Daugiametės gėlės, IX tema, ir vėl pavasaris

Mačiau tik gerokai septinton dešimtin įkopusią besidomėtoją ežiuolėmis. Tad manau, kad labai mažai šansų, kad būsim buvusios susitikę...
Kas per reformos?
____________________
Labai esu patenkinta, kaip įsipaišė kuriamame smilgyne/ežiuolyne naujokė vos ne oranžinė, bet visgi labiau persikinė ežiuolė (foto vakare įkelsiu). Norėčiau šiemet jų pasisodinti dar daugiau, kad gautųsi grupė, sukurianti iš toli matomą spalvinį plėmą. Juolab, kad šiuo metu yra pirkti gatavų, t.y. 5 litrų vazonikuose jau žydinčios ir veik natūralaus aukščio. Tas pat pasakytina ir apie šilokus ‘Matrona‘. Tik ar nebus per vėlu šiuos augaliukus sodinti, tarkim, po savaitės kitos? Turiu omenyje, kad jiems gi dar reikėtų sustiprėti iki šaltojo sezono.
Po šio savaitgalio vizito iš sodybos grįžau labiau patenkinta nei po užpraeito. Niekas per savaitę pastebimai nepasikeitė, betgi prisižiūrėjau seniau nematytų augalinių spektakliukų, įvertinau turimą grožį ir supratau, ką reikėtų pakeisti, kad reikalai pagerėtų. Galbūt neišbaigtume bei perspektyvos nuojautoje ir glūdi augalinės kūrybos žavesys?

as buvau komplekte su pora susiraukusiu mazameciu, todel nelabai pavyko gelese kazka iziuret...
kasu is rozyno viska, kas pacias rozes uzgoze. ir visa tai reikia kazkur padet

visos rudeninės mugės vyks dar vėliau, o juk augalus drąsiai sodinsim. o jūsiškai augalai vazonuose. manau nėr ko bijot.

O aš atvirkščiai – 3 rožes 5 korėjiniais lendrūnais ir 3 šalavijais apkamšiau – atseit, tokia pieva bus... Tai kuom gi neįtiko jūsiškių rožių kolegos? Nesižiūrėjo? Užgožė? Ar tiesiog užsinorėjote grynojo grožio?


Rudenį dar neteko sodinti (išskyrus svogūninius). Kažkodėl augaliukų sodinimas šiame laikotarpyje man kertasi su logika. Pagyvenusiems vazonikuose tai gal ne taip aktualu (ir tai...), o maišiukiniams (katruos parduoda su maišiukan suvyniotom šaknytėm) ar šiaip persodinamiems vėlyvažiedžiams, tai juk reikia laiko šaknims iki žiemos apsitvarkyti, o tam, savo ruožtu, reikia šviesos, t.y. pakankamai antžeminės dalies, kurią po pasodinimo juk rekomenduojama nurėžti. Tai kada čia jie turi suspėti atželti, kai ruduo ant kiemo?... Šį savaitgalį pradėjau šalavijus persodinti, tai pasijutau ne kaip jau po 2 iš 5 turimų, ir mečiau šį reikalą. Na, nesu tikra dėl jų gyvybės – tos jųjų šaknelės tokios menkos ir trapios... Baisu. Gal nors 3 gyvi liks...

Kažkada čia lyg ir bandėme aiškintis, kokią įtaką augalo dydžiui turi persodinimo laikas. Kažkodėl nepamenu išvados, bet lyg ir neturi. Tiesiog rudenį puolam persodinti, kad pavasarį darbų būtų mažiau.

skaidyti ir persodinti rudenį rekomenduojama tuos augalus, kurie žydi pavasarį, tai va jūsų vėlyvažiedžiai į tą kategoriją nepapuola. o kas žydėjo pavasarį, ar pirmoje vasaros pusėje ir yra skaidomi dabar, jiems laiko įsišaknyt dar sočiai, o antžeminė dalis savo jau atidavusi. bet va šilokus Matrona, tai tikrai sodinau su atviromis šaknimis, visi prigijo, net tas kuris vazoje nulūžusiu stiebu mirko, išleido šaknis, ir buvo įkištas žemėn jau visai rugsėjo gale, kitąmet jau buvo gražus krūmelis.
iš saviškių dar sodinsiu rūgtis 'Taurus', bet jos pas mane nuo vasaros vazonuose, šalavijus bandysiu skaidyt, kraujažolę, reiktų ir lendrūną, bet dabar per daug gaila jį niokot, teks pavasarį kaip įmanoma anksčiau juo užsiimt. ai, va dar šluotsmilges išskaidysiu ir susodinsiu, jos ankstyvo sezono žolės, todėl dabar jas galima judint, pernykštės visos prigijo. neliesiu sorų, miskantų, astrų, dar ketinu kraujalakę 'Pink tana' išskaidyt, ir kraustysiu ją lauk, pasiliksiu kur nors darže egzempliorių dėl veislės, nes sėjinukai anei vienas nepasitaikė toks kaip mama, bet man patinka kur kas labiau , tai jais ir užpildysiu trūkstamas vietas. o 'Pink Tana' gal atras kada kitą gėlyną, su kitu apšvietimu.

mano terasinis gėlynas man nepatinka, saulainių gerokai per tirštai, o ir spalva jų tokia tamsi, kad mano atveju, nesižiūri.
auginu pirmi metai verbena hastata, kažkaip aš ją įsivaizdavau gerokai stambesnę, gal dėl to kad pirmi metai, ji tokiais smulkiais žiedynais, gal per daug įsivaizdavau, bet iš nuotraukų ji man buvo labai artima veronikūnams, tegu nepatiems stambiausiems, bet dabar tai jai iki tokių žiedynų kaip iki mėnulio, smulkiažiedis kvietkas atrodo.

jei ne vazone augę, tai rudenį kilnot, dalint žymiai geriau įsišaknija. Temperatūra pati ta ir ilgai ji dar bus. Praeitą žiemą gi galima buvo gruodį ravėti

Be to, dažni lietūs net ir toli esant palaistys naujakurius.

Tiesa, šaknims augintis užtenka trečdalio buvusios žaliosios masės.

berods jau bedavojaus vasaros pradzioj- kaimynai uzgoze visiskai kazkokia tendencija: ka bepasodinciau rozyne- auga 5 kartus geriau nei pacios rozes. vat taip ir gavosi- sinavadai- metro plocio, pusantro aukscio, salavijai- krumai metras ant metro gigantes veronikos isvirto i veronikunus. roziu krumai- beliko vos vienas kitas palieges stiebas besisaukiantis pagalbos suvargusiu ziedu...

Daugvilė ir jot.ka, ačiū už vertingą info. Pasinaudojus proga, Daugvilės paklausiu dar vieno man labai svarbaus dalyko. Jei pasėčiau rudenį salierinius augaliukus vozonikuose, kur juos reikėtų laikyti iki pavasario? Ir išvis, ar taip kas nors daro?

jot.ka, tersos bėdas galėtumėte ir parodyti. Dėl verbenos (hastata). Turiu jas 2 šiemet sodintas – 1 baltą, kitą melsvą. Kaip matyti, tai labai sparčiai augantys ir nemenki augaliukai. Prieš savaitę buvau pasiryžusi kitais metais juos ištrenkti von. Būtent dėl žiedynų smulkybės (man fotografijose jie irgi stambesni atrodė). O ir lapai jų dilgėles primena... bei šiaip neišvaizdūs. Nesupratau tokio grožio. Visgi šį savaitgalį įžiūrėjau jų žiedynuose kitą vertę – architektūriškumą. Tie jų į kekes suburti bokšteliai sudaro tartum viduramžių pilių siluetus. Tačiau tam pamatyti vėlgi reikalingas fonas ir reikiamas žiūrėjimo atstumas. Pas mane šiedu yra, nes verbenos tupi pačiame augalyno gale, už kurio prasideda kraštovaizdis (= fonas). Gal kitais metais, kai augaliukai pastambės/patankės, gausis dar įdomiau – ne pilys, o miestai? Ir dar šie gėliukai įdomiai atrodo, kai jų žiedų apkabose lieka po paskutinį šovinį. Bet čia jau reikia žiūrėti iš arti. Šios 2 foto vaizdą iš arti ir iliustruoja.





__________________________
Ryte žadėtoji parodyti persikinė/oranžinė ežiuolė (spėju, kad Supreme Cantaloupe). Beje, rausvoms ežiuolėms fonu dirba kupstinis barzdūnas, tačiau apie jį kitą sykį gausiau prirodysiu.

vi. labai gražu Va pamačiau tokią morkavą ežuolę, kurią neseniai nusipirkau turguje . Bet nepaklausiau pavadinimo, gal žinot ?

Ačiū, kad gražu. Turguje tų pavadinimų dažniausiai ir nežino. Aš savąją identifikavau pagal vaizdelius internete. Taigi, labiausiai ji man panaši į Supreme Cantaloupe. Nežinia, kaip ji laikysis. Turiu omenyje žiemojimą ir ilgaamžiškumą.
_____________________
Parodysiu savo pievas, kurių dar... nėra. Tik jų fragmentai.

jot.ka, čia kraujalakės ‘Pink Tanna‘, mano nuomone, ir matosi, ir žiūrisi.



Drėbūno (sporoboluso) ūkas uždeda paslaptingumo šydą, pro kurį neįžiūrėsi realybės.



O realybė tokia, kad žengus kelis žingsnius atokiau nei drėbūnų nesimato, o ir pievos nebelieka...

Vi, grrrrazu!

Čia dėl skudučių? Jei taip, tai įkasti vazonikus į dirvą pavėsingoj vietoj ir dar galima uždengti agroplėvele ( prisegti įsmeigiant mediniais ar metaliniais virbais - tam, kad kokie laukiniai padarėliai neišverstų). Per žiemą stratifikuosis ir balandžio pabaigoj, gegužės pradžioj turėtų sudygti. Jei norim ankstesnio sudygimo, vos nueis įšalas, iškasti ir įnešti vazonus į šiltnamį ar kitą šiltą vietą

Įvairiai daro žmonės, bet jei sėklos nėra deficitinės ar pačių surinktos, tai papračiausiai sėjama iš rudens prieš užšalimą tiesiai į dirvą, pažymima vieta ir pavasarį pagal poreikį laistoma.
Bet tai čia ne vien skėtiniai taip sėjami, medžių, krūmų sėklos ir daugiametes, kurioms reikalinga stratifikacija, iš rudens sėjant į dirvą nereikia prikrauti šaldytuvų ir vėliau palangių vazonėliais.