Geoterminis šildymas - 10 tema

1. O ką, jei žiemai ranka atidaromą storą bypassą? Nors gal geriau mažą pasipriešinimą duodančių atbulinių paieškot.
2. Jo, on/off, kokius 1000 kartų per sekundę, PWM principu.
3. Jei specialistas geras būtų, ar neturėtų tiem nesklandumams užbėgti už akių...

Dėkui už pastabas, vis tik linkstu prie savo schemos laidojimo ir tavosios ar bango schemos tobulinimo.

Dėl 2. punkto gal ir teisinga mintis, bet 3. punktas jau nelabai teisingas, nes ten, ypač šildant boilerį, tiekiamas termofikatas bus aukštų temperatūrų ir mažesnio tankio, labiau atvėses termofikatas yra tankesnis, tad dirbdamas tas pats cirkuliacinis pastatytas ant gryžtamojo srauto užtikrina didesnį srautą.

Tai jau geriau vožtuvą statyti ant apėjimo, kuris tik reikiant vėsinimo būtų pajungiamas uždarant pagrindinį srautą, nes kiekvienas status kampas irgi įneša hidraulinius pasipriešinimus, kas iškart kelia cirkuliacinio siurblio didesnės galios poreikį.

[attachmentid=233348]

Vis tik, aš labiau linkstu link nuoseklaus jungimo, tad šiuo atveju atbulinio vožtuvo lauko kolektoriuje nėra poreikio statyti, o kitose vietose jis man neatrodo kad keltų didesnių problemų, bet žinoma, geriausia ieškoti su mažesniu pasipriešinimu, tuo labiau, kai pasirodo yra begalė jų rūšių.

Ką galvojate apie akumuliacinę ir šilumos siurblį: reikia, nereikia? Kalbu apie akumuliacinę šildymui, o ne karštam vandeniui ruošti. Vokiečiai rašo, kad su akumuliacine siurbliai turi mažesnį SPF (3 psl., tekste turėtų būti ir daugiau).

O, pavyzdžiu, Junkers (13 psl.) rašo:

Instaliuojant grindų šildymo sistemose su individualiu patalpų
reguliatoriumi, visada reikia buferinės talpos (E11.C111), kad būtų
galima garantuoti tūrinį srautą per šilumos siurblį.
Šilumos siurbliuose, kurie yra tiesiogiai prijungti prie šildymo sistemos,
reikia užtikrinti, kad bus pasiektas ne mažesnis nereguliuojamas tūrinis
srautas, lygus 70 % vardinio srauto. Perkrovos vožtuvas tarp tiekiamo ir
grįžtančio srauto linijų neužtikrina šilumos perdavimui ir pakankamam
kompresoriaus veikimo laikui reikiamo tūrinio srauto. Todėl montuoti be
buferinės talpos galima tik į nereguliuojamą šildymo sistemą su grindų
šildymu. Tam, remiantis EnEV (Energijos taupymo nuostatai), reikia
atsakingos tarnybos leidimo.

Kaip visą tai suprasti?

Tiesiogiai. Montuoti be buferinės talpos į nereguliuojamą šildymo sistemą su grindų šildymu.
Gerai apšiltintame name grindų pagalba vis tiek nieko neprireguliuosi, tai kam leisti pinigus reguliavimo automatikai, buferinei talpai, ir pasekoje turėti prastesnį naudingumą.

Tai jūs siūlote be buferinės talpos? Ar taip?

[Nors nelabai suvokiu, ka cia Jus ruosiates vesint/sildyt, bet del talpos SS manau, kad zematemperaturiam sildymui ji visiska beprasme. Is patirties, kai KK katilas veikiantis 24 val minimalia galia, gamintogas kategoriskai nerekomendavo jokiu akumuliaciniu/buferiniu. Nieko ji neduos, manau. Jei butu silumos perteklius, aukstos temperaturos - tada taip...
Nebent SS atveju, jos f-ja kita.

quote=cibulis,2014 10 14, 18:36]
Tai jūs siūlote be buferinės talpos? Ar taip?
[/quote]

Ieškodamas internete informacijos apie SS ir buferinių talpų panaudijimą už ir prieš radau šį straipsnį: SS ir buferines talpos. Straipsnyje taip pat nagrinėjama ir boilerių pajungimo variantai. Tai jeigu domina tik buferinės talpos ir SS, tai turinyje susiraskite vietą, kur prasideda buferinių talpų nagrinėjimas ir nuo tos vietos skaitykite. Gal kam nors iš forumo dalyvių tai nebus naujiena, bet man pasirodė įdomu, kad, jeigu buferinė talpa yra jungiama prie SS, tai geriau jungti ne lygiagrečiai šildymo sistemai, o nuosekliai ant grįžtamo iš radiatorių vandens.
Kiek klausinėjau atestuotų montuotojų, tai jie visi naudoja , taip vadinama lygiagretų pajungimą, kuris nusileidžia pagal parametrus nuosekliam pajungimui. Pats nelabai suprantu,kaip realiai pajungti tokia schema, todėl neturiu pakankamai argumentų, gad galėčiau rimtai diskuoti

Šiek tiek pasiknisau po siurblių rinką ir štai ką turiu. Inverteriniai geoterminei sistemai dar didelė naujiena. Jie labiau dominuoja oras-vanduo siurbliuose. Geoterminiuose vis dar dominuoja (bent jau Lietuvoje) ON-Off siurbliai. Taupydamas vietą, aš ieškojau siurblių su intergruota akumuliacine sistema. Kol kas žiūrėjau tik brendinius dalykus, t.y. ne kinus. Štai ką gaučiau:

1. Nibe 1245 6 kW už 20 000 Lt. Inverterinis Nibe F 1255 kainuotų net 28 000 Lt. Su integruota vėsinimo funkcija Nibe F1245 PC kainuotų apie 24 700 Lt.

2. Viessmann 343-G kainuotų 27 000 Lt (102 psl.). Šitas siurblys su NC, t.y. su integruota pasyvaus vėsinimo funkcija. Be integruotos funkcijos, bet su boileriu - 222 G (66 psl.) - 20 000 Lt.

3. Junkers STM 60-1 17 psl. Ne inverterinis, su boileriu. Kaina - 17 000 Lt. Tai iš esmės Švedijoje surenkami siurbliai pakišti po Junkers vardu.

4. Alpha-Inotec su integruotu boileriu - 22 490 Lt. Su vėsinimo funkcija - 26 340 Lt.

5. Salda šitą 9 kW siurblį perdarytų į 5,6 kW siurblį. Integruoto boilerio neturėtų - reikėtų pirkti atskirai pastatomą. Kainuotų apie 14 800 Lt. Su atskirai pastatomu boileriu - apie 18 500 Lt. Gal dar padarytų nuolaidą.

Panašu, kad pasyvaus vėsinimo funkcija kainuoja tiek pat, kiek inverterinis siurblys. Ar verta rinktis pasyvaus vėsinimo funkcija. Jos atveju šilumą atiduočiau į grindis. Skirtumas tik tas, kad sistemą apeina kompresorių, veikia tik siurbliukas, todėl vėsą į grindis paduoda labai pigiai arba su labai dideliu COP. Tokia sistema papildomai kainuoja apie 4000-5000 Lt. Be šios sistemos irgi galima padavinėti vėsą į grindis tik jau su įjungti kompresoriumi. Bus didesnės energijos sąnaudos Aišku ta 4000-5000 Lt priemoka greičiausiai neatsipirks.

Ką geriau rinktis: paprsatą On-Off, On-Off su vėsinimo funkcija ar inverterinį? Kuris iš šių siurblių geriausias?

Pas mane kvailas klausimas: o ka ruosies vesinti? Jei namas PN, jis laiko siluma, ir atvirksciai - neisileidzia karscio.
Ar as klystu?

Jei visur betonas, termomase, dar keramika pvz grindyse - vesinimo tikrai nereiks

Perkaitimas tikrai bus. Net PHPP rodė, kad jis bus.

Beje, radau inverterinio Nibe siurblio techninius duomenis (14 psl.)

tai už tas babkes vėsinimo funkcijai geriau rekupui glikolinį ŽŠ iš to pačio grežinio pastatyti, nauda bus dviguba - galėsi plokštelinį naudot žiemą ir juo taip pat vėsintis vasara