Tvenkinio valymas

kas tai yra

Sveiki,

K8driukas gali užsmirsti dėl daugelio priežasčių, ypač, jei jame auginami IR ŠERIAMI karpiai. Keisčiausia, kad žuvys pradėjo dusti ne per didžiausiau karščius, o dabar, vandeniui atvėsus iki 17-14 laipsnių
Pirma į galvą atėjusi galima priežastis - labai spartus per vasarą intensyviai augusios ir dabar žuvusios mikro ir makro augalijos arba liūčių priplautos organinės medžiagos skaidymasis, kurio metu suvartojamas vandenyje ištirpęs deguonis.
Būtų sveika atlikti BDS7 tyrimą, tačiau jis trunka savaitę, per kurią gali žūti žuvys.

Sėkmės!
Aušrys

labai ačiū,teks pasidaryti ,dar temuke truputi paskaitinėjau apie dumblius tai tokiu ,turiu ka turėčiau daryti greitai ,kaip juos panaikinti?gal yra kokia piemonė ka galėčiau pilti į baseiną nekenkdama žuviai

Nežinodamas TIKSLIŲ ar bent apytikslių šių dumblių atsiradimo priežasčių, nieko gero negaliu patarti. KAlbant apie "įpilamas" priemones, siūlyčiau kol kas nuo jų susilaikyti. Siūlinių dumblių gausa ir žuvų (net neužmušamos faunos - karpių!) dusimas rodo rimtą kūdros ekosistemos disbalansą, kurio veikiausiai neįveiksite kokiu nors skystu pavidalu kūdros supylę keletą šimtų litų

Sėkmės!
Aušrys

Domiuosi eršketais. Matau, kad p. dr. Aušrys Balevičius noriai dalinasi savo žiniomis, tad nutariau jo paklausti ir aš.
Ar įmanoma auginti eršketus namų sąlygom? Tvenkinys apie 200 kv.m., gylis apie 3 m. (giliausioje vietoje). Jei įmanoma, tai kur galima įsigyti eršketų mailiaus?

Sveiki,

Nors eršketas nėra mūsų kūdrinės ichtiofaunos rūšis (, teko girdėti nemažai atvejų, kai jie sėkmingai gyvena lietuviškose kūdrose (netgi "plėvelinėse" kūdrose). Dar ne taip taip seniai eršketai pakliūdavo į Nemuno, Kuršių marių žvejų tinklus, o dabar šios vertingos žuvys išnykusios ne tik mūsų upėse, bet ir Baltijos jūroje. Prof. Tadas Ivanauskas yra aprašęs bene paskutinį Lietuvoje sugautą eršketą 1960 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūroje, už 13 km nuo Nidos. Tai buvo 210 cm ilgio, 82 kg sveriantis eršketas. Rašytiniuose šaltiniuose skelbiama, kad didžiausias sužvejotas eršketas svėrė net pusantros tonos.
Nors negaliu drąsiai teigti, kad 2 arų ploto ir ~3 m max. gylio kūdra yra tikrai tinkama eršketams (veikiau priešingai ), tačiau nepabandžius jų ten įveisti, jie toje kūdroje tikrai negyvens
Kiek žinau, kai kurie žuvininkystės ūkiai (pvz., Išlaužas) prieš kelis metus pardavinėjo eršketų mailių (gal ir kiek paaugintas žuvytes), eršketų auginimas sparčiai plėtojamas šiaurinėje Lenkijoje (keliasdešimt km nuo Lietuvos sienos).
Bet kuriuo atveju, patarčiau eršketų atvykimui pasiruošti: susitvarkyti kūdrą, (jei trūksta - pasodinti augalų, pagal galimybes subalansuoti ekosistemą, pasirūpinti eršketų mitybine baze, eliminuoti potencialius pavojus), o pačius eršketus pirkti kuo didesnius (pirmaisiais metais optimalu būtų žuvinti su ta mintimi, kad pavasarį eršketai kūdroje atsiranda ir iki rudens išnyksta, t.y. būna išžvejojami ir suvalgomi vieną-kitą paliekant išgyventi (ar žūti) per žiemą.
Sekančiais metais turėsite daugiau žinių apie eršketų gyvenimą, tada nuspręsite, ar jūsų kūdra tinkama gyventi šiam gražuoliui.

Sėkmės!
Aušrys

Skaitau ir skaitau, kaip sutvarkyti savo tvenkinį. Darau tokią išvadą - nuo žolių - pora plačiakakčių amūrų, nuo varlių - lydekaitė. A rūpužes, matyt, teks išžvejoti? Prieš kelis metus tik dvi kokios buvo, o dabar - kompanija, nemaloni biški... Ir dar - plokšti vabalai, tie, kur dviem kojom pasispiria plaukdami, sako, kad kanda... nu tie... dusios, va... A kaip tuos pašalint?... dėl jų aš pasiryžus net ACE į tvenkinį įpilt

Sveiki, noriu jūsų patarimo dėl kūdros. Tik atšyla oras, norėtųsi ir nusimaudyti, bet kiekvienais metais visas vandens paviršius aptrauktas žaliu "marmalu"... Maniau, kad žydi dumbliai, bet kiek mačiau, Ausras kažkam sakė, kad taip atrodo ir vandens paviršiuje pakibusios molio dalelės, tai nebežinau ką daryti, nes kūdra atrodo klaikiai Kiek supratau, šią problemą galiu išspręsti tik išklodamas dugną spcialia plėvele ir užpildamas smėliu, nes kūdra yra gryname molyje. Dugnas netvarkytas (be smėlio ar žvyro), paleista nedaug žuvies, kuri ir drumsčia vandenį. Tad norėčiau jūsų patarimo, ką daryti. Jei reikia tos plėvelės, kokia maždaug kaina jos, kiek smėlio užpilti ant jos, kaip sulaikyti jį nuo slinkimo, ar galima normaliai maudytis nepraduriant... Kūdra maždaug 3 arų.
http://www.ipix.lt/images/11686264.jpg
http://www.ipix.lt/images/62530385.jpg

Ačiū už patarimus.

pernai į prūdą įleidau 10amūrų, bet nekirtau ekečių, dar prūde užveisęs kokį vieną-kitą šimtą siauražnyplių vėžių, tai iš po žiemos nematau plaukiojančio nei vieno amūro.
P.S. norėjau paklaust, gal kas žino amūrai nudvėsę plūduriuoja vandens paviršiuje ar ant dugno(vėžiams pasimaitint) guli.

Nežinau kaip po žiemos, paplūduriavę kiek laiko po ledu, nuskęsta ar ne, bet aš, kai leidau į savo kūdrą, po kelių dienų radau plūduriuojantį vandens paviršiuje (paleidau šiek tiek sužeistą).

tai vat ir nežinau gyvi ar ne, plūduriuotų paviršiuje, tai būtų viskas aišku, o dabar ?

Ir kas blogiausia, sakėt, kad daug vėžių įleidot, jie tikrai neleistu ramiai gulėt ant dugno ir kada sugalvojus iskilt šią žiemą radom beplūduriuojantį leisgyvį paskutinį amūra eketėj (du teįleidom, vieną kaip sakiau radau jau), nors ir kirtom kiekvieną dieną ledą. Gaila buvo žiūrėt, pakasiau jam pilvą ir sakiau "tik gyvenk, nebandyk mirt!" ir įstūmiau gylyn jis lėtai nuvinguriavo. Tada greitai pajungėm žarną, prileidom oro ir dabar matau kaip plaukioja, kaip naujas Nuo tada orą leidom kasdien, nes dar be amūro gyvena ir keli "grynakraujai" upėtakiai, pats sugavau upėj. Visi sakė negyvens, bet gyvena, kad ir nedidelė kūdra, tik gaila, kad žydi ar kas ten jai. Be to, aš savo amūrą lengvai patikrinu, įmetu kuokštelį žolės, ir po kiek laiko jau stebiu flegmatišką dėdės amūro vakarienę. Siūlau ir jums taip padaryti jei dar neišbandėt