QUOTE(arkava @ 2014 05 04, 19:14)
Manau nera nera cia didelis atstumas ,tik papildomai reiktu izoliuoti vamzdukus ,kad butu kuo mazesni šiluminiai nuostoliai .
QUOTE(mintas @ 2014 05 04, 01:22)
Dėl šildymo sistemos, tai orinukai man nepatinka, tad susilaikysiu nuo savo savo nuomonės viešinimo ir šildymo sistemos neliesiu.
Siaip jau smagu, idomu ir manau naudinga butu isgirsti tamstos "uz ir pries" orinuku klausimu
ir aplamai apie sildymo planus placiau pristatyti 
Šiandieną pradėjo montuoti langus. Visgi nusprendžiau, kad langai kabės ore, t.y. nuo sienos bus atitraukti 12-13 cm. Štai čia kelios nuotraukos: pirma ir antra.
Bet aš ne apie tai. Apžiūrėjau atvežtus stiklo paketus - viskas OK. 4-20-4-20-4 su swisspacerais. Vieni stikliai nrG, keli - GNP. Viskas kaip ir buvo sutarta.
Užmetu akį į profilį, o ten užrašas: profilis - Rehau Geneo MD. O aš užsakinėjau Rehau Geneo PHZ. Sabonių vadybininkas (būtent jie gamino langus) aiškina, kad viskas gerai. Mat MD yra bazinis profilis be putplasčio apšiltinimo vduje, MD Plus profilis turi po vieną apšiltinimo juostelę varčioje ir vieną staktoje, o PHZ - po dvi juosteles varčioje ir staktoje. Sako tikrai sudėjom. Klausiu - kaip įsitikinti. Sako, atidaryk langus, varstomo lango viduje bus langų Uw, nevarstomo lango išėmus stiklo paketus yra UW reikšmė.
Taigi atidarome su langų montuotojais 3 langus: jų viduje tikrai yra Uw reikšmė. Tik visa esmė, kad Uw reikšmės ant langų skiriasi nuo pateiktų užsakyme/sutartyje. Jų paaiškinimas: sako vadybininkai, kai teikia pasiūlymus langų Uw skaičiuoja su Rehau programa, o gamybos skyrius - su lietuviška programa. Atsieit jų duomenys skiriasi.
Sakau nesąmonė, pjaustom vieną langą ir žiūrim, kiek šiltinimo juostelių yra sumontuota. Jie sako pjaustyk, bet jei rasi - pats mokėsi už sugadinta langą. Aš sakau - nė velnio. Jūs atvežate visai kitą produkciją, nei sutarta, o aš dar negaliu įsitikinti. Žodžiu, sakė pažiūrės ar dar liko mano profilio (vidus baltas, laukas - antracitas), jei taip sakė pjaustyk, rytoj padarys naują langą nemokamai. Pjaustyti žadame mažiausią langą - 0,74x0,74 m. Supjaustytumėme vieną staktą ir vieną varčią iš keturių. O kur garantija, kad jie įdėjo neoporą į didelius langus. Juk visų nepjaustysi. Sako, didelių objektų užsakovai papildomai ima vieną langą ir jį pjausto, kad įsitikintų, jog gavo produkciją, kokią užsakė. Langų paso (ar kaip jis ten vadinasi) irgi neatvežė. Žodžiu, briedas.
Kaip manote - pjaustyti ar ne? Arba kaip iš viso tokiose situacijose elgtis? Visi ant langų dokumentai (rėmo pavadinimas, Uw reikšmės) rodo, kad atvežė kitus langus nei sutarėme. Jų atsakymas - atspausdinsime naujus lipdukus, atvežime sertifikatus, pasą, t.y. padirbsime popierius, kokių reikia. O kur garantija, kad langai tikrai tie, kokius užsakiau. Vienas, mažiausias langas nebūtinai atskleis visą padėti.
Bet aš ne apie tai. Apžiūrėjau atvežtus stiklo paketus - viskas OK. 4-20-4-20-4 su swisspacerais. Vieni stikliai nrG, keli - GNP. Viskas kaip ir buvo sutarta.
Užmetu akį į profilį, o ten užrašas: profilis - Rehau Geneo MD. O aš užsakinėjau Rehau Geneo PHZ. Sabonių vadybininkas (būtent jie gamino langus) aiškina, kad viskas gerai. Mat MD yra bazinis profilis be putplasčio apšiltinimo vduje, MD Plus profilis turi po vieną apšiltinimo juostelę varčioje ir vieną staktoje, o PHZ - po dvi juosteles varčioje ir staktoje. Sako tikrai sudėjom. Klausiu - kaip įsitikinti. Sako, atidaryk langus, varstomo lango viduje bus langų Uw, nevarstomo lango išėmus stiklo paketus yra UW reikšmė.
Taigi atidarome su langų montuotojais 3 langus: jų viduje tikrai yra Uw reikšmė. Tik visa esmė, kad Uw reikšmės ant langų skiriasi nuo pateiktų užsakyme/sutartyje. Jų paaiškinimas: sako vadybininkai, kai teikia pasiūlymus langų Uw skaičiuoja su Rehau programa, o gamybos skyrius - su lietuviška programa. Atsieit jų duomenys skiriasi.
Sakau nesąmonė, pjaustom vieną langą ir žiūrim, kiek šiltinimo juostelių yra sumontuota. Jie sako pjaustyk, bet jei rasi - pats mokėsi už sugadinta langą. Aš sakau - nė velnio. Jūs atvežate visai kitą produkciją, nei sutarta, o aš dar negaliu įsitikinti. Žodžiu, sakė pažiūrės ar dar liko mano profilio (vidus baltas, laukas - antracitas), jei taip sakė pjaustyk, rytoj padarys naują langą nemokamai. Pjaustyti žadame mažiausią langą - 0,74x0,74 m. Supjaustytumėme vieną staktą ir vieną varčią iš keturių. O kur garantija, kad jie įdėjo neoporą į didelius langus. Juk visų nepjaustysi. Sako, didelių objektų užsakovai papildomai ima vieną langą ir jį pjausto, kad įsitikintų, jog gavo produkciją, kokią užsakė. Langų paso (ar kaip jis ten vadinasi) irgi neatvežė. Žodžiu, briedas.
Kaip manote - pjaustyti ar ne? Arba kaip iš viso tokiose situacijose elgtis? Visi ant langų dokumentai (rėmo pavadinimas, Uw reikšmės) rodo, kad atvežė kitus langus nei sutarėme. Jų atsakymas - atspausdinsime naujus lipdukus, atvežime sertifikatus, pasą, t.y. padirbsime popierius, kokių reikia. O kur garantija, kad langai tikrai tie, kokius užsakiau. Vienas, mažiausias langas nebūtinai atskleis visą padėti.
Cibuli, ar Jums jau padare kas grindinio sildymo projekta?
QUOTE(isd969 @ 2014 05 04, 19:33)
O tai kodiel taip blogai putos? Nes paskaicius susidaro geras ispudis, taciau kaip praktikoje?Bet jeigu griauti isorini mura ir daryti papildoma siltinima, tai kaip su langais? Dabar siltinimo storis 10 cm ir 3.5 cm oro tarpas. Nes langai mediniai, geri, galvojome tik stiklo paketa keisti.
Del darbo kokybiskumo ir patogumo, nusprendeme stoga siltinti putomis atviru ir uzdaru poru. Nes stogas dabar apsiltintas tik 15 cm
Dabar sildymas dujinis, taciau kaip alternatyva vasaros metu ir kai nera labai salta galvojame nauduoti oras - vanduo SS.
Tai sakot rekuperacine sistema dar imanoma padaryti, jeigu ortakiai nera isvedzioti? Tai kokia pasirinkti? Nes kiek domejausi, sunku apsispresti ir pasirinkti tinkama varianta.
Dar galvojame apie zidini, kaip alternatyva sildymui ziema.
Del darbo kokybiskumo ir patogumo, nusprendeme stoga siltinti putomis atviru ir uzdaru poru. Nes stogas dabar apsiltintas tik 15 cm
Dabar sildymas dujinis, taciau kaip alternatyva vasaros metu ir kai nera labai salta galvojame nauduoti oras - vanduo SS.
Tai sakot rekuperacine sistema dar imanoma padaryti, jeigu ortakiai nera isvedzioti? Tai kokia pasirinkti? Nes kiek domejausi, sunku apsispresti ir pasirinkti tinkama varianta.
Dar galvojame apie zidini, kaip alternatyva sildymui ziema.
Putos nėra blogai, tik brangu, bet jos turi savų pliusų. Kadangi stogas iš medinių konstrukcijų - judantis, purkšti uždarų putų negalima. Jei sienos iš išorės jau apšiltintos 10cm putplasčiu, situacija keičiasi. Teisingai supratau?
O dėl šildymo, tai tiek alternatyvų, kad už jų visų kainą net geoterminis išeitų. Jei turit dujas, kam dar investuoti į papildomą šildymą
? Priėmėt sprendimą šildytis dujomis ir šildykitės jomis. Kai jau prispirs reikalas, tada ir galvokit apie kitą variantą, bet kad tas reikalas artimiausiu metu prispirs, abejoju.Rekuperaciją galima ir į seniau statytą namą įsirengti. Reikės tik sugalvoti, kur ortakius pakloti, bet geras projektuotojas šią problemą turėtų išspręsti.
Papildyta:
QUOTE(isd969 @ 2014 05 04, 21:54)
Dabar sienu "sumustinis" toks:
1. Klinkerio muras 8.5 cm 》oro tarpas 3.5 cm》termoizoliacija Paroc 12 cm》 blokeliu muras 18 cm (15 cm)
2. Apdailinis tinkas》 silumos izoliacija FAS 12 cm. 》 klijavimo sluoksnis 》 blokeliai M15 (M18)
Tai kaip speju reikes viska imti lauk ir siltinti is naujo. Be to man atrodo ir langai mure, o ne siltynimo sluoksnyje.
Kokio storio siltynima geriausiai daryti ir ka pasirinkti?
1. Klinkerio muras 8.5 cm 》oro tarpas 3.5 cm》termoizoliacija Paroc 12 cm》 blokeliu muras 18 cm (15 cm)
2. Apdailinis tinkas》 silumos izoliacija FAS 12 cm. 》 klijavimo sluoksnis 》 blokeliai M15 (M18)
Tai kaip speju reikes viska imti lauk ir siltinti is naujo. Be to man atrodo ir langai mure, o ne siltynimo sluoksnyje.
Kokio storio siltynima geriausiai daryti ir ka pasirinkti?
Tai namas jau kaip ir apšiltintas. Tai tikrai ne senos statybos namas. Čia visai kita kalba. Oro tarpas skirtas ventiliacijai, tik jis turėtų būti kitoje vatos pusėje. Jei namas šaltas, tai greičiausiai bus darbo brokas. Kadangi apdaila brangi, nesiūlyčiau jos keisti, bent jau pradžiai. Putų purškimas panaikintų ventiliuojamą tarpą, bet apšiltinimo broką gal ir išspręstų. Čia tiktų uždarų porų putos labiau, bet jos gerokai brangesnės.
Siūlyčiau kreipti į projektuotoją, čia reikalingas rimtesnis situacijos vertinimas.
Papildyta:
QUOTE(darius333 @ 2014 05 05, 15:35)
Siaip jau smagu, idomu ir manau naudinga butu isgirsti tamstos "uz ir pries" orinuku klausimu ir aplamai apie sildymo planus placiau pristatyti
ir aplamai apie sildymo planus placiau pristatyti Dėl orinukų, tai man nepatinka išorinio bloko triukšmas ir vien dėl šio niuanso aš jam dedu veto, nesigilindamas į jokius kitus niuansus.
Kadangi pas mane beveik įrengtas geoterminis, klausimų, kokia pas mane bus šildymo sistema kaip ir nekyla. Jei nebūčiau "strahavęsis" dabar tikrai šildyčiausi tik elektra. Tiesa ir sienas tada jau garantuotai iki PN reikalavimų būčiau pastorinęs. Bet kokiu atveju, būtų pigesnis namo įrengimas.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 05 05, 21:27)
Šiandieną pradėjo montuoti langus. Visgi nusprendžiau, kad langai kabės ore, t.y. nuo sienos bus atitraukti 12-13 cm. Štai čia kelios nuotraukos: pirma ir antra.
Darbas tvarkingas, gražiai atliktas. Langai tikrai bus tvirtai sumontuoti. Kaip sakant, dėl langistų darbo garantuotai problemų neturėtų kilti. Tik vienas niuansas, neįsivaizduoju, kas imsis jums langus apšiltinti. Norėčiau žvilgtelėti ne į langų montavimo darbus, bet būtent putplasčio aplink langus dėjimo.
QUOTE
Kaip manote - pjaustyti ar ne?
Skambink kitiems PHZ langų gamintojams ir aiškinkis, pradžiai dėl PHZ profilio. Jei paaiškės, kad ne tas profilis, tai absoliučiai pjaustymo poreikis atkris. Nors gal geriau tiesiai REHAU atstovybę paskambink. Gal ir patarimų gausi, kaip nepjaustęs patikrint.
Aš tai turėjau mintį gręždamas patikrinti. Skylutes lengviau užtaisyti.
QUOTE(mintas @ 2014 05 05, 23:58)
Tai namas jau kaip ir apšiltintas. Tai tikrai ne senos statybos namas. Čia visai kita kalba. Oro tarpas skirtas ventiliacijai, tik jis turėtų būti kitoje vatos pusėje. Jei namas šaltas, tai greičiausiai bus darbo brokas. Kadangi apdaila brangi, nesiūlyčiau jos keisti, bent jau pradžiai. Putų purškimas panaikintų ventiliuojamą tarpą, bet apšiltinimo broką gal ir išspręstų. Čia tiktų uždarų porų putos labiau, bet jos gerokai brangesnės.
Siūlyčiau kreipti į projektuotoją, čia reikalingas rimtesnis situacijos vertinimas.
Siūlyčiau kreipti į projektuotoją, čia reikalingas rimtesnis situacijos vertinimas.
Kaip aš supratau, tai oro tarpas yra išorinėje pusėje. Tokiu atveju užpurškus tarpą nekils poblemų dėl garo kondensato vatoje?
QUOTE(Verteris @ 2014 05 06, 05:45)
Kaip aš supratau, tai oro tarpas yra išorinėje pusėje. Tokiu atveju užpurškus tarpą nekils poblemų dėl garo kondensato vatoje?
Užpurškus uždarų porų PUR putas su garu problemų bus. Su atvirom porom problemų būtų mažiau, bet šiuo atveju, siūlyčiau leisti objektą įvertinti tos srities profesionalams. Tik matydami situaciją gyvai, manau galės pateikti realesnių pasiūlymų.
Nesu gyvai rehau profiliu mates, taciau vien is vidurines tarpines atidarius langa turetu matytis, nes ji kitokia nei ant md ar md plus
Nustatyti ar yra putplascio tai galima igrezti i profili.. Manau md ir phz yra taspats gaminys, skirtumas tik kokius priedus gauni..
Nustatyti ar yra putplascio tai galima igrezti i profili.. Manau md ir phz yra taspats gaminys, skirtumas tik kokius priedus gauni..
QUOTE(cibulis @ 2014 05 05, 21:27)
O aš užsakinėjau Rehau Geneo PHZ.
QUOTE(mintas @ 2014 05 05, 22:58)
Kadangi apdaila brangi, nesiūlyčiau jos keisti, bent jau pradžiai. Putų purškimas panaikintų ventiliuojamą tarpą, bet apšiltinimo broką gal ir išspręstų. Čia tiktų uždarų porų putos labiau, bet jos gerokai brangesnės.
Aš nerekomenduočiau pūsti didelio tankio putų, nes jos ne tam skirtos ir garantuotai išvers klinkerio sieną. Nemanau, kad rasite uab, kuri prisiimtų atsakomybę, kad sienos neišpūs.
Nelabai ką išeis išspausti iš 12cm apšiltinimo bet kuriuo atveju. Tikriausiai teks išardyti klinkerį.
QUOTE(BangaS @ 2014 05 06, 10:37)
Aš nerekomenduočiau pūsti didelio tankio putų, nes jos ne tam skirtos ir garantuotai išvers klinkerio sieną.
Pilna putų, kurias pučia į tarpus, bet jo, tai nebus dieslio tankio. Bus atvirų porų, o kad jos būtų veiksmingos ir ilgaamžės, reikėtų dar ir geros garo izoliacijos iš vidaus.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2014 05 06, 07:49)
Nesu gyvai rehau profiliu mates, taciau vien is vidurines tarpines atidarius langa turetu matytis, nes ji kitokia nei ant md ar md plus
Bandžiau paieškoti PHZ profilio brėžinių, bet žiūriu jau pateiktas, gaila, kad išmatavimų nesimato, bet labai panašu, kad profiliai identiški, skiriasi tik, kaip BD pastebėjo, vidurinė tarpinė ir apšiltinimo intarpų kiekis.
Žiūriu daugiau pritariančių mano siūlymui ne pjauti langus o gręžioti skylutes. Skylutes pragrežioti galima vos ne visuose languose. Ne tik viename pasirinktame. Aišku, grežiojimas "sveikatos" langams nepriduos, bet visi profilio apkaustai susukioti su samoriezais praduriant profilio sieneles, taip kad nelabai didelis skirtumas bus, jei vėliau tas skyles gerai užsandarinsi su hermetikais, ar dar geriau, specialia užlydančia plasmase, kaip kad Augusto specialistai, vietoje aplydo papildomai prijungtą prailginimo žiedą. BangaS irgi kažkada apie tą klijavimo būdą buvo užsiminęs. Manau, po skylučių užhermetinimo tais klijais, langai bus sandarūs, "tarsi nauji"
.
Visi plastikinių langų profiliai sugręžiojami iš lauko pusės kondensato išbėgimui. Čia jokia ne paslaptis. Ir dar pragręžia (išfrezuoja) taip, kad ir iš oro tarpo tarp varčios ir rėmo išbėgtų kondensatas... Kitaip sakant oras gali laisvai patekti į šią vietą ir išorinė tarpinė lieka tik apsaugai nuo lietaus. Lieka dirbti tik vidurinioji ir vidinė tarpinė.
Netgi teisingiau būtų gręžti ne iš vidaus bet iš lauko pusės. Taip net palikus atvirą skylutę problemų dėl kondensato nekiltų.
Gal ir yra didelio tankio putų, kurios turėtų mažą plėtimosi jėgą, bet tikriausiai jos bus labai brangios. Man irgi reikėjo tokių putų, bet jų niekas pasiūlyti negalėjo.
Dėl medinių konstrukcijų šiltinimo didelio tankio putomis taip pat šnekėjausi su profais. Priėjome išvadą, kad galima šiltinti su sąlyga, kad mediena sausa (>15%) ir medžio karkasas sutvirtintas plokšte. Didelio tankio (30-35kg/m3) PUR putos labai suriša ir sustiprina konstrukciją. Tik yra esminis trūkumas - iš vidaus tokią konstrukciją šiltinti papildomai yra nerekomenduojama, nebent tas šiltinimas sudarys ne daugiau 30% šilumos izoliacijos. Šiltinti iš lauko nelabai yra galimybių šlaitiniame stoge. Lieka pūsti beveik visą sluoksnį, kas labai brangiai kainuos. Medžio konstruktyvas kertantis apšiltinimo sluoksnį taip pat sudarys nemažą šalčio tiltą. Taip kad irgi ne idealus būdas šiltinimui, nepaisant gero sandarumo.
Netgi teisingiau būtų gręžti ne iš vidaus bet iš lauko pusės. Taip net palikus atvirą skylutę problemų dėl kondensato nekiltų.
Gal ir yra didelio tankio putų, kurios turėtų mažą plėtimosi jėgą, bet tikriausiai jos bus labai brangios. Man irgi reikėjo tokių putų, bet jų niekas pasiūlyti negalėjo.
Dėl medinių konstrukcijų šiltinimo didelio tankio putomis taip pat šnekėjausi su profais. Priėjome išvadą, kad galima šiltinti su sąlyga, kad mediena sausa (>15%) ir medžio karkasas sutvirtintas plokšte. Didelio tankio (30-35kg/m3) PUR putos labai suriša ir sustiprina konstrukciją. Tik yra esminis trūkumas - iš vidaus tokią konstrukciją šiltinti papildomai yra nerekomenduojama, nebent tas šiltinimas sudarys ne daugiau 30% šilumos izoliacijos. Šiltinti iš lauko nelabai yra galimybių šlaitiniame stoge. Lieka pūsti beveik visą sluoksnį, kas labai brangiai kainuos. Medžio konstruktyvas kertantis apšiltinimo sluoksnį taip pat sudarys nemažą šalčio tiltą. Taip kad irgi ne idealus būdas šiltinimui, nepaisant gero sandarumo.
