Nors čia taip tyku, kad atrodo lyg dievo ir žmogaus pamiršta visai žemė. Zona. Va ir skęsta geros temos, tiek Taviškė, tiek Alabamos. Ir neaišku, koks gaivalas galėtų čia atnešti gyvybės, nebent riaušės 
Galiu prisipažinti, kad mėginau kelis slenksčio variantus, bet nė vienas netempė iki rodytino. Kažkoks slenkstis ties slenksčiu
Tavasis variantas man ir taip (savitas, nes grynąjį sutrešusį slenkstį, kokį leidai rodyti, vis tik sunkiai įsivaizduoju įdomų, nors ir viskas įmanoma
), ir ne... Gal šiuo atveju mažiau erdvės norėtųsi, kad ašis būtų labiau koncentruota... Pamėginau pamažint nurėždama viršaus (nepasiskųsk tik LATGA'ai ), man geriau, tada kažkaip išryškėja lyg skriejančios (išvirusių medūzų, a, Alabama? ) galvos - nežinomybės, nepatirtumo šmėklos, kurias kažkokia išcentrinė jėga traukia į praviras duris, lyg skervėjis, lyg wind of change. Patinka kažkoks tolimas folklorinis Jonuko ir Grytutės leitmotyvas, tik - kad ir tokiam išsiliejusiam vaizde - norėtųsi kiek pakoreguoti aprangą, kad vaikų figūrėlės taptų labiau simbolinės, nesukonkretintos... Tai va. įrodžiau, kad 1-as komentatorius dar gyvas. Tik, deja, vienas vieversys - dar ne pavasaris
