Geoterminis šildymas - 10 tema

1. apie tai vakar ar užvakar labai tiksliai atsakė korida, pateikdamas konkretų savo pavyzdį, atrodo grindinio šildymo temoje. Taip tiksliai kaip jis, tikrai neatsakysiu.

2. Aš naudočiau tą patį, tik jį reikėtų padaryti truputį gilesnį (sakykim kokiu 5m-10m) nei reikia tik šilumos siurbliui.

Radau. Pasirodo labai paprasta: paduoda į grindis 5-6 laipsniais žemesnę temperatūrą nei nori turėti viduje. Jei nori turėti 22 laipsnius viduje, tai į grindis turi ateitį 16-17 laipsnių. Tik pasirodo, kad gali būti problemų su grindų rasojimu. O čia jau nelabai gerai.

Arba čia gali būti panaši problema kaip su mašinų kondicionieriu. Daugelis nežino, kad sveikatos sumetimais kondiškė mašinoje negali pūsti labai šalto oro. Skirtumas tarp kondiškės pučiamo oro ir lauko temperatūros gali sudaryti tik 5 laipsnius maksimum. Tarkim, jei lauke 32, tai jokiu būdu negalima pūsti 21. Garantuoti peršalymai ir t.t. Jei lauke 32, tai galima pūsti tik mažiausiai 27 laipsnius.

Galbūt, kad nebūtų grindų rasojimo, panašiai reikia elgtis ir su geoterma. Jei lauke 32 laipsniai (kaip buvo prieš kelias savaites), tai reikia, kad name būtų apie 27 laipsniai. Gerai apšiltintame name ir taip bus kokiais 3-5 laipsniais vėsiau nei lauke. Vadinasi, jei lauke +32, tai name bus apie 27-28 laipsniai. Pakankamai komfortiška būtų turėti apie 25 laipsnių temperatūrą. Todėl į grindis pakaktų paduoti apie 20 laipsnių. Aišku ir taip susidaro ryškus temperatūrų skirtumas.

Kita vertus, vėsinti pastatą galima bandyti ne dienomis, kai labai aukšta temperatūra, o naktimis. Gal per patį karščio piką ir nėra labai gerai.

Visgi drėgmė grindyse gali greitai užveisti pelėsį.

o dar grindys pas Kristinka tobulai sudetos be hidrauliniu nuostoliu ta ir sildys ir saldys puikiai
Papildyta:

viskas priklauso nuo temperaturu skirtumo, jei paleisi 12 laispniu - aiksu bus, jei 16-18 esant musu lauko t apie 25-26 tikimybe nedidele, nebent kai kuriose konkrecose vietose. Koriga minejo kazka apie tai bet neproblematizavo.

Viena savaitė ar mėnesis - nieko tokio. Bet kas bus grindims ir visam namui, jei taip pasivėsinti kokius 10 ar 20 metų? Manyčiau, kad pelėsis - garantuotas.

Apie vesinima jau buvau perskaicius patiko mintis, o kas cia per koloriferiai? Tai saules batareikos? Kazas dar cia man negirdeta gal butu galima placiau?
Papildyta:


gal jau gana girti tas mano grindis..

PS. kai domejausi oras vanduo tai sake, kad ju komrpesoriai irgi po 8 metu kazkur sueina.. o tipo po iek laiko bus pasikeite viskas patobuleje ir atseit vien kompresoriaus pakeisti neuzteks, tek visa nauja SS deti..

Jei ekstrapoliuot tavo šalčiausių dienų per metus statistiką į karščiausias dienas (pasiskirstymas turėtų būt maždaug toks pats), tai šaldysi tu tas grindis kažkur nuo 4 iki 30 dienų per sezoną...

Vesinant grindis nereiktų pamiršti ir kokia grindų danga, įdomu kaip parketlentem "patiktu" tai ? Pas Korida PVC viniline klijuota danga, tai tokie temperaturiniai skirtumai turėtų būti nebaisūs.

Po žeme temperatūros 6-10 laipsnių. Tai kiek gauni iš gręžinio, tiesiai tiek ir leidi. Bet ne 24/7, o tik iki betono temperatūra kris iki nustatytos temperatūros.
Pelėsio baimė pagrindo labai mažai turi. Koridos atvejis buvo ekstrymas. Valdant procesą grindys bus tik šiek tiek vėsesnės nei oras, ir drėgmė aplamai nepradės kondensuotis. Iš kitos pusės, net ekstremaliu koridos atveju kiek ta padidėjusi drėgmė laikysis - 5 dienas per metus? O po to grindys šildomos bus +/- pusę metų. Jei ir spėtų netyčia koks pasiklydęs pelėsiukas prikibti, per pusę metų trunkantį šildymo sezoną tikrai bus išrūkytas.

Pelėsis garantuotas, jei nuolatos, pastoviai, o jei nespėjo sušlapti ir vėl sausa, tai apie pelėsį pamiršk. Juk, kai plauni grindis, jas irgi sušlapini, bet jei vėliau jos sausos, pelėsis nesusidaro, kad ir kaip dažnai jas be plautum. Svarbiausia, kad ta drėgmė nesilaikytų pastoviai.

Dėl temperatūros numušinėjimo, tai svarbiausia, ne koks temperatūrų skirtumas tarp lauko ir paduodamo termofikato į grindis, bet koks skirtumas tarp patalpų vidaus temperatūros ir paduodamo termofikato į grindis temperatūros. Juk ir su kondiškėmis galima numušti temperatūrą iki +20C, kai laukia +25, ir nebus jokios drėgmės, jei palaipsniui tai bus daroma, bei vėdinamam ore palaikant nedidelį drėgmės kiekį. Taigi, jei patalpų temperatūra koks +28C, paduodi +23C ir pamažu numušinėji temperatūrą iki +26C, tada mažini paduodamo į grindis termofikato temperatūrą ir numušinėji kambarių temperatūrą toliau.

Svarbiausia, kad nebūtų didelis temperatūros skirtumas tarp patalpų vidaus temperatūros ir grindų temperatūros, tuomet net kondensatas ant grindų nesusidarys.
Papildyta:


Manyčiau, kad neteisinga mintis leisti glikolį tiesiai iš gręžinio į grindis. Pirmiausiai tai brangu, nes grindis irgi reikia užpildyti tuo pačiu brangiu glikolio tirpalu, antras dalykas, taip paduodamas nepadidintos, per daug žemos temperatūros termofikatas.

Mano nuomone teisingiausia šiuos kontūrus atskirti vandeiniu šilumokaičiu. Į sistemą įstačius jį, pirmiausia atskirsime vandeniu užpildytas grindis, nuo brangiu glikolio mišiniu užpildyto gręžinio. Antras dalykas, labai lanksčiai bus galima reguliuoti paduodamo į grindis termofikato temperatūrą, reguliuojant pro šilumokaitį pratekančių skysčių greitį varikliukų pagalba.

Jei apie brangumą kalba perėjo, tai tegu kalba skaičiai
d16 100m ilgyje telpa 11 litrų
d20 100m ilgyje telpa 20 litrų
Propilengliukolio koncentratas greitai guglo rezultatus permetus - maždaug nuo 10Lt/ltr. 25% skiedalas, užšąlantis prie -10 atsieis 2,5 Lt/ltr. Jei grindyse 400m d16 vamzdžio, vamzdyno tūris 44 litrai, jį užpildyti kainuos 110 litų. Jei metražas ar vamzdžio diametras skiriasi, nesunku persiskaičiuoti.
Plokštelinis šilumokaitis pats mažiausias kiek mačiau kainuoja nuo 200Lt, tik nežinau, ar mažiausio pakaks.
Du atskirti kontūrai - reikalingi du siurbliai, kai turint vieną bendrą kontūrą pagalvojus gali pakakti vieno.
Prie viso to šilumokaičio efektyvumas niekada nebus 100%.
Mano išvada priešinga - pigiau yra grindis užpildyti propilengliukoliu, nei naudoti šilumokaičius ir papildomus siurblius.
Ir koks skirtumas, kokios temperatūros šaldantis skystis paduodamas? Svarbi tik betono temperatūra. Mažesnis kiekis +10 skysčio duos tą patį rezultatą kaip didesnis kiekis +20 skysčio, bet mažesnį kiekį prapumpuoti elektros sąnaudos bus mažesnės.

Pas save stengsiuosi apsieiti be šilumokaičių, grindis, požeminį kontūrą ir saulės kolektorius sujungti į vieną bendrą sistemą. Tik toks niuansiukas, kad saulės kolektoriams prie -10 užšąlančio skiedalo nepakaks. Reiks 2X brangesnio, užšąlančio prie -30. Bet čia dar toli, kaip nors susidėlios gal.

Įdomu tai, kad geoterminiam skirtas glikolis, brangus, nes turi būti nekenksmingas, kad išsiliejęs į gruntą, padarytų mažiau žalos. Tai šio glikolio užšalimo temperatūra priklauso nuo koncentracijos o aukščiausia kiek pamenu +50C. Daugiau šildyti šio glikolio negalima nes pradeda irti jo cheminė sudėtis.

Saulės kolektoriams reikalingas nebijantis ne tik šalčio, bet ir aukštų temperatūrų, bet jam nėra keliamas mažo kenksmingumo reikalavimas.

Šių glikolių maišyti negalima.

o kaip palygintumėte šildymą dujom ir geoterminį?