Geoterminis šildymas - 10 tema

#541
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 14, 22:32)
Mano nuomone pvc viniline danga butu atsparesne didesniems temperaturu svyravimams. Kadangi ji ne tokia stora kaip medis, tai ir siltumas/vesumas turetu greciau pasijausti. Aišku medžio jausmo po kojom nebus...


Medzio jausmas islieka tik tada jei dedi alyvuota parketa,o jei parketa padengsi laku,su mediena kojos nebesilies. Tik psichologiskai gal lengviau bus. Trisluoksnis parketas apie 15 mm. PVC danga 3 mm. Net nera ka mastyti kas geriau siluma praleis. Vizualiai PVC man labiau laminata primena,bet yra pvz tarket firmos dangos kurios atrodo puikiai. O dar ivertinus kad PVCatsparesne negu parketas,matau daug pliusu PVCdangai. O kaina tai ar parketas ar PVC galutiniam varijante iseis panasei vienoda. (su salyga jei nelyginsi PVC su dangom po 250 litu )
Atsakyti
#542
QUOTE(biesas66 @ 2014 10 15, 09:24)
Medzio jausmas islieka tik tada jei dedi alyvuota parketa,o jei parketa padengsi laku,su mediena kojos nebesilies. Tik psichologiskai gal lengviau bus.  Trisluoksnis parketas apie 15 mm. PVC danga 3 mm.  Net nera ka mastyti kas geriau siluma praleis.  Vizualiai PVC man labiau laminata primena,bet yra pvz tarket firmos dangos kurios atrodo puikiai. O dar ivertinus kad PVCatsparesne negu parketas,matau daug pliusu PVCdangai. O kaina tai ar parketas ar PVC galutiniam varijante iseis panasei vienoda. (su salyga jei nelyginsi PVC su dangom po 250 litu )

Aš dėsiu būtent alyvuotas parketlentes. Tas parketlentes, kurias dėsiu 1 m2 kainuoja apie 250 Lt. Bet aš gausiu už tokią kainą, kad būtų nuodėme jų nedėti. Tiek nekainuoja ir vienas prasčiausių laminatų. Beje, o kiek PVC kainuoja? Aš tokiomis net nesidomėjau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 15 spalio 2014 - 09:51
#543
QUOTE(BangaS @ 2014 10 15, 07:36)
Buferinė talpa jungiasi nuosekliai už grindinio šildymo vamzdžių ir prieš ŠS, paprastai yra nendidelės talpos. Buferinė išlygina/sumažina termofikato temperatūros svyravimus laiko atžvilgiu taip sudaro sąlygas optimalesniam ŠS apkrovimui.
Ar ji duos naudos priklauso nuo konkrečios situacijos. Blogiau tikrai nebus, tik tiek kad vietą užims ir kainuos kažkiek.
Jeigu name išvedžiota 1km vamzdelių ir šs vos 5kW tai nauda bus labai nedidelė.

Akumuliacinė jungiasi lygiagrečiai grindiniam šildymui ir yra didelės talpos.


Ar galima būtų gauti buferinės talpos nuoseklaus pajungimo schemą (su siurblio, vožtuvų pajungimo vietomis ir t.t.). Neaišku, kaip tada vyksta valdymas.
1. Ar ta buferinė talpa yra naudojama pvz jeigu WC nukrito temperature, tai ar šiuo atveju turi įsijungti SS ir pašildyti WC, ar šiltas vanduo paimamas iš buferinės talpos, be SS įsikišimo
2. Ar turi SS užkrauti buferinę talpa, jeigu joje nukrito temperatūra, bet kituose kontūruose (kambariuose ) temperatūra dar pakankamai aukšta
3. Gal dar kokių detalių galite pateikti, nes kažką panašaus planuoju daryti.
Atsakyti
#544
QUOTE(*** @ 2014 10 15, 08:28)
Kokia yra riba tarp vidaus oro temperaturos ir paduodamo skyscio temperaturos i grindis kad nesusidarytu kondensatas?


Riba priklauso ne tik nuo vidaus oro temperaturos bet ir nuo oro dregnumo. Tai sunku pasakyti kokia ta riba nezinant konkretaus atvejo. Kai kurie laminato gamintojai pvz nurodo jog paduodamo skyscio temperatura butu tik keliais laipsniais zemesne nei vidaus oro. Silumos siurbliu gamintojai rekomenduoja jog paciu grindu temperatura vesinant nenukristu zemiau 20 laipsniu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 15 spalio 2014 - 10:31
#545
QUOTE(korida @ 2014 10 15, 08:30)
Tau butu uzteke buferines talpos 120 l. minus bendras sistemos turis = ...
o kokia dabar akum talpos kaina?


Manau itariu kas yra buferine talpa. Su santechnikais buvo kalba deti arba kazkokias nedideles dezutea ar katai panasaus ir tada siurblys isijungines daznai,arba akumuliacine,kad siurblys reciau isijunginetu. Pasirinkau siurblio tausojima. Akumuliacine 800 litru,o kainavo 1200.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 10:50)
Aš dėsiu būtent alyvuotas parketlentes. Tas parketlentes, kurias dėsiu 1 m2 kainuoja apie 250 Lt. Bet aš gausiu už tokią kainą, kad būtų nuodėme jų nedėti. Tiek nekainuoja ir vienas prasčiausių laminatų. Beje, o kiek PVC kainuoja? Aš tokiomis net nesidomėjau.


Nesidomejei ir nesidomek,nesuk sau galvos,nes tavo situacija kitokia.
Atsakyti
#546
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 09:50)
Aš dėsiu būtent alyvuotas parketlentes. Tas parketlentes, kurias dėsiu 1 m2 kainuoja apie 250 Lt. Bet aš gausiu už tokią kainą, kad būtų nuodėme jų nedėti. Tiek nekainuoja ir vienas prasčiausių laminatų. Beje, o kiek PVC kainuoja? Aš tokiomis net nesidomėjau.


geresnes PVC leneteles kazkas nuo ~69 lt/m2 ir i virsu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vaikis_: 15 spalio 2014 - 10:31
#547
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 15, 10:20)
geresnes PVC leneteles kazkas nuo ~69 lt/m2  ir i virsu.

Man parketlentės kainuos tiek, kiek nurodėte ar net pigiau. Aukščiausia klasė, tinkamos šildomoms grindims, alyvuotos.
Atsakyti
#548
QUOTE(cibulis @ 2014 10 02, 18:51)
O ką darys 6 kW siurblys, jei gręžinys duoda tik 5 kW. Galbūt namui ir 5 kW bus per akis,bet kur dings 1 kW skirtumas? ŠS tiesiog veiks tokiu galingumu, kokio reikia maksimaliai, t.y. 5 kW.

Kitas dalykas: kiek reikia energijos karšto vandens pašildymui? Jei tarkime prie -23 šilumos poreikis yra 3,6 kW, tai kiek reikia karštam vandeniui? Ar 1,4 kW likučio pakaks?


Siūlau į situaciją pažiūrėti iš kitos pusės. Panagrinėkime Koridos skaičius, kaip panašaus į jūsų namo gyvą pavyzdį. Elektros ŠS prisukdavo iki 120Lt/mėn. Tarkim COP grubiai buvo 4. Vadinasi 120Lt/0,4Lt/kWh = 300kWh el. x COP4 = 1200kWh šilumos.
Maždaug tiek šilumos ir paimta iš gręžinio žiemos mėnesį. Tai vienai dienai tenka 39kWh arba 1,6kW šilumos srautas iš gręžinio.
Dabar Korida iš savo 114m galingo gręžinio žiema naudoja tik 1,6kW galią.
Taigi ir jums siūlau orientuotis į kažką panašaus kaip 2kW vidutinę gręžinio galią, o ne 5 kW.
Bent jau aš sau taip orientuočiausi ir rizikuočiau. Tuo labiau, kad inverterinis ŠS gali ir "gaminti" tuos 1,6kW primažinęs apsukas išstisai. Aišku garantijų jokių neduodu, kad tai pasitvirtins, bet skaičiai tą rodo. Reikėtų bandyti...
Jeigu gręžinio metro kaina yra vienoda, tai rizikuočiau išsigręžti vieną 50-60m gręžinį vos už 3000-4000Lt ir po metų dar antrą jeigu pirmojo neužtektų. O šiaip tai ir 6a sklype laisvai galima rasti vietos užkasti 150m vamzdžio horizontaliam kolektoriui, kuris būtų dar pigesnis. Tas 150m yra juokingas ilgis realiai.
Atsakyti
#549
Iseitu, kad paemus 2kW vandenini sildytuva (ala jonini katila) - sio pastovaus sildymo turetu pakakti.
(su 4,5 kw tokiu prietaisu bandem sildytis - ir grindims uztekdavo), tik namas nepritaikytas buvo) doh.gif


Dabar Korida iš savo 114m galingo gręžinio žiema naudoja tik 1,6kW galią.
Taigi ir jums siūlau orientuotis į kažką panašaus kaip 2kW vidutinę gręžinio galią, o ne 5 kW.
Bent jau aš sau taip orientuočiausi ir rizikuočiau. Tuo labiau, kad inverterinis ŠS gali ir
Atsakyti
#550
Kaip parodė koridos eksperimentas, kai per didžiausius karščius namas grindų pagalba buvo atvėsintas iki 14C, jei grindų tinkama, tai praktiškai ribų jokių.
QUOTE(*** @ 2014 10 15, 09:28)
Kokia yra riba tarp vidaus oro temperaturos ir paduodamo skyscio temperaturos i grindis kad nesusidarytu kondensatas? <{POST_SNAPBACK}>

Jei galima, truputį patikslinsiu:
"Šiaip tai ir 4,5a sklype laisvai galima rasti vietos užkasti 300m vamzdžio horizontaliam kolektoriui"
200 jau užkasta, likusiem 100 vieta paruošta, o gal ir daugiau susitalpins.
QUOTE(BangaS @ 2014 10 15, 12:14)
... O šiaip tai ir 6a sklype laisvai galima rasti vietos užkasti 150m vamzdžio horizontaliam kolektoriui, kuris būtų dar pigesnis. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#551
QUOTE(emda @ 2014 10 15, 09:51)
Ar galima būtų gauti buferinės talpos  nuoseklaus pajungimo schemą (su siurblio, vožtuvų pajungimo vietomis ir t.t.).  Neaišku, kaip tada vyksta valdymas.
1. Ar ta buferinė talpa yra naudojama  pvz jeigu WC nukrito temperature, tai ar  šiuo atveju turi įsijungti SS ir pašildyti WC, ar šiltas vanduo paimamas iš buferinės talpos, be SS įsikišimo
2.  Ar turi SS užkrauti buferinę talpa, jeigu joje nukrito temperatūra, bet  kituose kontūruose (kambariuose ) temperatūra dar pakankamai aukšta
3. Gal dar kokių detalių galite pateikti, nes kažką panašaus planuoju daryti.


Buferinė jungiama nuosekliai, t.y. šyla viskas - termofikatas iš ŠS bėga į grindis, iš grindų į bufrinę, iš buferinės į ŠS. Pjauname vamzdį kuris nuo grindų kolektoriaus ateina į ŠS. Ten įjungiame buferinę talpą. Termofikas iš grindų paduodamas maždaug į jos viršų. Iš apačios išeina vamzdis į ŠS. Tokia ir schema. Ten jokio stebūklo, tiesiog padidina termofikato kiekį sistemoje ir viskas.
Atsakyti
#552
QUOTE(BangaS @ 2014 10 15, 12:22)
Buferinė jungiama nuosekliai, t.y. šyla viskas - termofikatas iš ŠS bėga į grindis, iš grindų į bufrinę, iš buferinės į ŠS. Pjauname vamzdį kuris nuo grindų kolektoriaus ateina į ŠS. Ten įjungiame buferinę talpą. Termofikas iš grindų paduodamas maždaug  į jos viršų. Iš apačios išeina vamzdis į ŠS. Tokia ir schema. Ten jokio stebūklo, tiesiog padidina termofikato kiekį sistemoje ir viskas.

1. Ar SS išsijungs, kada bus pasiekta reikalinga temperatūra buferinėje talpoje (nepriklausomai, nuo ar kambario termostatų temperatūra yra pasiekta), ar vis dėlto SS išsijungs, kada visi termostatai uždarys grindų pavaras ir buferinė talpa pasieks reikiamą temperatūrą?
2. Ar bus paduodamas pašildymas tiesiai iš buferinės talpos, pvz į WC, kurio temperatūra nukrito, o SS įsijungs tik tuo atveju, jeigu buferines talpos nepakako pašildyti WC.
3. Ar SS įsijungs, jeigu tik buferinės talpos temperatūra nukrito, o kambarių nenukrito.

Pastaba: Noriu pridėti schemute, bet nesigauna prisegti failo. gal kas gali pasufleruoti
Atsakyti