QUOTE(Abo @ 2014 05 26, 20:45)
Kaip tai nekeicia? Dar ir kaip keicia. Kai matai prasme gyventi, tai ir gyveni tiesiogine to zodzio prasme. O va kai nematai prasmes niekame kame, tai tiesiog egzistuoji.
O kame tu esi radusi prasme gyventi? As ir cituojamo sakinio supratau, kad jau esi radusi? Ir kodel tuomet ta prasme negalioja visa laika ("..O va kai nematai prasmes niekame kame..")?
QUOTE(mansunku @ 2014 05 26, 21:58)
Manau, kad kuo žmogus mažiau suka galvą gyvenimo prasmės klausimais - tuo jis laimingesnis.
As manau atvirksciai. Kuo zmogus laimingesnis, tuo maziau jis suka galva del gyvenimo prasmes.
QUOTE(smile4theworld @ 2014 05 27, 10:47)
Mąstau ir aš panašiai, bet vistiek taip gyventi neišeina. Tiesiog turbūt yra skirtingi žmonių tipai - vieni būtent taip ir gyvena, ir manau, kad jie tikrai laimingi, nes per daug net nemąsto kas jiems ta laimė yra, o kiti mąsto giliau, analizuoja ir tokiu būdu apsisunkina sau, ir dažniausiai kitiems, gyvenimą. Deja, aš esu prie pastarųjų. Ir abejoju ar tie žmonių tipai gali transformuotis iš vieno į kitą...
Gana paplitusi nuomone, is kurios, sakyciau, isplaukia, kad laimingi zmones yra nemastantys ir (is ankstesniu pasisakymu, nebeprisimenu kieno) nekeliantys sau didesniu reikalavimu.
Gal jie tiesiog masto kita, tinkamesne, efektyvesne, visom prasmem naudingesne kryptim?
Ir reikalavimus sau kelia realesnius?
Reikalavimai sau, nepasitenkinimas yra gerai, jei stimuliuoja eiti i prieki. Jei tik saviknisai, tada kitaip..
Kliomba, o tau neiseina kazkaip savo demonu suvaldyti?
Turiu galvoje, kad tu save pazisti, zinai koks sutrikimas, turi patirties su savim. Kai jauti, kad va, vel kyla velniai, tuoj vel padarysi kaip anakart ir baigsis kaip anakart, ar neiseina kazkaip pasielgti kitaip, gal pasitraukti, izoliuotis kol praeis?
Notmiauske issiregistravo, kas kurs nauja tema?
