parasysiu ir as apie savo katuka
mano kate paprasta raine, pas mus pateko kai dukra ja is kiemo parnese. tuo metu jau turejom kita kate, tad nelabai norejau antros ir sutikau, kad si pabus kol surasim jai naujus namucius, bet taip gavos, kad ji pas mus liko, nes buvo visiska priesingybe pirmai katei - svelnumas neispasakytas, nu vienu zodziu puikus mielas katinelis. tai va ir liko pas mus tas katukas, gavo varda - Siesta. pradzioje as maniau, kad mano kate nemoka kniaukt, bet neilgai trukus mes ja ismokem - kai tik duodavom liapiuku, nededavom tol i lekstute kol nesukniaukdavo, tai dabar visada zino, kad reikia paprasyti. kai grizti is darbo visada paipasakoja kas nutiko namie kol nieko nebuvo. net kai pabunda is miego, jei nebendravo, tai nors trumpam turi murktelet ir issiriest, kad galetum jos pilvuka pakasyt. Siesta kaip suo rytais palydi iki duru, tada stojasi ant dvieju letenu ir bando paiekti rankena, o vakare visada pasitinka. karta uzmirsau rantus ir stovejau uz duru ir laukiau kol kas sugris namo, tai mano kate ir kniauke uz duru ir nagais duris braize, matyt bande man duris atidaryt, bet niekaip nepavyko
. grizus is darbo ar parduotuves visada patikrina maiselius ka parnesei ir kaip kitu katineliai megsta ilisti i maiselio vidu. taip pat turi mada ilisti i rubu spinta, kai kada ten susirango pamiegot ir jei pamirstu, tai buna iki griztu is darbo - tada girdziu kazkui kniaukia ir einu ieskot, kur ji galetu but, bet dazniausiai kai zinau, tai is karto isleidziu. kai turejom suniuka, tai ji stengdavosi is jo indelio valgyt, bet kadangi suo buvo kulturingas, tai kantriai laukdavo. vandeni tai lakdavo abi is vieno bliudelio, bet ir cia kate kresdavo fintus - jau matau, kad nenori lakt, tik vaidina, kad laka, bet matyt jai patikdavo pakankint suni, nes jis kantriai laukdavo kol kate palaks. turejo ir tokia beda, kad kate kartais pakakodavo virtuvej po langu, bet kai suo atsirado, tai nustojo. budavo tikrai dezute nevalyta, bet kad po lango - jokiu budu. beje nagucius karpom be jokiu problemu - tok ispudis, kad supranta, kad niekur nesides, tad nuleidzia galva ir laukia kol baigsi kirpt. va tokia mano siesta ( pokaitukas - vertimas jos vardo) nors varda gavo ne del to, kad miegodavo pokaicio.
Kad niekas neužknistų, nieko nenuknistų, niekad neapknistų ir nieko neišknistų!!!
"Už pinigus gali nusipirkti gerą šunį, bet uodegos už pinigus jis nevizgins." (H.V.Šo)
Dieve, aš noriu storos piniginės ir plono liemens. Ir prašau, nesumaišyk, kaip praeitą kartą...