Ilgai mąsčiau ar verta rašyti atskirą fotoreportažą apie Lietuvą, dėl šių priežasčių:
1.Daugelis iš mūsų važiuojame labai labai toli... Ir Lietuva tarsi jau neįdomi (gal klystu?)
2. Yra forume fotoreportažų, gerų fotoreportažų apie Lietuvą pvz.: Jūros ,,Lietuva, atradimų džiaugsmas", Ziulytės ,,Aplink Lietuvą", Rutuliukass atidaręs bendrą temą ,,Kelionė po Lietuvą". Visi jie nuostabūs

3.Nemoku aš rašyti (klaidos,stilius, nevartotini žodžiai



Bet rašysiu dėl šių priežasčių:
1. Daugelis iš mūsų, net nenutuokiame, kokia graži mūsų Lietuva. Mūsų mieste, jo apylinkėse yra tokių nuostabių dalykėlių, kad

2.Kiekvieną laisvą minutę mes su vyru keliaujame, turiu daug nuotraukų, dažnai grįžtu virtualiai į aplankytas vietas. Savotiškas mano bus dienoraštis...

3. O rašydama, turiu tikėjimą, tobulėsiu.Gal taps įdomesnėmis ir graženėmis nuotraukos. Dažniau pagalvosiu apie klaidas

Pirmiausia darysiu dėl savęs. O jeigu, nors vienam žmogui patiks, tada jau būsiu

Perspėju, skaityti nebūtina. O jeigu kas nors paskaitinės, tai laukiu ir komentarų, bei pastabų. Esu žmogus, kuris nemirštu iš kuklumo, tai Jūsų gražūs žodžiai bus man tarsi ,,medus ant širdies''.
Pradedu savo dėlionę nuo savo parapijos, kurioje užaugau t.y. Lankeliškių parapijos Šv.Trejybės bažnyčia, kuri turi tokią istorija
Lankeliškių bažnyčiai 1609 m. dovanoti 3 valakai Lankeliškių ir 3 valakai Skerpievių kaimuose. Nuo 1612 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Apie 1763 m. supuvusiai bažnyčiai pakeisti sienojai. 1805 m. griūvančioje bažnyčioje uždraustos pamaldos, pastatyta laikina stoginė. 1817 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ją 1845 m. konsekravo Seinų vyskupas Povilas Strašinskis. XVIII a. pab.-XIX a. pirmojoje pusėje su pertraukomis veikė parapinė mokykla. 1907 m. įsikūręs Žiburio draugijos skyrius 1908 m. įsteigė biblioteką - skaityklą. 19121914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebono Vaclovo Balsio rūpesčiu 1937 m. pastatyta parapijos salė. Jos jau neliko. Prie mano akių ji sunyko. (Liaudiškas išsireiškimas).
1941 m. birželio 22 d. traukdamiesi raudonarmiečiai V. Balsį ir su juo buvusį Marijampolės gimnazijos kapelioną vikarą Joną Petriką bei Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių Justiną Dabrilą suėmė ir nuvežę į netoliese esantį Budavonės mišką žiauriai nukankino. Kunigai buvo palaidoti šventoriuje. Po to jų palaikai buvo perlaidoti skirtingose vietose. Parapijiečiai pastatė paminklą, Budavonės miške, kankiniams, bet 1944 m. grįžus sovietams jis susprogdintas ir oficialiai paskelbta, kad kunigus nukankino naciai. 1944 m. vokiečiai bažnyčią susprogdino. 1948 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia.
Kiekvienais metais atvažiuoju į Šv.Trejybės bažnyčią pasimelsti.
