QUOTE(*** @ 2014 10 12, 12:29)
Katilinei ant sienu plyteliu nedejai ?
Nematau poreikio nesamonem uzsiimineti. Nusioirkau lietuvisku atspariausiu dazu ir valio. As geriau armatura storesne idesiu i betona,negu blizginsiu nereikalingas vietas..😈
Nematau poreikio nesamonem uzsiimineti. Nusioirkau lietuvisku atspariausiu dazu ir valio. As geriau armatura storesne idesiu i betona,negu blizginsiu nereikalingas vietas..😈
QUOTE(Verteris @ 2014 10 12, 08:48)
Užėjau reklamą apie radialinius gręžinius - http://www.greziniukaina.lt/ Ar kas buvo su tokiais susidūręs? Kiek realu visas tas marketingas?
nesupratau bajerio ju filmuke - ten ta gyvenviete kaip supratau sildys/saldys is greziniu per pruda be jokiu silumos siurbliu? ir kodel per pruda, o ne tiesiai?
QUOTE(mantesas @ 2014 10 12, 10:22)
idomi technologija netinka kur sausi gruntai (nebus silumos) nerodo kaip pasaline grezimo slama, kazkaip sunkiai isivaizduoju kaip jie grezia be praplovimo 
manau brangesnis metodas nei tradicinis
manau brangesnis metodas nei tradicinisturbut su praplovimu - youtube antram filmuke rodo konteneri su iskastu gruntu ir vandeniu.
QUOTE(mintas @ 2014 10 03, 16:27)
[attachmentid=233299]
Pabandžiau papaišyti savo su vienu draugu primestą vėsinimo schemą.
1.galingas cirkuliacinis kurį valdo ŠS, ir vasaros metu jisai įsijunginės kai bus šildomas boileris. Jis stovi tarp vėsinimo apėjimo ir ŠS tam, kad sukurtų pasipriešinimą srautui, kai dirba 2 numeriu pažymėtas siurblys ir termofikatas būtų imamas iš lauko kontūro, o ne tik aptekėtų ŠS šilumokaitį absoliučiai nevykstant vėsinimo.
Atbulinio vožtuvo manau statyti neverta, nes jis prisidės prie ir taip didelio srauto pasipriešinimo lauko kolektoriuje.
2. Cirkuliacinis siurblys nedidelio galingumo užtikrinantis vėsinimą. Gali būti protingas, reguliuojantis srautą pagal pakitusį pasipriešinimą 7 numeriu esančiam termo vožtuvui pridarius srautą.
3. Standartinis grindinio šildymo cirkuliacinis, kuris vasaros režime šildys tiktai boilerį.
4. atbulinis vožtuvas, kad įsijungus lauko kolektoriaus cirkuliaciniam Nr.1 nebūtų imamas srautas iš grindų (yra tikimybė sugadinti protingo cirkuliacinio siurblio Nr. 2 elektroniką).
5. Automatinis trieigis vožtuvas reguliuojamas šilumos siurblio.
6. Du trieigiai ir vienas apėjimo vožtuvas. Gerai kad jie būtų visi šalia, tad tik juos vienoje vietoje reikėtų persukti iš žieminio į vasarinį režimą. Atsarginis apėjimo vožtuvas apsaugai, jei boilerio triegis paleistų srautą ne per boilerį, o per grindinį.
7. termo vožtuvas kurio pagalba reguliuojamas vėsinimo srautas pagal gryžtamo srauto temperatūrą, arba gali būti termo daviklis kokiam valdikliui reguliuojančiam cirkuliacinio siurblio 2 darbą.
Pabandžiau papaišyti savo su vienu draugu primestą vėsinimo schemą.
1.galingas cirkuliacinis kurį valdo ŠS, ir vasaros metu jisai įsijunginės kai bus šildomas boileris. Jis stovi tarp vėsinimo apėjimo ir ŠS tam, kad sukurtų pasipriešinimą srautui, kai dirba 2 numeriu pažymėtas siurblys ir termofikatas būtų imamas iš lauko kontūro, o ne tik aptekėtų ŠS šilumokaitį absoliučiai nevykstant vėsinimo.
Atbulinio vožtuvo manau statyti neverta, nes jis prisidės prie ir taip didelio srauto pasipriešinimo lauko kolektoriuje.
2. Cirkuliacinis siurblys nedidelio galingumo užtikrinantis vėsinimą. Gali būti protingas, reguliuojantis srautą pagal pakitusį pasipriešinimą 7 numeriu esančiam termo vožtuvui pridarius srautą.
3. Standartinis grindinio šildymo cirkuliacinis, kuris vasaros režime šildys tiktai boilerį.
4. atbulinis vožtuvas, kad įsijungus lauko kolektoriaus cirkuliaciniam Nr.1 nebūtų imamas srautas iš grindų (yra tikimybė sugadinti protingo cirkuliacinio siurblio Nr. 2 elektroniką).
5. Automatinis trieigis vožtuvas reguliuojamas šilumos siurblio.
6. Du trieigiai ir vienas apėjimo vožtuvas. Gerai kad jie būtų visi šalia, tad tik juos vienoje vietoje reikėtų persukti iš žieminio į vasarinį režimą. Atsarginis apėjimo vožtuvas apsaugai, jei boilerio triegis paleistų srautą ne per boilerį, o per grindinį.
7. termo vožtuvas kurio pagalba reguliuojamas vėsinimo srautas pagal gryžtamo srauto temperatūrą, arba gali būti termo daviklis kokiam valdikliui reguliuojančiam cirkuliacinio siurblio 2 darbą.
Kai ŠS neveiks tuomet grindų vėsinimo cirkuliacinis Nr.2 cirkuliuos termofikatą ne per žemės kolektorių, bet per patį šilumos siurblį.
Analogiškai jeigu nebus atbulinio vožtuvo nr.4 tai net ir esant išjungtam siurbliui nr2. įsijungęs ŠS pripūs šalto vandens į grindis.
2. Kam pridarinėti srautą termovožtuvu jeigu galima sumažinti siurblio nr. 2 apsukas ir be srauto pridarymo?
Tokia sistema dar turėtų niuansą - labai didelę šaldymo galią ir turėtų būti įjungiama tik trumpais laiko intervalais, kad nerasotų grindys. Įjungus ją tik trumpais intervalais gali būti taip, kad kol šaltas termofikatas atitekės iki vamzdelio galo jis jau bus pilnai sušilęs ir vamzdelių galai nieko nebešaldys. Tokiu atveju pasijaustų dideli temperatūrų skirtumai skirtingose vietose, nes vamzdelių pradžios šaldytų labai stipriai, o pabaigos beveik visai nešaldytų. Nors jeigu vamzdeliai išdėstyti kas 20cm tai gal ir nieko tokio.
Šiuo atveju aš vistiek siūlau pagalvoti apie pamaišymo vožtuvą grindų kontūre, kuris ribotų ledinio vandens patekimą į grindinio vamzdelius, o juose cirkuliuotų maždaug vienodos +14...+18C temperatūros termofikatas tolygiai vėsinantis grindis.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 15:55)
Kokie yra lietuviški šilumos siurblių gamintojai? Aš žinau Sveo (lyg ir brankroto byla iškelta), Salda? Dar yra kažkokių?
yra dar evacon.lt bei:
http://freorlt.neone...os-siurblys/c20
QUOTE(BangaS @ 2014 10 13, 16:53)
Kai ŠS neveiks tuomet grindų vėsinimo cirkuliacinis Nr.2 cirkuliuos termofikatą ne per žemės kolektorių, bet per patį šilumos siurblį.
Buvo tokia mintis, todėl cirkuliacinį Nr.1 įmetėm tam kad sukurtų papildomą hidraulinį pasipriešinimą, žinoma, jo pasipriešinimo neužteks, kad pilnai atjungti ŠS, bet kaip tais vylėmės, kad neveikiantis siurblys turėtų neblogai užstabdyti srautą. Jei cirkuliacinio pasipriešinimas mažas, tuomet šiai schemai prie cirkuliacinio dar reikėtų pridėti ne atbulinį vožtuvą, su garantuotai dideliu hidrauliniu pasipriešinimu, kuris jau ten pasiliks visą laiką, tame tarpe ir žiemą, kada jo ten visai nereikia, bet elektrinį vožtuvą, pajungiant prie cirkuliacinio Nr. 1 maitinimo, kad kai paduodamas srautas cirkuliaciniam, sudirbtų ir elektrinis vožtuvas atsidarydamas, o nustojus tiekti elektrą cirkuliaciniam, automatiškai užsidarytų. Mano supratimu, toks vožtuvas turėtų kelti mažesnį hidraulinį pasipriešinimą. Vis tik jis dirbs pastoviai, kai tik sudirbinės lauko kontūro cirkuliacinis, net ir žiemą. Jo gedimo atveju gali būti problemų dėl mažesnio srauto einančio per šilumokaitį.
QUOTE
2. Kam pridarinėti srautą termovožtuvu jeigu galima sumažinti siurblio nr. 2 apsukas ir be srauto pridarymo?
Siurblio reguliavimui reikia protingos elektronikos, termovožtuvų galima nusipirkti kad ir senukuose, tik tiek kad cirkuliacinis tada jau brangesnis. Aišku iškart reguliuoti siurblį ženkliai teisingesnis sprendimas, tik suabejojau dėl jo įgyvendinimo galimybės. Jei toks valdiklis kainuos kokius 300Lt, manau su termovožtuvu gautųsi pigiau.
QUOTE
Tokia sistema dar turėtų niuansą - labai didelę šaldymo galią ir turėtų būti įjungiama tik trumpais laiko intervalais, kad nerasotų grindys. Įjungus ją tik trumpais intervalais gali būti taip, kad kol šaltas termofikatas atitekės iki vamzdelio galo jis jau bus pilnai sušilęs ir vamzdelių galai nieko nebešaldys. Tokiu atveju pasijaustų dideli temperatūrų skirtumai skirtingose vietose, nes vamzdelių pradžios šaldytų labai stipriai, o pabaigos beveik visai nešaldytų. Nors jeigu vamzdeliai išdėstyti kas 20cm tai gal ir nieko tokio.
Šiuo atveju aš vistiek siūlau pagalvoti apie pamaišymo vožtuvą grindų kontūre, kuris ribotų ledinio vandens patekimą į grindinio vamzdelius, o juose cirkuliuotų maždaug vienodos +14...+18C temperatūros termofikatas tolygiai vėsinantis grindis.
Šiuo atveju aš vistiek siūlau pagalvoti apie pamaišymo vožtuvą grindų kontūre, kuris ribotų ledinio vandens patekimą į grindinio vamzdelius, o juose cirkuliuotų maždaug vienodos +14...+18C temperatūros termofikatas tolygiai vėsinantis grindis.
Jo, cirkuliacinis čia irgi turėtų būti vis tik galingas, kad nekristų temperatūra grindiniam stipriai, esant galingam cirkuliaciniam, dingsta prasmė reguliuoti srautą. Šioje schemoje, kaip ir paminėjai teisingiau ne siurblio galingumą kaitalioti, bet žaisti su on/off.
Vis tik vienas niuansas, vienas šildymo sistemos specialistas pasakė, kad labai negerai yra maišyti lauko ir vidaus kontūrų skysčius. Tipo, ten kur jie maišomi, pastoviai kokie tai nesklandumai atsiranda ir norint kažką panašaus įrengti vis tik geriausia atskirti srautus su šilumokaičiu, o šiuo atveju, man jau labiau patinka nuoseklus pajungimas, kokį pasiūlė Milao, ar pats, tik su šiokia modernizacija, tokia kaip elektrinis vožtuvas jungiamas prie lauko kontūro cirkuliacinio, kuris paleistų srautą arba į šilumokaitį, arba praleistų tiesiai. Vis tik tokiu atveju reikėtl perdirbinėti lauko kolektoriaus cirkuliacinio siurblio valdymą, kad išsijungus šilumos siurbliui jis nesustotų, bet pagal norimą palaikyti temperatūrą šildomose grindyse, būtų reguliuojamas jo greitis, šildomų grindų cirkuliaciniam siurbliui pastoviai dirbant maksimaliu galingumu.
Manyčiau teisingiausia būtų apsistoti ties nuosekliuoju variantu ir bandyti atšlifuoti šią pajungimo schemą. Ką manai/ot?
QUOTE(mintas @ 2014 10 13, 18:46)
... Jei cirkuliacinio pasipriešinimas mažas, tuomet šiai schemai prie cirkuliacinio dar reikėtų pridėti ne atbulinį vožtuvą, su garantuotai dideliu hidrauliniu pasipriešinimu, kuris jau ten pasiliks visą laiką, tame tarpe ir žiemą, kada jo ten visai nereikia, bet elektrinį vožtuvą, pajungiant prie cirkuliacinio Nr. 1 maitinimo, kad kai paduodamas srautas cirkuliaciniam, sudirbtų ir elektrinis vožtuvas atsidarydamas, o nustojus tiekti elektrą cirkuliaciniam, automatiškai užsidarytų. ...
Sveiki,
manyčiau, kad pačio siurbliuko pasipriešinimas bus tikrai mažas, todėl be atbulinio neišsisuksit. Man rodos, net to paties rutulinio vožtuvėlio bus mizernas pasipriešinimas lyginant su pačios sistemos vamzdyno pasipriešinimu. Radau Industeke įmestas rutulinių diagramas, kurios labai jau prastos kokybės, bet kažką įžiūrėti eina. Dar yra alternatyva membraniniai atbuliniai vožtuvai, kuriuos rašo naudoja šildymo ir kondicionavimo sistemose, todėl neturėtų bijoti net ir žemesnių temperatūrų.
Šiek tiek paieškojau šilumos siurblių testų internete.
Vokiečiai - geriausias Vaillant. Gaila, kad testas senokas - 2007 m. Štai čia (kairiame šone) yra straipsnio pdf. Ten daugiau informacijos.
Čia (nuo 24 psl.) matyti kaip priklausomai nuo šalies skiriasi ŠS COP vertės. Orinukai, kaip rodo švedų pavyzdys, žiauriai gauna į kaulus.
Kai kurie orinukai lauke kelia panašų triukšmą, kaip pravažiuojančios mašinos.
Vokiečiai - geriausias Vaillant. Gaila, kad testas senokas - 2007 m. Štai čia (kairiame šone) yra straipsnio pdf. Ten daugiau informacijos.
Čia (nuo 24 psl.) matyti kaip priklausomai nuo šalies skiriasi ŠS COP vertės. Orinukai, kaip rodo švedų pavyzdys, žiauriai gauna į kaulus.
Kai kurie orinukai lauke kelia panašų triukšmą, kaip pravažiuojančios mašinos.
QUOTE(Pasvaistes @ 2014 10 13, 20:28)
Sveiki,
manyčiau, kad pačio siurbliuko pasipriešinimas bus tikrai mažas, todėl be atbulinio neišsisuksit. Man rodos, net to paties rutulinio vožtuvėlio bus mizernas pasipriešinimas lyginant su pačios sistemos vamzdyno pasipriešinimu. Radau Industeke įmestas rutulinių diagramas, kurios labai jau prastos kokybės, bet kažką įžiūrėti eina. Dar yra alternatyva membraniniai atbuliniai vožtuvai, kuriuos rašo naudoja šildymo ir kondicionavimo sistemose, todėl neturėtų bijoti net ir žemesnių temperatūrų.
manyčiau, kad pačio siurbliuko pasipriešinimas bus tikrai mažas, todėl be atbulinio neišsisuksit. Man rodos, net to paties rutulinio vožtuvėlio bus mizernas pasipriešinimas lyginant su pačios sistemos vamzdyno pasipriešinimu. Radau Industeke įmestas rutulinių diagramas, kurios labai jau prastos kokybės, bet kažką įžiūrėti eina. Dar yra alternatyva membraniniai atbuliniai vožtuvai, kuriuos rašo naudoja šildymo ir kondicionavimo sistemose, todėl neturėtų bijoti net ir žemesnių temperatūrų.
Dėkui už info. Nežinojau, kad tiek skirtingais darbo principais veikiančių atbulinių. Vis tik, vien tai, kad atbuliniai vožtuvai turi, nors ir nelabai didelį pasipriešinimą man nepatinka. Atidarytoje padėtyje pageidautina, kad nebūtų beveik jokio pasipriešinimo.
Iš kitos pusės, jei vėsinimą jungti nuosekliai, tai jau tik sklendė reikalinga.
Keletas labiau kosmetinių pastabų:
1. Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga. Irgi tikėjausi, kad išjungtas siurblys stabdys srautą saulės kolektoriuje, bet nifiga - naktį samatiokas be problemų pramuša.
2. Siurblį geriau perkelti ant apatinio, šiltojo vamzdžio, tam, kad siurblio išskiriama šiluma nešildytų šaltojo srauto be reikalo.
3. Analogiška 2, tik čia tikslas siurbliu dar labiau pašildyti šiltąjį srautą.
7. Pritariu Bangui, vietoj srauto stabdžio geriau atleisti gazą. 12VDC siurbliukų greitį suvaldyti ganėtinai paprasta ir efektyvu. Tėvų kolektoriui tai tokį analoginį valdiklį dariausi pats. Žiemą pasibaigus lauko darbams pamėginsiu susikurpti skaitmeninį. Jei pavyks ir bus kam įdomu, galėsiu ir patiražuoti.
Dėl kitų komponentų šioje schemoje
Bet jei žiūrėti iš esmės, tai nepatinka tai, kad grindų šaldyme nerealizuotas nuoseklus srautas ir pamaišymas. Bandžiau padėlioti, bet deja taip greitai nesigavo kaip norėtųsi. Bet dar pamėginsiu.
1. Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga. Irgi tikėjausi, kad išjungtas siurblys stabdys srautą saulės kolektoriuje, bet nifiga - naktį samatiokas be problemų pramuša.
2. Siurblį geriau perkelti ant apatinio, šiltojo vamzdžio, tam, kad siurblio išskiriama šiluma nešildytų šaltojo srauto be reikalo.
3. Analogiška 2, tik čia tikslas siurbliu dar labiau pašildyti šiltąjį srautą.
7. Pritariu Bangui, vietoj srauto stabdžio geriau atleisti gazą. 12VDC siurbliukų greitį suvaldyti ganėtinai paprasta ir efektyvu. Tėvų kolektoriui tai tokį analoginį valdiklį dariausi pats. Žiemą pasibaigus lauko darbams pamėginsiu susikurpti skaitmeninį. Jei pavyks ir bus kam įdomu, galėsiu ir patiražuoti.
Dėl kitų komponentų šioje schemoje
Bet jei žiūrėti iš esmės, tai nepatinka tai, kad grindų šaldyme nerealizuotas nuoseklus srautas ir pamaišymas. Bandžiau padėlioti, bet deja taip greitai nesigavo kaip norėtųsi. Bet dar pamėginsiu.
QUOTE(mintas @ 2014 10 03, 17:27)
Pabandžiau papaišyti savo su vienu draugu primestą vėsinimo schemą.
1. ...Atbulinio vožtuvo manau statyti neverta, nes jis prisidės prie ir taip didelio srauto pasipriešinimo lauko kolektoriuje.
2. Cirkuliacinis siurblys nedidelio galingumo užtikrinantis vėsinimą. Gali būti protingas, reguliuojantis srautą pagal pakitusį pasipriešinimą 7 numeriu esančiam termo vožtuvui pridarius srautą.
3. Standartinis grindinio šildymo cirkuliacinis, kuris vasaros režime šildys tiktai boilerį.
7. termo vožtuvas kurio pagalba reguliuojamas vėsinimo srautas pagal gryžtamo srauto temperatūrą, arba gali būti termo daviklis kokiam valdikliui reguliuojančiam cirkuliacinio siurblio 2 darbą. <{POST_SNAPBACK}>
1. ...Atbulinio vožtuvo manau statyti neverta, nes jis prisidės prie ir taip didelio srauto pasipriešinimo lauko kolektoriuje.
2. Cirkuliacinis siurblys nedidelio galingumo užtikrinantis vėsinimą. Gali būti protingas, reguliuojantis srautą pagal pakitusį pasipriešinimą 7 numeriu esančiam termo vožtuvui pridarius srautą.
3. Standartinis grindinio šildymo cirkuliacinis, kuris vasaros režime šildys tiktai boilerį.
7. termo vožtuvas kurio pagalba reguliuojamas vėsinimo srautas pagal gryžtamo srauto temperatūrą, arba gali būti termo daviklis kokiam valdikliui reguliuojančiam cirkuliacinio siurblio 2 darbą. <{POST_SNAPBACK}>
