Keliu savo schemą į viršų. Taip ir nesulaukiau jokių komentarų jos atžvilgiu, o tikrai žinau, kad čia renkasi ir tie, kas turi ką pasakyti
.
Mano schemoje apėjimas jungiamas lygiagrečiai. Specialistai rekomendavo atskirti lauko ir vidaus kontūrus šilumokaičiu.
QUOTE(mintas @ 2014 10 03, 17:27)
[attachmentid=233299]
Pabandžiau papaišyti savo su vienu draugu primestą vėsinimo schemą.
1.galingas cirkuliacinis kurį valdo ŠS, ir vasaros metu jisai įsijunginės kai bus šildomas boileris. Jis stovi tarp vėsinimo apėjimo ir ŠS tam, kad sukurtų pasipriešinimą srautui, kai dirba 2 numeriu pažymėtas siurblys ir termofikatas būtų imamas iš lauko kontūro, o ne tik aptekėtų ŠS šilumokaitį absoliučiai nevykstant vėsinimo.
Atbulinio vožtuvo manau statyti neverta, nes jis prisidės prie ir taip didelio srauto pasipriešinimo lauko kolektoriuje.
2. Cirkuliacinis siurblys nedidelio galingumo užtikrinantis vėsinimą. Gali būti protingas, reguliuojantis srautą pagal pakitusį pasipriešinimą 7 numeriu esančiam termo vožtuvui pridarius srautą.
3. Standartinis grindinio šildymo cirkuliacinis, kuris vasaros režime šildys tiktai boilerį.
4. atbulinis vožtuvas, kad įsijungus lauko kolektoriaus cirkuliaciniam Nr.1 nebūtų imamas srautas iš grindų (yra tikimybė sugadinti protingo cirkuliacinio siurblio Nr. 2 elektroniką).
5. Automatinis trieigis vožtuvas reguliuojamas šilumos siurblio.
6. Du trieigiai ir vienas apėjimo vožtuvas. Gerai kad jie būtų visi šalia, tad tik juos vienoje vietoje reikėtų persukti iš žieminio į vasarinį režimą. Atsarginis apėjimo vožtuvas apsaugai, jei boilerio triegis paleistų srautą ne per boilerį, o per grindinį.
7. termo vožtuvas kurio pagalba reguliuojamas vėsinimo srautas pagal gryžtamo srauto temperatūrą, arba gali būti termo daviklis kokiam valdikliui reguliuojančiam cirkuliacinio siurblio 2 darbą.
Ar gal geriau, patobulinta Milao schema, kur vėsinimo kontūras pajungtas nuosekliai.
QUOTE(Milao @ 2014 10 03, 14:14)
pamąstymui savo papaišiau. Esmė - iš geoterminio kontūro glikolis pirmiausia patenka į grindis, ten atvėsindamas grindis pats kažkiek dar labiau pašyla, ir taip padidina ŠS COP. Iš grindų toliau į ŠS. Kad grindys per daug neatšaltų, termostatinis vožtuvas atidarinėja tiesioginį grindų aplenkimą, priklausomai nuo to, kokios temperatūros vanduo grįžta iš grindų.
Privalumai - nereikalinga jokia papildoma elektronika, nereikalingas papildomas cirkuliacinis siurblys, naudojantis grindų šaldymu tuo pačiu gerėja ŠS COP.
Trūkumas - grindys šaldomos tik kai ruošiamas karštas vanduo.
Galbūt ne visada pakaks vėsinimo galingumo, bet turint omeny sistemos paprastumą, tai vienareikšmiškai geriau nei nieko, ir dėl pagerėjusio COP atsipirks ypač greitai.
QUOTE(mintas @ 2014 10 03, 19:14)
Kilpose, kadangi už kolektoriaus jų daug, manau, kad didelio pasipriešinimo nebus, bet vamzdyje iki kolektorių, tai bus didelis. Gerai, kad aš stačiau 32mm, o ne kokį 25mm, bet vis tiek, jai jau su mano ŠS reikalingu srautu turbulencijos prasideda net 40mm vamzdyje, tai reikia įsivaizduoti, koks srauto stabdis įsijungs, jam pasiekus tik 32mm diametro vamzdžius. Turiu įtarimą, kad šiluma iš grindų nekompensuos dėl srauto sumažėjimo sumažėjusią ateinančią šilumą.
Beje, dar vienas niuansas. Lauko kontūro siurblys valdomas ŠS automatikos. Taigi, vėsinimas vyks tik tuo metu, kai ruošiamas karštas vanduo, arba reikia perdarinėti cirkuliacinio siurblio valdymą.
Iš kitos pusės, primečiau, kad jei tavo schemoje pavaizduotą termo vožtuvą pakeitus automatiniu vožtuvu, kuris būtų valdomas su lauko kontūro cirkuliaciniu siurbliu ir padarius taip, kad kada lauko kontūro siurblys įsijungia jis atsidaro, kada cirkuliacinis sustabdomas jis užsidaro, srauto sumažėjimo neliks. Termo vožtuvą galima pajunginėti prie vėsinimo kontūro, ir vėsinimą patikėti trečiam cirkuliaciniam siurbliui, kažkas panašaus, kaip pavaizduota mano schemoje. Manau, kad po tokių pakeitimų, iš tavosios schemos, mano pastebėti trūkumai būtų pašalinti.
