Stuburo išvarža - 3

sveikos, likimo drauges, as taip pat turiu isvarza, 6mm, darau mankstas kiekviena ryta, bet kazkaip norisi man daugiau to sporto. bandziau i pilatesa eit, bet nepatinka pati sporto rusis. gal kuri lankot treniruokliu sale ar vandens aerobika turedamos isvarza? kas labiau padeda?

lelijabalta1, tai tas baseinas poliklinikoj ir vadinasi vertikali vonia. ten atliekami ivairus pratimai su specialisto prieziura. super dalykas, as plaukt nemoku, tai netoli namu kartais nueinu i baseina ir padarau tu pratimu, kuriuos prisimenu

Jau vėl gavau reabilitaciją, nes vis dar užspaustas stuburo nervas ir negaliu dar pėdos valdyti 100%. Vėl skyrė baseiną, šildymus ir mankštą, tik, spėju kitokią nei praėjusį kartą. Rytoj einu 5 dienom Plaukti ir aš ne labai temoku, šiek tiek nugara

Beje, rebilitologas liepė dabar praeitį šią programą ir liepė savo gydančios gydytojos prašyti, kad skirtų man ambulatorinę rebilitaciją čia kas? tipo vietoj stacionaro skiria nemokamai 21 dieną procedūrų?

Sveikos mamytes

2012 liepos menesi man issopreravo stubura!! Praejo 1,5 metu- ir as dar gyva, dirbu 100 proc, auginu savo 3 vaikus..jei ne operacija - buciau iki sio neigjali ..-manyciau.... Operacija baisu - tikrai - bet .nznz - mano atveju sekminga ir veiksminga - iki siol....ziuresim kas bus....
Jei kokiu konsultacijos - i az//pasidalinsiu patirtim..

Klausimas - kaip jūs jautėtės iki operacijos, kokio dydžio išvarža buvo????

Aš laikausi kol kas dar savo nuomonės - kol eisiu savo kojom, tol jokių operacijų. Negali atmesti, kad nemažai operacijų ir nepasiseka, o kas toliau po jų lieką? Vežimėlis, lova, slauga? Labai bijau, kad būtent man gali nepasisekti, o, kai netiki, tai taip ir nutiks.
Beje, ėjau reabilitaciją, tai kineziterapeutė tikrai nerekomendavo operuotis, sako "aš matau, kokie žmonės vaikščiojo iki operacijos ir kokie beateina po operacijos". Tai va, prisiklausai tokių prastų patirčių ir bijai.
O jums pasisekė, jūs laiminga, labai džiugu.

sveikos,
gavau ir as ambulatorine reabilitacija. Man stuburo disku protruzija jau pries 2 metus nustate juosmenineje dalyje. Dabar vel buvau pas reabilitologe ir neurologe ir man uzkliuvo toks dalykas, kad jos abi klause manes ar neturiu neigalumo. Nu neturiu. O kaip jums, ar skyre kuriai del sio susirgimo neigaluma ?

Jei jau užsiminė,vadinasi gali priklausyt,tai spauskit

Sveikos
o gyd.Kvascevicius lazdynuose jau nekonsultuoja?Skambinau uzsirasyti pas neurochirurga,tai sake,kad jis nekonsultuoja .O noriu kazkodel butent pas ji
Irgi turiu isvarzas,skausmas baigia mane damust,tai noriu rimtos konsultacijos.

Gal atsilieps kas nors, kam (ar artimiesiems) buvo atlikta stuburo transpedikulines fiksacijos operacija? Turiu milijoną klausimų, gal galėtumėte nors į keletą atsakyti?

Sveikos. Nutariau pasidalinti savo skausmu ir džiaugsmu su Jumis, gal kurią mano istorija įkvėps

Niekada nemaniau, kad ateis laikas ir aš galėsiu pasidalinti laiminga istorijos pabaiga. Na, beveik pabaiga. O apie viską dabar nuo pradžių.

Man tik 22 metai. Su nugaros skausmais kovojau daug metų, su labai intensyviais - nuo 19-os. Aš esu muzikantė, ir man nuo pastovios tos pačios sėdimos padėties skaudėdavo. Profesinė liga. Kai man buvo 20 metų pradėjau vaikščioti į Girskio stuburo ligų gydymo centrą dėl sutrumpėjusio raumens ties šonkauliais kairėje pusėje. Tempdavo iki nežmoniško skausmo, suriesdavo paeit nebegalėdavau silpna darydavosi. Girskio paslaugos labai brangios, pajutusi pagerėjimą nustojau ten lankytis o gal nereikėjo nustoti...
Taigi sulaukus 21,5 metų, gražų pavasario rytą kėliausi iš lovos ir pajaučiau NEŽMONIŠKĄ skausmą juosmens srityje. Na juosmenį paskaudėdavo nesmarkiai kai pavargdavau bevaikštant, ilgai stovint ir pan, manydavau čia nieko baisaus. Tądien turėjau koncertą, o grojau kaip medis, nes pajudėt negalėjau. Tai tęsėsi keletą dienų. Pajutus šiokį tokį pagerėjimą nuėjau pasportuot (ilgai jau sportuoju), ir darydama pratimą juosmeniui vėl pajutau skausmą, tai supratau, kad bėda niekur nedingo. Pratimus juosmeniui išmečiau iki kol sulauksiu pagerėjimo. Na aš nesu iš tų žmonių kurie nusėdėtų vienoje vietoje. Esu aktyvų gyvenimo būdą gyvenanti mergina. Mėgstu sportą, gamtą, dviračius, auginu šunį, einam pasivaikščiot dažnai ir pan. Na kaip tik rudeniop pirkau naują dviratį, tada jis man tiko gerai, tiek dydžio prasme tiek jutausi su juo gerai. Na ir nuo tada kai mane susuko, aš daugiau 20km nebeišmindavau. O norėdavau minti daugiau nei 20km vienu prisėdimu. Tai sakiau pratinsiuos, minsiu po 20-25 kol priprasiu, gal tuomet išeis didint. Bet apie jokį kilometražo didinimą nebuvo nė kalbos. Vis blogiau ir blogiau darėsi, kol jau po 10km gulėdavau kominė lovoje. Na skaudančia širdim padėjau dviratį į kampą. Tiesa, aš jau nebekalbu apie grojimą, atėjus vasarai savo instrumento praktiškai nepaliečiau, nes nebeišsėdėjau. Tuo metu pasidariau magnetinio rezonanso tyrimą. Šiauliuose, kur mano gimtas miestas, nes suorganizavom nemokamai. Bet nerekomenduoju ten darytis, kokybė tikrai prasta. Na Šiauliuose man pripaišė 8mm 5 slankstelio išvaržą. Verkiau, baisu sakiau. Parodžius nuotrauką platesnei komisijai Šiauliuose, jie iš vis nesuprato, kas ten vyksta, ir pasakė, kad ten jau ir slanksteliai nyksta, ir išsiuntė važiuoti į Kauną pas gydytoją Špakauską. Jis nieko papildomai netyrė, neklausinėjo, pažiūrėjo nuotrauką ir pasiūlė operaciją. Nesudėtingą, su adatėle, gal kuri jau ir girdėjus apie ją. Kainuoja ganėtinai daug, bet jau buvau besusigundanti. O ką daryti, jei nuo tempimo pratimų kuriuos pasiūlė daryti Šiauliuose buvo tik blogiau, o manęs laukia ketvirtas kursas muzikos akademijoje ir apskritai visas gyvenimas priešaky. Na ir jau buvau bepradedati mąstyti apie ją. Juk sakė į mokslus sugrįšiu sekančią dieną, o į sportą - po savaitės. Nebeskaudės, atjungs kažkokį nervą ir puiku. Tuo metu mane atbaidė vienas draugas nuo operacijos, kuriam stuburo išvaržą atstatė tas pats Girskis, pas kurį lankiausi ir aš. Sakė neblūdyti ir pirma apsilankyti ten, kol nepasidariau kokios nesąmonės laukiau pas Girskį eilėje mėnesį. Naktim nemiegojau, apsiverst ant šono kančia, skausmas nežmoniškas, tirpdavo ir sėdmenys nuo skausmo, apie atostogas prie jūros net nekalbu, buvo švelniai tariant katastrofa. Na ir pagaliau atėjo rugsėjo mėnuo, sugrįžau į mokslus, sulaukiau ir eilės pas Girskį. Ištyrė nuodugniai mano raumenų ir kaulų sistemą, peržiūrėjo MRT nuotrauką. Mano nuostabai jis pasakė, kad išvaržos dar nemato. Ant ribos, bet dar nėra. 5 slankstelis kurio vos neišsioperavau atrodo dar visai gerai lyginant su 2, kuris atrodė katastrofiškai. Viso žodžiu pažeisti 3 slanksteliai (2,3,5), ir jie visi susistūmę tarpusavy, per maža vietos, kas sukelia skausmą. Priedo iki galo dar neatsistatęs sutrumpėjęs raumuo, ydinga laikysena, tiesus stuburas (turiu omeny, neturi būdingo išlinkimo ties krūtine, jis visas kaip baslys), linkęs į skoliozę, bet skoliozės dar nepripaišė. Paskyrė pratimų, kineziterapijas, tempimus ant stalo. Verkiau pasikūkčiodama, maniau tokių problemų nesusitvarkysiu niekad, skaudės amžinai. Skendėjau gilioj blogos nuotaikos lavinoj, periodiškai pabliaudavau, ir vis prisiversdavau padaryt pratimus. Tiesa, baseiną uždraudė ir griežtai. Na, nebent ant nugaros trumpam paplaukiot. Baseine plaukiant ant pilvo, net plaukiant taisyklingai, šiek tiek išsiriečia juosmuo ir slanksteliai yra dar labiau spaudžiami. Nekalbu apie tas, kurios plaukt teisingai nemoka ir dar laiko galvą virš vandens. Paaiškino, jog tai dar labiau traumuoja. Ir sportą normalų uždraudė. Buvau per smarkiai užsportavus nugarą, kojas. Leido tik keletą pratimų daryti. Tai ir salėje pradėjau jaustis nejaukiai na lankiau periodiškai kineziterapiją. Pradžioj negalėjau nė ant pilvo, nė ant nugaros gulėt. Pakišdavo pagalvę spec, kad neskaudėtų taip baisiai. O vieną kart kai pabandžiau išsiurbt šunio guolį, tai susuko taip, kad gerą savaitę tiesiogine žodžio prasme nepasilenkiau nei į priekį, nei atgal. Nešiojau pipirinį pleistrą ant nugaros, kurį priklijavo kineziterapeutė. Na, praėjo 3 mėnesiai reabilitacijos. Nė pati nepastebėjau, kaip pradėjau jaustis puikiai! Man nebeskauda gulėti, galiu pakankamai ilgai vaikčioti, o išsėdžiu jau ne 15min be skausmo, bet apie 2 valandas paskutinį kart sėdėjau visas 3, ir tik tada pajaučiau maudimą. Daktaras Girskis po 3mėn apžiūrėjęs pasakė, kad padariau neįtikinėtiną progresą. Liko pratempti užpakalinius šlaunies raumenis ir sustiprinti silpnesnę juosmens ir preso pusę. Yra nedidukas disbalansas likęs. Pasakiau, kad skausmas apmažėjęs 70 procentų. Pasirodysiu pas jį dar po 3mėn, o į kineziterapiją bereikia vaikščioti kas mėnesį. Dirbu namie, padarau jau tuos pratimus nuo kurių vasarą padarius nebeatsikeldavau, surakindavo. Patyriau baisių dalykų, išgyvenimų, ir pagaliau jaučiu pagerėjimą. DIDŽIULĮ specialistų komanda ten nuostabi. Kai tik pasveiksiu visiškai, o kad pasveiksiu jau tikrai tikiu, nešiu visiems saldainių beje, nepaminėjau, kad Špakausko operaciją Girskis išjuokė. Sakė ateina daug klientų su tom adatom ir vis tiek skauda. Sako jei jis tau prapjaus ir pastumdys slankstelius, tai tegul daro, bet jei ne tai geriau tegul nereikia na ir gerai, geriau tuos pinigus kuriuos būčiau sumokėjus operacijai, skyriau reabilitacijai. Na ir dabar jau džiaugsmo ašaros bėga, o nebe liūdesio. Iki pavasario dar daug laiko, tikiuos išminsiu vėl su dviračiu, vėl grosiu normaliai ir sportuosiu kaip sportuodavau iki šiol. Planai dideli, o ir matau jau, kad ranka pasiekiami sėkmės visoms likimo draugėms!

As taip pat pradejau pas si specialista lankytis, ziuresiu kiek pades jo siulomi budai. Man nustatytos 4 isvarzos, o metu dar irgi net 30 nera..

Sveikos, as ketvirtadieni einu i kompiuterine tomografija, bet itaria ir man dvi isvarzas, skausmuose esu jau pusantru metu, nuo antro nestumo vidurio, gydausi rimtai nuo tada kai vaikui suejo 3 menesiai, tuoj bus metai, kur as tik nejau, ir akupukturas dare, ir vaistu kalnus geriau ir leidausi, ir homeopatinius leido i akupunkturinius taskus, turiu savo mankstos programa specialia, ir nieks man nepadeda, ant nugaros gulet negaliu, ant pilvo irgi, su extra siuntimu variau i klinikas, tai ziuresiu ka jie pasiulys po ketvirtadienio, bet po apziuros sake operuot reikes, zinau visko buna, bet as jau be operacijos nematau kitos iseities, magnetinio negali padaryti, nes neisguliu, maximum minute, o jau skausmai skausmeliai, kartais gyvent galima, kartais is lovos nepakylu, vaikai mazi, uzaugint norisi, tai jau ir operacijos nebijau, noriu, kad tik neskaudetu, o skausmas juosmane dalyje, nuo skausmo ir issikreipimo jau turiu 2 laipsnio skolioze, tai jau cia ir amzina beda ko gero liks.

Gal galit kas parekomenduoti kokį nugaros specialistą Kaune? Prisiskaičiau, kad Girskis geras, bet kad jis Vilniuj dirba.
Atsibodo jau poliklininis gydymas. Skausmus kenčiu nežmoniškus, miegot normaliai negaliu, ryte vos paeinu kol neprasivaikštau, bet pagal valdiškus gydytojus tai man nieko baisaus nėra, nes dar ne išvarža. Turėjau neseniai reabilitaciją poliklinikoj. Vertikalias vonias, masažus ir fizioterapija. Bet po menesio vel surakinta kaip bobute esu Pasimankstinus isvis surakina, tai gal man negalima kazkokiu pratimu isvis daryt, o poliklinikoj to niekas nesiteikia taip detaliai aiskint.
Prašau padėkit ir parekomenduokit kokį specialistą Kaune.