Pasyvus namas - 26 tema

Vamzdeli pririsus prie tinklo problema nesunkiai issisprendzia

Manau tinklas per skystas. As rinkaus 15 akis su 4viela.

Uzsilenkimas manau nera gerai, man betonuotojai sukele tinkla su vamzdukais kad butu viduri betono o ne apacioi.




PS neiziuriu gal ten kur uzsiriete isvis tinklo nera? Tinklas vienas ant kito bent jau per viena aki turi buti uzleistas..

Cirkas kazkoks . matos ant vamzdzio savarza,bet prie ko vamzdis ristas tai nesimato.
Cibuli,tikiuos tinkla sukelsit nuo pagrindo? Beje,kaip?

Pas mane vamzdi tvirtins prie pulistirolo ir tinklas desis ant virsaus.

Čia suskaičiavote ne energijos kiekį, matuojamą Wh arba kWh, bet galią vatais. Norėdamas gauti kilo / vatvalandes vatus dauginsite iš valandų skaičiaus, t.y. energijos praradimus per 1val dauginat iš 1h, per parą - iš 24h.

įdomus tas namas, kelios nuotraukos karkasinio, o toliau kiek žiūri, visur mūras
http://pasivnydom.bl...ecky-v-podkrovi
Vidines sienas darė iš blokelių, perdanga medinė ir betonuota.

Tai gi vat, kad į mūra vertikalios neįdėsi. O monolitinę nori daryti, kad ji laikytų namą ir nuo vėjo, duotų standumą visai konstrukcijai. Konstruktorius nori nuimti apkrovas nuo SIP skydų ir daugiau atiduoti statramsčiams ir tai sienai.

Dėl langų supratau - pietinė pusė galės būti net ir berėmiai. po balkonu į terasą dar yra 5 metrai vitrinos su durimis. Ten reiks dalinti, su dideliais, kad ir kaip gražu bet vargo daugiau.

Tokiais atvejais kampuose vamzdis pasikelia su visu tinklu...
Betonuojant betonas prispaudzia, arba reik tvirtint tinklo kampa kazjaip...
P.s. bet grindu sildymas ( vamzdziai, tarpai ) kaip namui su R3).

Tinklą prie polistirolo nesunku pritvirtinti su smeigėm ar kažkuo kas sunkiai išsitraukia ( U forma ar kabliukai). Jau dabar sukilę vamzdžiai, pilant betoną dar labiau sukils.

Pagal projektą mano atveju turėjo būti 20 cm tinklas. Čia nieko nepadarysi. Tu rinkaisi 15 cm, o man suprojektavo 20 cm. Tinklas ar tai 4 mm, ar tai 3,7 mm.

Perdengimui paėmiau papildomai 20 proc. tinklo nuo grindų ploto. Gal jie kai kur ir per skystai perdengė tinklą. Reikės pažiūrėti.

Pavyzdžiui, koridoriuje vamzdžiai guli idealiai. Tik ten, kur du vamzdžius surišo į vieną, reikia pažiūrėti ar abu paduodami, ar abu grįžtami. Jei vienodi, tai nieko tokio, bet jei vienas paduodamas, o kitas grįžtamas - tai jau negerai.

Man atrodo, kad šioje vietoje vamzdeliai per daug sumalti. Gali būti, kad grįžtamas ir paduodamas liečiasi.
Papildyta:

Greičiausiai, kad su aliuminiu. Ten keli sluoksniai: vienas jei gerai pamenu aliuminio spalvos, o antras, viršutinis - baltas. Vamzdis labai tvirtas net užlipus visu svoriu beveik nesusipaudžia. Sulenkti irgi labai sunku.
Papildyta:

Vamzdeliai prie tinklo pririšti. Tik kiek suprantu bėda ta, kad vielos tinklas gana skystas, o vamzdis labai kietas. Todėl kol pats vamzdis nebus ištiesintas, jis kels vielos tinklą.
Papildyta:

Jei taip, tai tuomet bus tokie skaičiai. Su 3 cm vatos tarpeliu nuostoliai - 17 W, su Bango pasilytu 5 cm XPS - 9 W. Arba su vata per parą 17x24 išeina 408, o per šildymo sezoną, kuris trunka apie 180 dienų bus - 73 440, t.y. 73,44 kWh.

Jei papildomai geriau apšiltiname per tuos pačius 180 dienų patiriame 38 880, t.y. 38,88 kWh energijos nuostolį.

Skaičiuojame, kad tą energiją gaminsime su šilumos siurbliu, tai pirmu atveju (3 cm vata) per metus išleisime apie 8,8 Lt, o antru atveju - apie 4,7 Lt. Finansinė išraiška gana menka. Ar gerai suskaičiavau?


Papildyta:

O ar yra kažkokių tvirtinimo smeigių ar panašių dalykų, kurie vielos tinklą ar patį vamzdelį pritvirtintų prie akmens vatos. Ar yra vatai tvirtinimo smeigių?

Vienzo padaryta nelabai graziai, man paduodamus vamzius move i kevala kad siluma atiduotu ten kur jos paskirtis o ne ten pro kur ji praeina, ties durim ir pamatais vamzduka move i apsaugini kevala. Pleve taip skupai uzleista krastuose. Paduodamas ir grystamas kiek pamenu niekur nesiliecia, kai kur net xps juosteliu idejo.

Jeigu darysite ne tik vieną mūro sieną, bet visas, tai stiprumo turėtų užtekti paprastos architektūros namui kaip pas jus. Matosi, kad taip padaryta ir nuorodoje.
Jeigu bus tik viena siena, tai net ir būdama monolitine ji neturės atsparumo išvirtimui, nes nėra jai į ką remtis šonuose. Turėtų būti bent dvi sienos statmenos viena kitai.

Jeigu netingite, užklauskite kiek kainuotų 4x2,2 vitrina iš 10 mm stiklo su montavimu. Būtų įdomu pasvarstyti.



Jeigu virš išsirietusio vamzdžio bus bent 2 cm betono tai nieko tokio tie pakilimai.
Vamzdžio pravedimas kevale irgi nėra svarbu šiltame nes termofikato temperatūra nėra aukšta, o storas vamzdelis sumažins kilpos pradžios ir pabaigos temperatūrų skirtumus. Bet aš matau kitą problematišką vietą. Ties durų slenksčiais kur bus kompensacinės siūlės vamzdelius reikėtų įvilkti į kevalą, o dar geriau nutepti akriliniu ar silikoniniu hermetiku (neizoliuos šilumos) apie 50 cm, kad toje vietoje jie tvirtai neįsibetonuotų ir turėtų vos vos laisvumo. Skersai slenksčiui įdėčiau keletą 8 mm armatūros strypų po 1 m, kad ties kompensacine siūle mažiau judėjimo būtų ir mažiau deformuotų vamzdelius, kertančius kompensacinę siūlę.

1. Kam to reikia? Ką tai duoda?

2. Pirmu punktu sakote, kad reikia laisvumo, kad vamzdžiai tvirtai neįsibetonuotų, o antru punktu jau sakote, kad reikia armatūros, kad būtų mažiau judėjimo.

Ar vienas kitam neprieštarauja ir kam to reikia?

reikia ,kad vamzdukai butu laisvesni potencialiai silpnose vietose o armatura duotu tvirtumo tose silpnose vietose ,kad nekirptu juju ,per galimus itrukimus silpnose vietose .
Papildyta:

Esme cia nes patalpu , tremofikato ir grindu temperatura skiriasi tik per keleka laipsniu.Ir tas pailgejimas yra tik teoriskai mizernas .Atlikus kokybiskai visus paruosiamuosius darbus jokiu itrukimu nepastebeta net ir silpnose vietose .Aisku tas galioje kaip paminejote tik EE name kur ,,vaiksto'' zemos temperaturos .