Depresija

#577
QUOTE(Abo @ 2014 05 24, 12:20)
Bet kai tie zmones is labai artimos aplinkos, tai neiseina netiketi.


Reikia prisiminti, kad žmonės skirtingi. Jie pilnai gali būti laimingi ir nekeldami sau didelių reikalavimų lygiai kaip Tu esi nelaiminga norėdama iš savęs labai daug.Tie žmonės tikriausiai irgi nesupranta, ko Tu nori ir kaip gali būti nelaiminga.
Atsakyti
#578
QUOTE(mansunku @ 2014 05 24, 19:57)
Reikia prisiminti, kad žmonės skirtingi. Jie pilnai gali būti laimingi ir nekeldami sau didelių reikalavimų lygiai kaip Tu esi nelaiminga norėdama iš savęs labai daug.Tie žmonės tikriausiai irgi nesupranta, ko Tu nori ir kaip gali būti nelaiminga.

Va butent apie tai as ir kalbu. Jie nera vien tik laimingi ar vien tik nelaimingi, tiesiog jie paprasciau ziuri i gyvenima, mato ji ivairiom spalvom, jeigu skauda, tas skausmas neuzgozia dziaugsmo ir kas svarbiausia, jiem nekyla toki klausimai, kaip kad kur gi ta gyvenimo prasme?????

Kaip ta balansa atrasti? Kaip tai issiugdyti savyje?
Atsakyti
#579
QUOTE(Abo @ 2014 05 24, 13:20)
Bet kai tie zmones is labai artimos aplinkos, tai neiseina netiketi. Nes tai matosi, jauciasi. Jie tiesiog atrodo, kad nekelia sau gyvenime dideliu tikslu, o paprasciausia gyvena ir megaujasi gyvenimu, planuoja ta ana, bet nereikalaudami is saves belenko. O as kaip durnele pastoviai nelaiminga, pastoviai man viskas negerai, kazko truksta, kazko reikia. Esme tame, kad tie zmones neakcentuoja, oi, koks as laimingas, jie tiesiog kazkaip moka matyti daugiau spalvu, ne taip kaip as, tik juoda arba pilka  verysad.gif

Toks jausmas lyg aš pati būčiau tai parašiusi 4u.gif Aš pykstu ant savęs, kad turiu susikūrusi lūkesčius, kaip turėtų atrodyti mano gyvenimas, nes jis taip neatrodo. Pykstu ant savęs, kad per daug matau kaip kiti gyvena gražiai ir gerai. Pykstu ant savęs, kad nemoku džiaugtis smulkmenomis, kad nemoku pamatyti to, kas yra gerai, kas yra gražu mano gyvenime. Pykstu, kad keliu sau ir aplinkiniams gana aukštus tikslus, kurių neįgyvendinu pati ir, aišku aplinkiniai, nieko apie juos nežinodami, taip pat neįgyvendina, o tai vėlgi kelia mano nepasitenkinimą. Aišku, aplinkiniams irgi labai sunku su manimi, bet man pačiai ne ką lengviau... Atrodo sprendimai yra tarsi paslėpti mano šiame pasisakyme, tačiau tiesiog negaliu taip imti ir pasikeisti, pradėti mąstyti, žiūrėti į pasaulį kitaip. Tiesą sakant net nežinau kaip tai reikėtų daryti....
Atsakyti
#580
QUOTE(smile4theworld @ 2014 05 26, 11:03)
Toks jausmas lyg aš pati būčiau tai parašiusi  4u.gif Aš pykstu ant savęs, kad turiu susikūrusi lūkesčius, kaip turėtų atrodyti mano gyvenimas, nes jis taip neatrodo. Pykstu ant savęs, kad per daug matau kaip kiti gyvena gražiai ir gerai. Pykstu ant savęs, kad nemoku džiaugtis smulkmenomis, kad nemoku pamatyti to, kas yra gerai, kas yra gražu mano gyvenime. Pykstu, kad keliu sau ir aplinkiniams gana aukštus tikslus, kurių neįgyvendinu pati ir, aišku aplinkiniai, nieko apie juos nežinodami, taip pat neįgyvendina, o tai vėlgi kelia mano nepasitenkinimą. Aišku, aplinkiniams irgi labai sunku su manimi, bet man pačiai ne ką lengviau... Atrodo sprendimai yra tarsi paslėpti mano šiame pasisakyme, tačiau tiesiog negaliu taip imti ir pasikeisti, pradėti mąstyti, žiūrėti į pasaulį kitaip. Tiesą sakant net nežinau kaip tai reikėtų daryti....

thumbup.gif Kaip apie save rašyčiau.
Atsakyti
#581
QUOTE(smile4theworld @ 2014 05 26, 10:03)
Toks jausmas lyg aš pati būčiau tai parašiusi  4u.gif Aš pykstu ant savęs, kad turiu susikūrusi lūkesčius, kaip turėtų atrodyti mano gyvenimas, nes jis taip neatrodo. Pykstu ant savęs, kad per daug matau kaip kiti gyvena gražiai ir gerai. Pykstu ant savęs, kad nemoku džiaugtis smulkmenomis, kad nemoku pamatyti to, kas yra gerai, kas yra gražu mano gyvenime. Pykstu, kad keliu sau ir aplinkiniams gana aukštus tikslus, kurių neįgyvendinu pati ir, aišku aplinkiniai, nieko apie juos nežinodami, taip pat neįgyvendina, o tai vėlgi kelia mano nepasitenkinimą. Aišku, aplinkiniams irgi labai sunku su manimi, bet man pačiai ne ką lengviau... Atrodo sprendimai yra tarsi paslėpti mano šiame pasisakyme, tačiau tiesiog negaliu taip imti ir pasikeisti, pradėti mąstyti, žiūrėti į pasaulį kitaip. Tiesą sakant net nežinau kaip tai reikėtų daryti....

As galvoju, gal psichologas koks padetu g.gif gal padetu perprogramuoti smegenine, bet ir pas ji nenoriu eiti doh.gif Problema aiski, bet turbut noro maza, kad ja spresti verysad.gif
Atsakyti
#582
QUOTE(Abo @ 2014 05 26, 11:52)
As galvoju, gal psichologas koks padetu  g.gif gal padetu perprogramuoti smegenine, bet ir pas ji nenoriu eiti  doh.gif  Problema aiski, bet turbut noro maza, kad ja spresti  verysad.gif

Psichologas aišku gerai būtų, nes kalbant apie viska garsiai su kitu žmogumi gal truputį ir pasidėlioja visos mintys į savo vietas, o to pakalbėjimo garsiai labai reikėtų, nes pažįstamiems žmonėms, draugėms nesinori apie tai pasakoti. Bet visgi ir psichologas sprendimų nepasiūlo, o tik sudaro sąlygas pačiam žmogui priimti vienokius ar kitokius sprendimus. To noro lyg ir yra, bet tiesiog nesugebu viena pati susivokti nuo ko pradėti. Reikia visgi tos pagalbos iš išorės, bet psichologo konsultacijų ciklui lėšų šiuo metu neturiu, o iš vienkartinės konsultacijos naudos nebus daug.
Papildyta:
QUOTE(Pinot noir @ 2014 05 26, 11:37)
thumbup.gif  Kaip apie save rašyčiau.

Tada man įdomu, o kaip Jūsų antrajai pusei sekasi su Jumis? Ar jaučiate kažkokį supratimą bei pagalbą bandant susitvarkyti su sumaištimi savo viduje? smile.gif
Atsakyti
#583
QUOTE(Abo @ 2014 05 26, 11:52)
As galvoju, gal psichologas koks padetu  g.gif gal padetu perprogramuoti smegenine, bet ir pas ji nenoriu eiti  doh.gif  Problema aiski, bet turbut noro maza, kad ja spresti  verysad.gif

man taip ir prasidėjo depresija. Paskui įklimpau dar giliau, nes būtent nesprendžiau nieko pačioje pradžioje. Palikau viską savieigai, kol gyvenimas neprivertė imtis rimtų priemonių.

QUOTE(smile4theworld @ 2014 05 26, 13:41)
Psichologas aišku gerai būtų, nes kalbant apie viska garsiai su kitu žmogumi gal truputį ir pasidėlioja visos mintys į savo vietas, o to pakalbėjimo garsiai labai reikėtų, nes pažįstamiems žmonėms, draugėms nesinori apie tai pasakoti. Bet visgi ir psichologas sprendimų nepasiūlo, o tik sudaro sąlygas pačiam žmogui priimti vienokius ar kitokius sprendimus. To noro lyg ir yra, bet tiesiog nesugebu viena pati susivokti nuo ko pradėti. Reikia visgi tos pagalbos iš išorės, bet psichologo konsultacijų ciklui lėšų šiuo metu neturiu, o iš vienkartinės konsultacijos naudos nebus daug.
Papildyta:

Tada man įdomu, o kaip Jūsų antrajai pusei sekasi su Jumis? Ar jaučiate kažkokį supratimą bei pagalbą bandant susitvarkyti su sumaištimi savo viduje? smile.gif


Tikrai taip.
Tačiau kažkiek padėtų ir vienkartinė konsultacija. Jei protingas psichologas, nukreiptų mintis reikiama linkme. O kai dar nėra visai blogai, tai būtų galima pradėt dirbti su savimi.
----
Mano atvejis neįdomus. Antroji pusė pagalbos neteikia. smile.gif






Atsakyti
#584
QUOTE(Abo @ 2014 05 24, 22:02)
Va butent apie tai as ir kalbu. Jie nera vien tik laimingi ar vien tik nelaimingi, tiesiog jie paprasciau ziuri i gyvenima, mato ji ivairiom spalvom, jeigu skauda, tas skausmas neuzgozia dziaugsmo ir kas svarbiausia, jiem nekyla toki klausimai, kaip kad kur gi ta gyvenimo prasme?????

Klausimai apie gyvenimo prasme man atrodo grynas mazochizmas.

Gyvenimas arba turi prasme, arba ne, ir tai, kad tu (as, jis, ji,..) ja suvoki ar nesuvoki, nieko nekeicia.
Bites va, duzgia sau, atlieka kas joms skirta ir tiek. Nesuka galvyciu apie savo veiklos prasme. O ju deka gi laikosi visa sistema:augalija, gyvunija, zmonija. Nors jos to ir nezino.
Jei gyvenimas prasmes neturi, velgi, ka darytum suzinojusi, gavusi nepaneigiama patvirtinima? Ogi nieko. Ta pati, ka dabar. Tai kam tada?

Del laimes. Yra zmoniu stipresniu uz kitus fiziskai, yra protingesniu uz kitus, ir yra stipresniu, stabilesniu psichologiskai, nerviskai, emociskai.
Jei nesi is tu stipriuju, gal ir gali kas padeti, nzn. Bet reiktu matyt del to daug dirbti, skirti visas jegas tam kad kazkiek priarteti prie "normaliuju", kuriems psichologine pusiausvyra yra tiesiog naturali busena.
Atsakyti
#585
QUOTE(Spannnguole @ 2014 05 26, 15:15)
Klausimai apie gyvenimo prasme man atrodo grynas mazochizmas.

Gyvenimas arba turi prasme, arba ne, ir tai, kad tu (as, jis, ji,..) ja suvoki ar nesuvoki, nieko nekeicia.
Bites va, duzgia sau, atlieka kas joms skirta ir tiek. Nesuka galvyciu apie savo veiklos prasme. O ju deka gi laikosi visa sistema:augalija, gyvunija, zmonija. Nors jos to ir nezino.
Jei gyvenimas prasmes neturi, velgi, ka darytum suzinojusi, gavusi nepaneigiama patvirtinima? Ogi nieko. Ta pati, ka dabar. Tai kam tada?


Žmogui būtina jausti ir suvokti tą prasmę ar sąmoningai, ar pasąmoniškai. Tuo jis ir laikosi. Kai nekelia, tai viskas tvarkoj.
Kai iškyla, tai žmoguje jau yra kažkoks išsiderinimas, tai reiškia apatija, blogumas, nenorėjimas veikti. Todėl ir kyla klausimas, kodėl aš gyvenu, kokia prasmė visko, ką aš veikiu. Tie klausimai kyla spontaniškai ir natūraliai, negalvojant ar aš čia užsiimu mazochizmu, ar kuo kitu.
Tu argumentuoji filosofiškai.
O liga ar sutrikimas tai kas kita.
Atsakyti
#586
QUOTE(Pinot noir @ 2014 05 26, 17:43)
Žmogui būtina jausti ir suvokti tą prasmę ar sąmoningai, ar pasąmoniškai.

Kai nekelia, tai viskas tvarkoj.
Kai iškyla,  tai žmoguje jau yra kažkoks išsiderinimas, tai reiškia apatija, blogumas,  nenorėjimas veikti. Todėl ir kyla klausimas, kodėl aš gyvenu, kokia prasmė visko, ką aš veikiu.

Tai mazochizmas irgi nesamoningas butu.

Nu va, matai, tu irgi sakai, kad sis klausimas yra blogas zenklas. Tikrai, kai pagalvoji, laimingi, tuo metu kazkuo besidziaugiantys zmones, ar tiesiog vidujai ramus, paprastai negalvoja apie gyvenimo prasme. g.gif
Atsakyti
#587
QUOTE(smile4theworld @ 2014 05 26, 12:41)
To noro lyg ir yra, bet tiesiog nesugebu viena pati susivokti nuo ko pradėti. Reikia visgi tos pagalbos iš išorės, bet psichologo konsultacijų ciklui lėšų šiuo metu neturiu, o iš vienkartinės konsultacijos naudos nebus daug.

O kaip del nemokamu psichologo konsultaciju? Jeigu jau noro yra, tai pabandyti tikrai verta.

QUOTE(Pinot noir @ 2014 05 26, 13:01)
man taip ir prasidėjo depresija. Paskui įklimpau dar giliau, nes būtent nesprendžiau nieko pačioje pradžioje. Palikau viską savieigai, kol gyvenimas neprivertė imtis rimtų priemonių.
Tikrai taip.
Tačiau kažkiek padėtų ir vienkartinė konsultacija. Jei protingas psichologas, nukreiptų mintis reikiama linkme. O kai dar nėra visai blogai, tai būtų galima pradėt dirbti su savimi.
----
Mano atvejis neįdomus. Antroji pusė pagalbos neteikia. smile.gif

Man tai nera pradzia. As turbut niekada gyvenime kitaip ir nesijauciau, tik tiesiog dabar kazkaip pradejau labiau dairytis aplinkui ir galvoti, nugi kodel as viena tokia durna g.gif

QUOTE(Spannnguole @ 2014 05 26, 14:15)
Klausimai apie gyvenimo prasme man atrodo grynas mazochizmas.

Gyvenimas arba turi prasme, arba ne, ir tai, kad tu (as, jis, ji,..) ja suvoki ar nesuvoki, nieko nekeicia.

Kaip tai nekeicia? Dar ir kaip keicia. Kai matai prasme gyventi, tai ir gyveni tiesiogine to zodzio prasme. O va kai nematai prasmes niekame kame, tai tiesiog egzistuoji.


As nesuku sau galvos kiekviena miela diena ir neieskau kazkokiu prasmiu, tiesiog nusibodo man vaidinti pries visus ir viena diena i klausima 'Kaip gyveni?' paemiau ir atsakiau, kad susiktai. Tada aisku seke klausimas 'Kodel?', nu ir nezinau kodel.... g.gif Tiesiog, taip naturaliai gyvenimas uzknisa ir tiek. Taip atsakius vienam, kitam, treciam supratau, kad reikia vel pradeti vaidinti, nes atrodo, kad tik as viena tokia nenormali ir kitu tas gyvenimas visai neuzknisa g.gif Tada prasidejo gilesni apmastymai ir pokalbiai su artimais zmonem, galiausia supratai, kad rimtai as kazkokia nenormali. Nekalbu apie kazkokias perdetas laimes ar nelaimes, tiesiog, apie elementaru suvokima ar nesuvokima, tam tikru dalyku.
Atsakyti
#588
QUOTE(Abo @ 2014 05 24, 21:02)
Va butent apie tai as ir kalbu. Jie nera vien tik laimingi ar vien tik nelaimingi, tiesiog jie paprasciau ziuri i gyvenima, mato ji ivairiom spalvom, jeigu skauda, tas skausmas neuzgozia dziaugsmo ir kas svarbiausia, jiem nekyla toki klausimai, kaip kad kur gi ta gyvenimo prasme?????

Kaip ta balansa atrasti? Kaip tai issiugdyti savyje?


Vienas iš būdų - daug daug veiklos taip, kad nėra laiko mąstyti.Per dieną tiek nusikali, kad jokie klausimai apie gyvenimo prasmę nekankina, o didžiulė palaima apima atsigulus į horizontalią padėtį.
Papildyta:
QUOTE(Abo @ 2014 05 26, 19:45)
O kaip del nemokamu psichologo konsultaciju?


Manau, kad kuo žmogus mažiau suka galvą gyvenimo prasmės klausimais - tuo jis laimingesnis.Gilinantis galima iš bet kokios musės dramblį padaryti.Tai kaip humoreskoje: gerkite pomidorų sultis, būsite sveiki. Pomidorų sultys- tai vėsa karštą vasaros dieną. Vasara- tai paplūdimys. Papludimys - tai meilė. Meilė - seksas. Seksas - živ.Živ - mirtis.Negerkite pomidorų sulčių.Galima prisimąstyti bet ko.
Atsakyti