens šilumos iš gilesnio gręžinio - 80-90 m.
Horizontalaus kolektoriaus nenoriu. Pradžioje gerai, bet vėliau jo naudingumas tikrai kris. Taip pat manau, kad mano atveju reikia įvertinti gana nemažai nežinomųjų: poliai ir kiti šilumos tilteliai, grindys - parketlentės, statybų brokas, pastato išsisandarinimas ilguoju laikotarpiu, kiti veiksniai. Todėl tikėtina, kad ateityje ar ir iš karto energijos poreikis bus didesnis nei apskaičiuotas. Atsargos reikia, bet aišku su protu.
Cibuli. Pagal svedu teorija,reikia imti siurbli siektiek galingesni negu kad reikia,nes jo nasumas krenta. Manau kad tame yra tiesos.
QUOTE(biesas66 @ 2014 10 15, 17:59)
Cibuli. Pagal svedu teorija,reikia imti siurbli siektiek galingesni negu kad reikia,nes jo nasumas krenta. Manau kad tame yra tiesos.
Krenta siurblio našumas, gręžinys duoda šiek tiek mažiau energijos su metais, namas išsisandarina. Visą tai sąlygoja šiek tiek didesnius energijos poreikius nei tikėtasi. O be to kai jau padarytas gerbūvis, negi viską darysi iš naujo, gręši naują gręžinį.
QUOTE(BangaS @ 2014 10 15, 15:30)
Buferinė jungiama nuosekliai, t.y. šyla viskas - termofikatas iš ŠS bėga į grindis, iš grindų į bufrinę, iš buferinės į ŠS.
Iš buferinės talpos termofikatas negali bėgti į WC, nes iš buferinės taplos termofikatas patenka į ŠS, o iš ŠS į WC, vėliau iš WC patenka į buferinė talpą, kur susimaišo su iš kitų patalpų grįžusiu termofikatu.
Buferinėje talpoje temperatūra paprastai nematuojama. Ji matuojama arba ŠS, arba grindų kontūre. Termofikato temperatūra buferinėje talpoje bus tokia pati kaip ir į ŠS tenkančio termofikato, nes jis teka iš buferinės į ŠS.
2. Buferinė neveikia be ŠS. Tai galima būtų realizuoti su akumulaicine talpa.
Užeikite į part.lt ir ten galite patalpinti .jpg paveikslėlį, o nuorodą dėkite čia.
Iš buferinės talpos termofikatas negali bėgti į WC, nes iš buferinės taplos termofikatas patenka į ŠS, o iš ŠS į WC, vėliau iš WC patenka į buferinė talpą, kur susimaišo su iš kitų patalpų grįžusiu termofikatu.
Buferinėje talpoje temperatūra paprastai nematuojama. Ji matuojama arba ŠS, arba grindų kontūre. Termofikato temperatūra buferinėje talpoje bus tokia pati kaip ir į ŠS tenkančio termofikato, nes jis teka iš buferinės į ŠS.
2. Buferinė neveikia be ŠS. Tai galima būtų realizuoti su akumulaicine talpa.
Užeikite į part.lt ir ten galite patalpinti .jpg paveikslėlį, o nuorodą dėkite čia.
Ačiū už informaciją, Įdedu schema. Man dar neaišku:
1 kaip suveikia vožtuvas "Bypass circuit". Aš suprantu, kad jis užkrauna buferinę talpa, kada užsidaro grindų pavaros. Bet kokio tai tipo vožtuvas, kas jį valdo (ar tai slėgio vožtuvas kuris atsidaro, kai padidėja slėgis, ar kažkas kita). Juk jis "užsidaro", kai grindų pavaros "atsidaro" ir atvirkščiai.
2. Ar teisingai suprantu, kad SS sustoja, kad paduodamo termofikato temperature susilygina su grįžtamo. Jeigu taip, tai tada dar man neaišku. Pvz turime tokią situaciją.
- SS yra išsijungęs, visų kambarių termostatai rodo , kad kambariai yra šilti
- po kažkiek laiko atvėsta WC ir WC termostatas duoda komanda atsidaryti grindų pavarai
- SS pradeda tiekti pasildyta termofikata į WC (kitų kambariu pavaros dar uždarytos)
- iš WC grįžtantis termofikatas patenka į buferinę talpą, atitinkamai išstumdamas tokį patį termofikato kiekį iš buferinės talpos. Bet praktiškai buferinėje talpoje (jo apatinėje dalyje vis dar tokia pati temperature, kokią SS paduoda į WC ir gaunasi, kad paduodamo termofikato temperatūra sutampa su grįžtamo termofikato temperatūrą. O tai reiškia, kad SS turi išsijungti. SS išsijungs, bet WC bus dar nepašildytas
Arba aš kažko nesuprantu.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 18:29)
Horizontalaus kolektoriaus nenoriu. Pradžioje gerai, bet vėliau jo naudingumas tikrai kris.
Jei vasarą vėsinsies, žiūrėk, kolektorius dar ir įšils per 25 metus
.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 17:29)
Kainos labai panašios abiejų sistemų. Bet antru atveju turime tikrai garantuotą sistemą.
Vat butent, turime vientisa, nesudurstyta is "gabaliuku" sistema, viskas-viename, SS perkam is vieno pardavejo ir dar gausim koki garantini (tikekimes) 
.Mes ir galvojam apie inverterini ir su pasyviu vesinimu. Galbut kolegos nusisypsos ir pagalvos:"...jei neturit kur kisti pinigu, tai mokekit kosmines kainas...." , bet taip nera.
Dar galvoju, kad butu gerai, kad tie patys SS pardavejai ir grezinius isgreztu
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 17:29)
Taip pat susisiekiau su Manto nurodytu geologu, doktorantu.
Mums ir teko pabendrauti su siuo geologu,greiciausiai ir mes kreipsimes del pagalbos pas ji.
Cibuli, ar jau issirinkote grezejus?
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 19:29)
O aš pabandysiu pakalbėti apie pinigus.
Inverterinis 1,4-5 kW Nibe siurblys kainuotų apie 28 000 Lt.
Inverterinis 1,4-5 kW Nibe siurblys kainuotų apie 28 000 Lt.
Kiek ne brendiniu siurbliu galetumete pakeisti ? 3,29vnt.(cia su boileriu kartu keiciant)
Ar per ta laiks niekas netobules ,nesikeis ? Manau net ir turetu pigti.
Net idomu
ar koks nibe pragros 3 kitaiskus SS?Papildyta:
QUOTE(saaba @ 2014 10 16, 02:13)
Vat butent, turime vientisa, nesudurstyta is "gabaliuku" sistema
Galbut kolegos nusisypsos ir pagalvos:"...jei neturit kur kisti pinigu, tai mokekit kosmines kainas...." , bet taip nera.
Galbut kolegos nusisypsos ir pagalvos:"...jei neturit kur kisti pinigu, tai mokekit kosmines kainas...." , bet taip nera.
...Dar ivertinkit palukanas paskolai ...
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 17:29)
Tokiu atveju sistema kainuoja apie 31 500 Lt.
Iš viso antru atveju - 33 100 Lt.
Kainos labai panašios abiejų sistemų. Bet antru atveju turime tikrai garantuotą sistemą.
Iš viso antru atveju - 33 100 Lt.
Kainos labai panašios abiejų sistemų. Bet antru atveju turime tikrai garantuotą sistemą.
Pasyviame name, kaip jūsų, garantuotai ir su atsarga turi būti įrengtas apšiltinimo sluoksnis ir sandarumą užtikrinantis sluoksnis.
Pasidomėkite ar geoterminius kas nors renkasi su atsarga.
Itin šiltam namui net šildymas elektra 250-350Lt/mėn nėra jau toks nuostolingas, kam dar tas geoterminis su atsarga? Kada ta atsarga atsipirks? Ar neverta kaip atsargą geriau turėti elektrinį teną jūsų atveju. Juk šildymas elektra nekainuos 1500-2000Lt/mėn., kaip kituose senesniuose namuose.
Suprantu, kad rinkoje nėra 2-3kW ŠS, bet yra vienas "kinietis", kuris nusimuša iki 1,5-1,8kW.
Tokiam namui visai šildymo sistemai skirčiau ne daugiau 20 000Lt.
QUOTE(emda @ 2014 10 15, 21:49)
Ačiū už informaciją, Įdedu schema. Man dar neaišku:
1 kaip suveikia vožtuvas "Bypass circuit". Aš suprantu, kad jis užkrauna buferinę talpa, kada užsidaro grindų pavaros. Bet kokio tai tipo vožtuvas, kas jį valdo (ar tai slėgio vožtuvas kuris atsidaro, kai padidėja slėgis, ar kažkas kita). Juk jis "užsidaro", kai grindų pavaros "atsidaro" ir atvirkščiai.
2. Ar teisingai suprantu, kad SS sustoja, kad paduodamo termofikato temperature susilygina su grįžtamo. Jeigu taip, tai tada dar man neaišku. Pvz turime tokią situaciją.
- SS yra išsijungęs, visų kambarių termostatai rodo , kad kambariai yra šilti
- po kažkiek laiko atvėsta WC ir WC termostatas duoda komanda atsidaryti grindų pavarai
- SS pradeda tiekti pasildyta termofikata į WC (kitų kambariu pavaros dar uždarytos)
- iš WC grįžtantis termofikatas patenka į buferinę talpą, atitinkamai išstumdamas tokį patį termofikato kiekį iš buferinės talpos. Bet praktiškai buferinėje talpoje (jo apatinėje dalyje vis dar tokia pati temperature, kokią SS paduoda į WC ir gaunasi, kad paduodamo termofikato temperatūra sutampa su grįžtamo termofikato temperatūrą. O tai reiškia, kad SS turi išsijungti. SS išsijungs, bet WC bus dar nepašildytas
Arba aš kažko nesuprantu.
1 kaip suveikia vožtuvas "Bypass circuit". Aš suprantu, kad jis užkrauna buferinę talpa, kada užsidaro grindų pavaros. Bet kokio tai tipo vožtuvas, kas jį valdo (ar tai slėgio vožtuvas kuris atsidaro, kai padidėja slėgis, ar kažkas kita). Juk jis "užsidaro", kai grindų pavaros "atsidaro" ir atvirkščiai.
2. Ar teisingai suprantu, kad SS sustoja, kad paduodamo termofikato temperature susilygina su grįžtamo. Jeigu taip, tai tada dar man neaišku. Pvz turime tokią situaciją.
- SS yra išsijungęs, visų kambarių termostatai rodo , kad kambariai yra šilti
- po kažkiek laiko atvėsta WC ir WC termostatas duoda komanda atsidaryti grindų pavarai
- SS pradeda tiekti pasildyta termofikata į WC (kitų kambariu pavaros dar uždarytos)
- iš WC grįžtantis termofikatas patenka į buferinę talpą, atitinkamai išstumdamas tokį patį termofikato kiekį iš buferinės talpos. Bet praktiškai buferinėje talpoje (jo apatinėje dalyje vis dar tokia pati temperature, kokią SS paduoda į WC ir gaunasi, kad paduodamo termofikato temperatūra sutampa su grįžtamo termofikato temperatūrą. O tai reiškia, kad SS turi išsijungti. SS išsijungs, bet WC bus dar nepašildytas
Arba aš kažko nesuprantu.
Kam sudaryti problemą, o paskui ją spręsti? Kolektorių darote šilesnėje vonioje, paduodamo į grindis šiltesnio vandes vamzdelius pravedate per vonią be termoizoliacinių kevalų, tankiai ir tik tada į kitus kambarius. Grįžtamas šaltesnis atvedamas per kitą pusę ir turite pastoviai šiltesnę vonią.
Gal ir nebus tobulai išreguliuota temperatūra, bet ji bus aukštesnė vonioje ir to daugumai pakaks. Bent aš taip dariau pas save. Koks tikslas montuoti pavaras ant grindio kilpų? Susireguliuosite rankiniu būdų vieną kartą ir bus gerai. Grindiniame šildyme nereikia siekti tobulybės pagal šiandieninius apšiltinimo standartus (minimalias normas) statomuose namuose.
Vieno kambario šildymas su ŠS nėra geras dalykas. Reikia išsireguliuoti sistemą taip, kad to neprireiktų ir kai įsijungia ŠS tai šyla jau visas namas.
Jeigu norite padaryti taip kaip sakote ir pamaloninti santechnikus, tai pasiruoškite pavaroms, kambarių davikliams ir valdymui atidėti 6000-10000Lt papildomai. ŠS galės įsijungti nuo bet kurios patalpos atvėsimo, pavaros pareguliuos srautus automatiškai, by-pass vožtuvas atsidarinės priklausomai nuo to kiek kiti vožtuvai bus uždaryti.
QUOTE(BangaS @ 2014 10 16, 09:20)
Pasyviame name, kaip jūsų, garantuotai ir su atsarga turi būti įrengtas apšiltinimo Suprantu, kad rinkoje nėra 2-3kW ŠS, bet yra vienas "kinietis", kuris nusimuša iki 1,5-1,8kW.
Kuris cia kinietis, koks modelis ? Kazkaip neuztikau arba pro akis praslydo.
QUOTE(BangaS @ 2014 10 16, 09:20)
1. Pasidomėkite ar geoterminius kas nors renkasi su atsarga;
2. Itin šiltam namui net šildymas elektra 250-350Lt/mėn nėra jau toks nuostolingas;
3. Ar neverta kaip atsargą geriau turėti elektrinį teną jūsų atveju.
2. Itin šiltam namui net šildymas elektra 250-350Lt/mėn nėra jau toks nuostolingas;
3. Ar neverta kaip atsargą geriau turėti elektrinį teną jūsų atveju.
1. Renkantis ŠS su atsarga bus problemų su NVK ir didelis nepasitenkinimas naudojimusi;
2. Sakyčiau dar mažiau, nes esant žmonėms name yra papildomi pritekėjimai, o neesant- galima palaikyt ir žemesnę kambarių temp.;
3. Tokį turėti visada gerai.
Vis dar svarstau pas save (šilumai reikia 7,6kW pesimistiniu skaičiavimu) ŠS dėti max 9kW. Bus krosnelė.
