Sveikos. Norėjau paklausti ar yra forumiečių kurie paėmė kūdikį iš gyvybės langelio? Kaip sekėsi, kiek laiko globojote kol įvaikinote?
tikrai yra, tik nežinau ar atsilieps...
QUOTE(Ute @ 2014 04 07, 21:08)
Pasiūlymą gavote ar persigalvojote? Jei gerai pamenu, anksčiau rašėte, kad norite ne jaunesnio kaip 3 mėn.?
Čia man klausimas?
Taip 
Tiesiog prisiminiau, kad prieš kelis mėnesius keitėmės nuomonėmis dėl vaiko amžiaus.
Tiesiog prisiminiau, kad prieš kelis mėnesius keitėmės nuomonėmis dėl vaiko amžiaus. QUOTE(nuotaika @ 2014 04 15, 14:48)
Čia man klausimas?
QUOTE(Ute @ 2014 04 15, 21:08)
Taip Tiesiog prisiminiau, kad prieš kelis mėnesius keitėmės nuomonėmis dėl vaiko amžiaus.
Tiesiog prisiminiau, kad prieš kelis mėnesius keitėmės nuomonėmis dėl vaiko amžiaus.Taip, gavome pasiūlymą iš gyvybės langelio. Namo parsivežėm 4 dienų angelėlį. Jis buvo paliktas iš karto po gimdymo.
Nerašiau, nes dar ėjo tie 3 sunkūs baisūs mėnesiai. Per tą laiką galėjo biologinė apsigalvoti. Na leliui jau 3 mėnesiai, niekas neatsrado. Norėjom nuo 3 mėnesių, nes nežinojau kaip reiktų ištverti tuos 3 mėnesiu, bet pasirodo išvėrėm
Sveikinu ir džiaugiuosi dėl Jūsų. Dėl mažylio - dvejopi jausmai ir gaila, ir džiugu už jį. Džiugu, kad neteks jam valdiškos meilės bado išgyventi, liūdna, kad beveik nebus įmanoma rasti bioryšių ir kankins nežinia.
Sveikinu 
Nuostabus laikas ir nuostabus jausmas. Man tai buvo vienas nuostabiausių laikotarpių kai buvau su savo mažiuke panašaus amžiaus.
Ar jau atidavėte dokumentus teismui?
Manau, kad to nereikia sureikšminti. Visi vaikai, kurie yra įvaikinti patyrė traumą. Ši - tai, kad vaikas nežinos apie savo šaknis - viena tokių traumų.
Nežinau, kuri trauma paliktų didesnį pėdsaką vaiko gyvenime - ar smurtas ir nepriežiūra kokius metus nuo gimimo bio-tėvų namuose ar nežinojimas kur yra tavo šaknys. Vis tik linkusi manyti, kad smurto pasekmės būtų sunkesnės.
Nuostabus laikas ir nuostabus jausmas. Man tai buvo vienas nuostabiausių laikotarpių kai buvau su savo mažiuke panašaus amžiaus. Ar jau atidavėte dokumentus teismui?
QUOTE(nuotaika @ 2014 05 12, 16:07)
Taip, gavome pasiūlymą iš gyvybės langelio. Namo parsivežėm 4 dienų angelėlį. Jis buvo paliktas iš karto po gimdymo.
Nerašiau, nes dar ėjo tie 3 sunkūs baisūs mėnesiai. Per tą laiką galėjo biologinė apsigalvoti. Na leliui jau 3 mėnesiai, niekas neatsrado. Norėjom nuo 3 mėnesių, nes nežinojau kaip reiktų ištverti tuos 3 mėnesiu, bet pasirodo išvėrėm
Nerašiau, nes dar ėjo tie 3 sunkūs baisūs mėnesiai. Per tą laiką galėjo biologinė apsigalvoti. Na leliui jau 3 mėnesiai, niekas neatsrado. Norėjom nuo 3 mėnesių, nes nežinojau kaip reiktų ištverti tuos 3 mėnesiu, bet pasirodo išvėrėm
Manau, kad to nereikia sureikšminti. Visi vaikai, kurie yra įvaikinti patyrė traumą. Ši - tai, kad vaikas nežinos apie savo šaknis - viena tokių traumų.
Nežinau, kuri trauma paliktų didesnį pėdsaką vaiko gyvenime - ar smurtas ir nepriežiūra kokius metus nuo gimimo bio-tėvų namuose ar nežinojimas kur yra tavo šaknys. Vis tik linkusi manyti, kad smurto pasekmės būtų sunkesnės.
QUOTE(Sunute @ 2014 05 12, 17:18)
Sveikinu ir džiaugiuosi dėl Jūsų. Dėl mažylio - dvejopi jausmai ir gaila, ir džiugu už jį. Džiugu, kad neteks jam valdiškos meilės bado išgyventi, liūdna, kad beveik nebus įmanoma rasti bioryšių ir kankins nežinia.
QUOTE(Ute @ 2014 05 12, 20:11)
Manau, kad to nereikia sureikšminti. Visi vaikai, kurie yra įvaikinti patyrė traumą. Ši - tai, kad vaikas nežinos apie savo šaknis - viena tokių traumų.
Nežinau, kuri trauma paliktų didesnį pėdsaką vaiko gyvenime - ar smurtas ir nepriežiūra kokius metus nuo gimimo bio-tėvų namuose ar nežinojimas kur yra tavo šaknys. Vis tik linkusi manyti, kad smurto pasekmės būtų sunkesnės.
Nežinau, kuri trauma paliktų didesnį pėdsaką vaiko gyvenime - ar smurtas ir nepriežiūra kokius metus nuo gimimo bio-tėvų namuose ar nežinojimas kur yra tavo šaknys. Vis tik linkusi manyti, kad smurto pasekmės būtų sunkesnės.
nesureikšminu, tik pamąsčiau...
Net smurto nereikia, vien meilės trūkumas didesnes pasekmes. tikėtina, palieka.
Nežinojimas, kur šaknys, taip pat nėrangvas šleifas...
QUOTE(Ute @ 2014 05 12, 20:11)
Sveikinu Nuostabus laikas ir nuostabus jausmas. Man tai buvo vienas nuostabiausių laikotarpių kai buvau su savo mažiuke panašaus amžiaus.
Ar jau atidavėte dokumentus teismui?
Manau, kad to nereikia sureikšminti. Visi vaikai, kurie yra įvaikinti patyrė traumą. Ši - tai, kad vaikas nežinos apie savo šaknis - viena tokių traumų.
Nežinau, kuri trauma paliktų didesnį pėdsaką vaiko gyvenime - ar smurtas ir nepriežiūra kokius metus nuo gimimo bio-tėvų namuose ar nežinojimas kur yra tavo šaknys. Vis tik linkusi manyti, kad smurto pasekmės būtų sunkesnės.
Nuostabus laikas ir nuostabus jausmas. Man tai buvo vienas nuostabiausių laikotarpių kai buvau su savo mažiuke panašaus amžiaus. Ar jau atidavėte dokumentus teismui?
Manau, kad to nereikia sureikšminti. Visi vaikai, kurie yra įvaikinti patyrė traumą. Ši - tai, kad vaikas nežinos apie savo šaknis - viena tokių traumų.
Nežinau, kuri trauma paliktų didesnį pėdsaką vaiko gyvenime - ar smurtas ir nepriežiūra kokius metus nuo gimimo bio-tėvų namuose ar nežinojimas kur yra tavo šaknys. Vis tik linkusi manyti, kad smurto pasekmės būtų sunkesnės.
Ačiū visoms už sveikinimus
priimu, nes tikrai laiminga jaučiuosi.O Jūs Ute kokio amžiaus gavot mažylį? Kiek laiko užtruko su teismais? Gal kokių gerų patarimų turite?
Dar neatidavėm dokumentų, kažkaip viskas kaip norisi nevyksta taip greitai, reikia atsinaujinti medicinines abiems su vyru, tada vėl gauti pajamas, tada ruošti dokumentus. Nors nelabai ir žinau kaip prašymą rašyti, kaip teismą ar paskiria į kurį kreiptis.. Bet labai nepergyvenu, nes vaikutis pas mus, sunkiau būtų jei jis gyventų globos įstaigoje ir jo neduotų be teismo.
O dėl traumos, taip sutinku, kad aš nieko negalėsiu papasakot apie gimdytojus, bet visaip tie vaikučiai atsiranda, norisi tikėti, kad pavyks išauklėti padoriu žmogum, kuris supras ir neieškos kaltų. Nežinau juk ir pasakojant kad gimdytoja buvo narkomanė ar alkoholikė vis tiek pradžioj nesakote tiesos, pagražinate, o tas kad leliuką paliko, dar nereiškia, kad ji buvo nuostabus žmogus ir pan. Aš dėkoju jai, kad neišmetė į komteinerį, tad ir pasakosiu vaikui, kad atsitiko kažkokia didelė bėda ir negalėjo tavęs auginti....
Papildyta:
[quote=Ute,2014 05 12, 20:11]
Sveikinu
Nuostabus laikas ir nuostabus jausmas. Man tai buvo vienas nuostabiausių laikotarpių kai buvau su savo mažiuke panašaus amžiaus. O Jūs kokio amžiaus vaikutį gavote? Per kiek laiko pavyko susitvarkyti su teismu?
Mes gavome 3 savaičių 
Teismo sprendimas įsigaliojo kai mažiukei buvo beveik 10 mėnesių. Kaip ir visi kurie parsiveža mažiulius, turėjome išlaukti kol sueis 3 mėn. ir tik tada padavėme teismui. Tad kažkur užtruko iki 7 mėn. viskas. Bet ir mes ne pirmą dieną kai suėjo 3 mėn. padavėme teismui.
Dėl patarimų - geriausia perskaityti šiame forume - temas kur vadinasi "Žingsnis į priekį link įvaikinimo" ar pan. Kiekvienos patirtis skirtinga ir susidarysite daug geresnį įspūdį ko galima tikėtis, kas nusimato, kokios problemos. Ten ir mano žinučių bus ne viena.
Mums prašymo pavyzdį davė VTAT'as ir nurodė į kokį konkrečiai teismą reikia kreiptis. Ir tas pavyzdys buvo pritaikytas prie mūsų situacijos (kiek suprantu priklausomai nuo vaiko biografijos, t.y. kokiu būdu jis tapo įvaikintinu šiek tiek gali skirtis prašyme minimi straipsniai (skaičiukai).
Na, aš vis tik visuomet mačiau skirtumą tarp atvejų, kaip vaikas paimamas iš šeimos dėl smurto ir nepriežiūros ir kai jo atsisakoma po gimimo (gyvybės langelio atvejis irgi toks).
Niekada nepritariau abortams ir jei jau susiklosto situacija tokia, kad mama vaiko negali/nenori/mano, kad negali auginti, tai mano akyse atsisakiusios vaiko stovi daug aukščiau, nei tą klausimą išsprendusios abortu (naujagimis tokiu atveju visada keliaus į šeimą ir išvengs globos namų).
Teismo sprendimas įsigaliojo kai mažiukei buvo beveik 10 mėnesių. Kaip ir visi kurie parsiveža mažiulius, turėjome išlaukti kol sueis 3 mėn. ir tik tada padavėme teismui. Tad kažkur užtruko iki 7 mėn. viskas. Bet ir mes ne pirmą dieną kai suėjo 3 mėn. padavėme teismui. Dėl patarimų - geriausia perskaityti šiame forume - temas kur vadinasi "Žingsnis į priekį link įvaikinimo" ar pan. Kiekvienos patirtis skirtinga ir susidarysite daug geresnį įspūdį ko galima tikėtis, kas nusimato, kokios problemos. Ten ir mano žinučių bus ne viena.
Mums prašymo pavyzdį davė VTAT'as ir nurodė į kokį konkrečiai teismą reikia kreiptis. Ir tas pavyzdys buvo pritaikytas prie mūsų situacijos (kiek suprantu priklausomai nuo vaiko biografijos, t.y. kokiu būdu jis tapo įvaikintinu šiek tiek gali skirtis prašyme minimi straipsniai (skaičiukai).
QUOTE(nuotaika @ 2014 05 13, 13:02)
O Jūs Ute kokio amžiaus gavot mažylį? Kiek laiko užtruko su teismais? Gal kokių gerų patarimų turite?
Dar neatidavėm dokumentų, kažkaip viskas kaip norisi nevyksta taip greitai, reikia atsinaujinti medicinines abiems su vyru, tada vėl gauti pajamas, tada ruošti dokumentus. Nors nelabai ir žinau kaip prašymą rašyti, kaip teismą ar paskiria į kurį kreiptis..
Dar neatidavėm dokumentų, kažkaip viskas kaip norisi nevyksta taip greitai, reikia atsinaujinti medicinines abiems su vyru, tada vėl gauti pajamas, tada ruošti dokumentus. Nors nelabai ir žinau kaip prašymą rašyti, kaip teismą ar paskiria į kurį kreiptis..
Na, aš vis tik visuomet mačiau skirtumą tarp atvejų, kaip vaikas paimamas iš šeimos dėl smurto ir nepriežiūros ir kai jo atsisakoma po gimimo (gyvybės langelio atvejis irgi toks).
Niekada nepritariau abortams ir jei jau susiklosto situacija tokia, kad mama vaiko negali/nenori/mano, kad negali auginti, tai mano akyse atsisakiusios vaiko stovi daug aukščiau, nei tą klausimą išsprendusios abortu (naujagimis tokiu atveju visada keliaus į šeimą ir išvengs globos namų).
QUOTE(nuotaika @ 2014 05 13, 13:02)
O dėl traumos, taip sutinku, kad aš nieko negalėsiu papasakot apie gimdytojus, bet visaip tie vaikučiai atsiranda, norisi tikėti, kad pavyks išauklėti padoriu žmogum, kuris supras ir neieškos kaltų. Nežinau juk ir pasakojant kad gimdytoja buvo narkomanė ar alkoholikė vis tiek pradžioj nesakote tiesos, pagražinate, o tas kad leliuką paliko, dar nereiškia, kad ji buvo nuostabus žmogus ir pan. Aš dėkoju jai, kad neišmetė į komteinerį, tad ir pasakosiu vaikui, kad atsitiko kažkokia didelė bėda ir negalėjo tavęs auginti....
Na mano mergaites irgi motina pati atsisake tai as jai viduje visada jauciu dekinguma uz tai kad ji tos mergaites nepadare ikaite ir nelaike vaiku namuose burdama kad as tave vaikeli paimsiu.
Atsisakiusi ji du kartus per 8 men buvo atejusi aplankyti mergaites . Man baisu skaityti kai motinos vaikus kankina ir fiziskai ir moraliskai (napasirasydami dokumentu). Mano nuomone kad atsitikti zmogaus gyvenime galima daug kas, bet reikia padorumo pripazinti savo klaida ir bent jau atlaisvinti vaika teisiskai.
Atsisakiusi ji du kartus per 8 men buvo atejusi aplankyti mergaites . Man baisu skaityti kai motinos vaikus kankina ir fiziskai ir moraliskai (napasirasydami dokumentu). Mano nuomone kad atsitikti zmogaus gyvenime galima daug kas, bet reikia padorumo pripazinti savo klaida ir bent jau atlaisvinti vaika teisiskai.
