Daugiametės gėlės, IX tema, ir vėl pavasaris

Sibire teko bastytis. Vietiniai pavasarį kalnų perėjose prisirenka parudusių lapų ir prisikaupia visems
metams . Daro badanovij čaj. Badano arbata vadinasi pas juos. vienus ar su kitom žolėm , bet dažniausiai kartu su juoda arbata užplikina. Vasarą sako lapai juo ne tas, kas iš karto po žiemos.

http://liaudiesismin.../bergenija.html

Kiek aš tų juodų lapų esu išmetusi Bet kiaulystės dėsnis, šiemet netoli bergenijų po kadagiu įstaisė mano šuo ir bergenijas gerokai praretino Gal ir jam tie lapai patiko... eisiu vis tik pavasarį tų lapų paieškoti. Gal bent kelis rasiu.

kiaulystes desnis buvo kai as specialai vaziavau i svecius pas vienus diedukus, nes znojau, kad ten auga didele plantacija bergeniju. o zmones belaukdami sveciu eme ir apsitvarke- butent bergenijas! reikejo pamatyt suglumusius zmogeliu veidus kaip as rausiausi ju kompostinej

Pas mane saulėkaitoje lengvame priesmėlyje gerai iš plačialapių auga vilnotosios notros, pajūrinės balžos ir švelnieji akantai.

Beieškodama info apie mentūrinį šalaviją ENDLESS LOVE, atradau virtualų pasaulėlį A Growing Obsession, kuriame jo gyventoja su šiluma ir humoru prisimena Sodo praeities vaiduoklius. Beje, šalavijo ENDLESS LOVE čia neradau, bet aptikau jau turimą ‘Purple Rain’. Panašų mielą vaizdelį su šiuo bais mėgiamu šalaviju turiu pas save. Labai pievinis augaliukas. Grynakraujis oudolfinas, be to.

Bet grįžkime prie sodo vaiduoklių. Gerąja ta žodžio prasme. Pagrindiniu visų laikų vaiduokliu mano augalyne praeitą rudenį tapo augalynų asfaltuotojas šunelis Reksas, kurį čia ne sykį minėjau. Jis bene labiausiai vertino mano žolynų idėją – retai kurios neparagaudavo... o melvenes HEIDEBRAUT ypač... Aišku, dabar nereiks pavasarį augalynus rėminti į tuos baisius laikinus užtvarus, kad asfaltuotojas praeitų pro šalį, ir nereiks dėti krūvos pastangų ir laiko, kad augalynų foto gautųsi be šunelio, ir dar nereiks rėkti it turgaus bobai, užmačius, kaip eilinį ir jau nesuskaičiuojamą sykį keliama koja ant kokio pasmerkto augalyno kampe gyventi augalioko... Tačiau dūšioje nuo šito randasi ne ramybė, o tuštuma...

Kas dėl augaliukų-vaiduoklių, tai per 3-4 augalininkavimo metus pas mane tokių pasidarytų ištisa galerija. Atminty smarkiausiai išnyra tie, kuriuos vaiduokliais padariau pati. Iš pernykščių kažkodėl labiausiai galvon lenda heucherelės ‘Dayglow Pink’. Iškasiau ir gyvas išmečiau von. Kaip ir gėliažudystė gavosi...

Apie augalynų vaiduoklius turbūt negalvojat, nes jau naujus augaliukus užsisakinėjate ar šiaip planuojate?

Didelis gėris turėti savo gėlynų asfaltuotoją, blogis - išeina jie visada per anksti. Užuojauta.
Apie mirusius augalus dažnai pagalvoju, kai užkliūva akys už kokio pavadinimo ar senos nuotraukos. Ieškau pozityvo, kad užleido vietą kitiems. Bet irgi esu žudikė, nes dažnai perku pakartotinai tokius pačius, nors žinau, kad neturėsiu tinkamų jiems sąlygų.
Naujų neieškau, nes rudenį pamišėliškai mostelėjau užsakymą, tai reiks kažkur juos įkomponuoti.

gal kas turite patirties ir noro pasidalinti apie gėlynus virš valmzdžių.
Šiek tiek paminėjimų buvo jūsų diskusijose, bet norėčiau patirtimi paremtų pliusų ir minusų.
Viena dalis mano suplanuoto ir pradėto kuri gėlyno yra virš po žeme užkastos kanalizacijos.
Kaip žinia, virš vamzdžių būna šilčiau, greičiau nutirpsta sniegas.
Koks to paveikis augalams?
Gerai tai ar blogai?

Ačiū, kad užjautėt. Šunelis daugiau nei 14 metų karaliavo sodyboje... Bijau, kad išeidamas augalyno priežiūros funkcijas jis perdavė katei. Iki šunelis buvo gyvas, ji dienas leisdavo pirkioje ant pečiaus, o naktimis lauke, matyt, augalynuose, rinkdavo peles ir nešdavo jas mums kambarin. Dabar darbų katytei smarkiai prisidės, nes tvarkytis teks dar ir dieną. Reikės saugoti augalynus nuo paukštukų ir galybės vabzdžių, ypač, drugelių puolimo. Plotai didžiuliai! Be to, nelengva katytei karstytis po kokią ežiuolę. Bet dar sunkiau kokiai ežiuolei atlaikyti beveik 6 kg rūpestėlį. Apie gležnesnių augaliukų priežiūrą bijau ir pagalvoti... Įsivaizduokit Matronos vaizdelį po drugelių nuvaikymo... Užtat amarams ji daugiau tikrai nerūpės...

Ko prisipirkote iš rudens, jei ne paslaptis?

Ačiū Dievui, kad jis mane apsaugojo bent nuo augalų rudeninių mugių... Tiesa, turiu permanentinę mugę Kalvarijų turguje... Jau sausis baigiasi, o aš pirmą sykį per 3 paskutinius metus tokiu metu dar nesu užsisakiusi anei 1 augaliuko!!! Net nežinau, kodėl taip gavosi... Gal todėl, kad planuose tik darbiniai užsakymai – žolynai + ežiuolės. Taigi nieko naujo, kaip ir. Jei neskaityti mėlito Autumnalis ir dar neregėto korėjinio lendrūno MONA. Šiemet be pievos plėtimo (~10 m2) dar užsiimsiu masiniu augaliukų perkraustymu iš vienos vietos į kitą, idant pasiekti vientisą, su tobulai atiderintais fragmentais, augalyno vaizdą. Va tep vat! Nei daugiau, nei mažiau...
_______________
Apie vamzdžius nieko nenusimanau. Gal Vobla ką pražinojo, nes jos šie reikalai jau atsisėdę laukia?

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.