Pasyvus namas - 26 tema

#541
QUOTE(BangaS @ 2014 05 27, 15:03)
Temperatūra galėtų kisti ir 50C, monolito "dėžutei" nieko nenutiktų,


Monolito, tai viskas aišku - ta pati medžiaga, toks pats šiluminis plėtimasis.

Situacija šiek tiek keičiasi, kai PP monolitas, o ant jo mūras, kurio šiluminis plėtimasis kitoks.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2014 05 27, 16:14)
Todėl PN/EE nebraška smile.gif


Jo, kas liečia PN ar EE, su ypatingai mažu t svyravimu, tai tas temperatūrinis matmenų svyravimas įpatingai menkas, situacija turėtų šiek tiek keistis, jei ant prastai apšiltinto PP statomas prastai apšiltintas silikatinis mūras. Kitaip sakant, "standartas". Šildymui pasirenkamas KKK be akumuliacinės. Šildymas vyksta įkaitinant grindis iki maksimalių temperatūrų sakykim 35C paduodant šilumnešį ~45C. Tada šiltai permiega ir visi išeina į darbą, kai gryžta name laikosi apie 16C tada užmeta malkų ar anglių ir grindys greitai pradeda šilti, kai mūras šyla mežiau intensyviais tempais.

Eksploatuojant ant PP iš mūro iškeltą namą tokiomis sąlygomis tas matmenų kaitaliojimasis turėtų jaustis labiausiai, bet ...

QUOTE
Teorišką judėjimą galite suskaičiuoti susiradęs betono linijinio plėtimosi koeficientą, buvau nesenai suradęs ir įdėjęs, nepamenu po kablelio keturi ar penki nuliai.


Jei matmenys vaikšto labai silpnai, tai statantiems EE ar PN jaudintis iš vis nėra dėl ko smile.gif.

Atsakyti
#542
QUOTE(mintas @ 2014 05 27, 18:28)


Jei matmenys vaikšto labai silpnai, tai statantiems EE ar PN jaudintis iš vis nėra dėl ko smile.gif.

varge, varge kokie ten temperaturu skirtumai tarp name temperatruros ir paduodamo termofikato ... Jau buvau rases ,kad praktiskai isbandyta -jokiu vaiksciojimu nepastebeta . Buvo uzpiltas islyginamasis sluoksnis ,kuris uzsipyle is ant kompensacines -tai po sezono net jokiu itrukimu kampe smile.gif smile.gif
Atsakyti
#543
QUOTE(korida @ 2014 05 27, 18:09)
varge, varge kokie ten temperaturu skirtumai tarp name temperatruros ir paduodamo termofikato

Ne čia esmė. Medžiagos šildamos plečiasi, vėsdamos traukiasi (su išimtimis - vanduo yra čia išskirtinis) todėl domina grindų skiažkės pločio skirtumas kai ji yra +15C ir +25C. Tą skirtumą turi kompensuoti EPS, vata ar kitos kompensacinės juostos. Senos statybos namų grindys dirba platesniam temperturiniam diapazone (spėju iki +45C) todėl ši problema gal ir buvo apčiuopiama. PN/EE atveju aš jos neįžvelgiu.
Atsakyti
#544
QUOTE(Vilienė @ 2014 05 27, 16:14)
1. Betonas plečiasi vienodai, kaip PP, taip ir sienų monolito.
2. PP plėtimąsi riboja ne tik labai mažas delta t, bet ir ne prastas armavimas. Todėl PN/EE nebraška smile.gif
Teorišką judėjimą galite suskaičiuoti susiradęs betono linijinio plėtimosi koeficientą, buvau nesenai suradęs ir įdėjęs, nepamenu po kablelio keturi ar penki nuliai.

http://www.engineeri...ients-d_95.html
tai jei pletimosi koef. toks mizernas tai ko del pletimosi taip pergyvena liejant sildomas grindis ir deda centimetru eiles kompensacines juostas?
grubiai 0.01mm/K*m arba 1mm per 10m ir 10K.
armatura nieko nekeicia - pletimosi koeficientas toks pats kaip ir betono. priesingu atveju gelzbetonis butu shudas ne konstrukcine medziaga.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 27 gegužės 2014 - 19:28
#545
QUOTE(madwifi @ 2014 05 27, 20:19)
http://www.engineeri...ients-d_95.html
tai jei pletimosi koef. toks mizernas tai ko del pletimosei taip pergyvena liejant sildomas grindis ir deda centimetru eiles kompensacines juostas?

Tik ka paaiskinote reikalo fizikine esme, beliko tik psichologine smile.gif
Atsakyti
#546
QUOTE(Vilienė @ 2014 05 27, 19:29)
Tik ka paaiskinote reikalo fizikine esme, beliko tik psichologine smile.gif

o psichologines zinom kuom gydyt, kam grantas kam braziukine drinks_cheers.gif
Atsakyti
#547
QUOTE(BangaS @ 2014 05 27, 09:30)
Cibuliui įdėjus vatos pasidaro 4,8 x 4 x 0,035 / 0,03 = 22W
įdėjus mano siūlomus 5cm XPS pasidaro  4,8 x 4 x 0,03 / 0,05 = 12W

Manau nėra prasmės šildyti rostverką ir polius neatskiriant grindų, nes nuostoliai apčiuopiami. Kuo Šiltesnis rostverkas, tuo didesni nuostoliai per polius.

Nepatingėjau tiksliai paskaičiuoti pagal Bango pateiktą formulę. Grindys su išorinėmis sienomis mano name turės tik - 1,98 kv. metrų sąlyti, o jei pridėti ir vidines laikančias sienas, kurios turi polius, tai ploto sąlytis su betonu būtų 3,61 kv. metras.

3 cm akmens vatos kompensacinė juosta:
1,98 x 4x 0,035 / 0,03 = 9 W
3,61 x 4 x 0,035 / 0,03 = 17 W

5 cm XPS papildomas apšiltinimas/atskirimas:
1,98 x 4x 0,03 / 0,05 = 5 W
3,61 x 4 x 0,03 / 0,05 = 9 W.

Šilumos nuostoliai mažėja beveik per pusę. Man tik įdomu čia per kurį laiko tarpą?

Papildyta:
Pradėjo šiandieną vedžioti grindinį šildymą. Vienas pažįstamas sakė, kad negerai, jog kampuose mazdeliai užsiriečiai į viršų. Atsiet po jais susidarys oro tarpas ir toje vietoje grindys nešils ar šils netolygiai.

Statybininkai sako, kad pilant betoną vamzdis prisispaus ir išsitiesins. Kurių pusėje teisybė?

Beje, paėmiau 20 mm Henco vamzdį. Jis tikrai kietas, net labai kietas. Ne taip ir lengva jį lankstyti, atstatyti į vietą. Aišku reikės patiesinti, bet ar čia labai didelė bėda ar daugiau gandai?
Atsakyti
#548
QUOTE(cibulis @ 2014 05 27, 23:04)
Pradėjo šiandieną vedžioti grindinį šildymą. Vienas pažįstamas sakė, kad negerai, jog kampuose mazdeliai užsiriečiai į viršų. Atsiet po jais susidarys oro tarpas ir toje vietoje grindys nešils ar šils netolygiai.

Statybininkai sako, kad pilant betoną vamzdis prisispaus ir išsitiesins. Kurių pusėje teisybė?

Beje, paėmiau 20 mm Henco vamzdį. Jis tikrai kietas, net labai kietas. Ne taip ir lengva jį lankstyti, atstatyti į vietą. Aišku reikės patiesinti, bet ar čia labai didelė bėda ar daugiau gandai?


Su tavo namo šiltumu tokio ilgio atkarpos gali būt nors ir vakuume - per betoną vis tiek šiluma tolygiai spės pasiskirstyt smile.gif

Ir, berods, sakei, kad dėsi vamzdelį kas 15 cm, o nuotraukoje lygtais kas 20 cm suklota?
Atsakyti
#549
QUOTE(cibulis @ 2014 05 27, 22:04)

Pradėjo šiandieną vedžioti grindinį šildymą. Vienas pažįstamas sakė, kad negerai, jog kampuose mazdeliai užsiriečiai į viršų. Atsiet po jais susidarys oro tarpas ir toje vietoje grindys nešils ar šils netolygiai.

Statybininkai sako, kad pilant betoną vamzdis prisispaus ir išsitiesins. Kurių pusėje teisybė?

Beje, paėmiau 20 mm Henco vamzdį. Jis tikrai kietas, net labai kietas. Ne taip ir lengva jį lankstyti, atstatyti į vietą. Aišku reikės patiesinti, bet ar čia labai didelė bėda ar daugiau gandai?


Pas mane 20mm irgi pakankamai kietas, tai santechnikas, kai man pagelbėjo vyniojant pirmo aukšto grindis stebėjosi, kad dvigubai ilgiau darbas trunka nei su jo įprastais 16mm-18mm vamzdeliais.

Pravedžiojus vamzdelius ir man susikilnojo, nors ne taip žiauriai, kaip tavo nuotraukoje, ir nieko nepavyko padaryti išlyginant. Betoną liejant irgi nelabai kas pasikeitė, bet nematau tame jokios problemos. Čia gi mažos temperatūros termofikatas cirkuliuos.
Atsakyti
#550
QUOTE(Verteris @ 2014 05 27, 22:17)
Su tavo namo šiltumu tokio ilgio atkarpos gali būt nors ir vakuume - per betoną vis tiek šiluma tolygiai spės pasiskirstyt smile.gif

Ir, berods, sakei, kad dėsi vamzdelį kas 15 cm, o nuotraukoje lygtais kas 20 cm suklota?

Lyg ir nesakiau, kad kas 15 cm. Pagal projektą taip:

pirmame aukšte: visur kas 20 cm, tik ties vitrinomis sutankinta kas 10 cm.
antrame aukšte: visur kas 20 cm, tik vonioje kas 15 cm.

Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 05 27, 22:23)
Pas mane 20mm irgi pakankamai kietas, tai santechnikas, kai man pagelbėjo vyniojant pirmo aukšto grindis stebėjosi, kad dvigubai ilgiau darbas trunka nei su jo įprastais 16mm-18mm vamzdeliais.

Pravedžiojus vamzdelius ir man susikilnojo, nors ne taip žiauriai, kaip tavo nuotraukoje, ir nieko nepavyko padaryti išlyginant. Betoną liejant irgi nelabai kas pasikeitė, bet nematau tame jokios problemos. Čia gi mažos temperatūros termofikatas cirkuliuos.

Man santechnikai irgi tą patį sakė, kad 20 mm sunku lankstyti. Galvojau, ką jie ten paisto. Dabar sutinku. Įtariu, kad 16 mm vamzdis gal nebūtų taip susikilnojęs.

Man šiek tiek pavyko išlyginti. Idealiai gal ir nepavyks, bet galima palyginti.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 05 27, 22:23)
Betoną liejant irgi nelabai kas pasikeitė, bet nematau tame jokios problemos.

O betonas visai neprispaudžia, nepatiesina? Kažkaip keista. Toks svoris ir nieko.
Atsakyti
#551
Neisivaizduoju kaip betonas gali prispausti, jei jis pilamas skystas. Jau greiciau vamzdeliai isplauks, nes ir pripildyto vamzdelio tankis mazesnis nei betono. Tiketina, kad vamzdelius prispaus ne betonas, o betonuotojo kalioshai, o po to betonas prispausta vamzdeli prilaikys del savo klampumo.
QUOTE(cibulis @ 2014 05 27, 23:27)
O betonas visai neprispaudžia, nepatiesina? Kažkaip keista. Toks svoris ir nieko. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#552
QUOTE(cibulis @ 2014 05 27, 23:04)
Nepatingėjau tiksliai paskaičiuoti pagal Bango pateiktą formulę. Grindys su išorinėmis sienomis mano name turės tik - 1,98 kv. metrų sąlyti, o jei pridėti ir vidines laikančias sienas, kurios turi polius, tai ploto sąlytis su betonu būtų 3,61 kv. metras.

3 cm akmens vatos kompensacinė juosta:
1,98 x 4x 0,035 / 0,03 = 9 W
3,61 x 4 x 0,035 / 0,03 = 17 W

5 cm XPS papildomas apšiltinimas/atskirimas:
1,98 x 4x 0,03 / 0,05 = 5 W
3,61 x 4 x 0,03 / 0,05 = 9 W.

Šilumos nuostoliai mažėja beveik per pusę. Man tik įdomu čia per kurį laiko tarpą?

Papildyta:
Pradėjo šiandieną vedžioti grindinį šildymą. Vienas pažįstamas sakė, kad negerai, jog kampuose mazdeliai užsiriečiai į viršų. Atsiet po jais susidarys oro tarpas ir toje vietoje grindys nešils ar šils netolygiai.

Statybininkai sako, kad pilant betoną vamzdis prisispaus ir išsitiesins. Kurių pusėje teisybė?

Beje, paėmiau 20 mm Henco vamzdį. Jis tikrai kietas, net labai kietas. Ne taip ir lengva jį lankstyti, atstatyti į vietą. Aišku reikės patiesinti, bet ar čia labai didelė bėda ar daugiau gandai?



Vamzdis su aliuminiu viduje? Man tai nepatinka taip uzsiriete vamzdziai nes gali likti beveik pavirsiuje.. Bet kad oras susidarys,tai aburdiskai skamba..
Atsakyti