Tvenkinio valymas

turiu ir as bedu su tvenkiniu, tad labai prasau specialistu pagalbos pakonsultuojant. Isikasiau as praeita rudeni apie 1,5a tvenkinuka, bet bekasdamas nutraukiau dvi melioracijos atsakas 50mm storio , kurios ant topo nuotraukos buvo pazymetos visai kitoje vietoje Nutrauktas melioracijos sakas truputi galus uztrambavau moliu, kad nenutrauktu vandens. Tvenkini iskasiau apie 2,5m gylio (kur dabar supratau padares didele klaida), gruntas pas mane sunkus molis, bekasant apie 2,5m gylije pasirode vanduo tad toki gyli mazdaug ir islaikeme visame tvenkinuke. Tvenkinys labai greitai prisipilde vandens ir lapkricio menesi vanduo lipo is krantu, bet atejus pavasariui neitiketinai greitai jis pradejo sekti, per diena po sprindi ir dabar jau tvenkinyje bera apie 1,5m vandens, tai labai bijau kas bus vasara, liks kokie 70 cm . Tad dabar audziu minti dar savo tvenkinuka gilinti bendrai gal iki kokiu 3,5 m ir truputi tuo paciu nuslaituoti krantus kuriuos dabar esu padares statokus, bet pagrindine beda tame, kad nezinau kaip islaikyti vandeni. Deti geomembrana? Bet labai brangu 20-35 lt kvadratas, tai mano kudrai reikes vien plevelei apie 7000 lt. Gal yra kitokiu budu islaikyti vandeniui?

Sveiki,

Turiu įtarimų, kad rimtokai prisidirbote su tuo drenažu. Aišku, jei toponuotraukoje jis buvo pavaizduotas ne vietoje, topografus reikia . Arba melioratorius, sudejusius drenažą ne pagal planą...
Iš jūsų aprašymo spėju, kad šiuo metu jūsų kūdra funkcionuoja, kaip atviras drenažo sistemos išsiplėtimo indas, t.y. rudenį, esant didelei prietakai, vanduo kūdroje pakyla, o vasarą, kai prietaka maža, nusileidžia iki išeinančio drenažo vamzdžio lygio.
Kūdriuko gilinimas iki 3,5 m (ypač bandant pasiekti tokį gylį 1,5 aro plote ) tikriausiai nėra jūsų atveju optimali išeitis - vasarą vanduo vis tiek bus drenažo vamzdžių gylyje (paprastai drenažas klojamas 0,8-1,3 m). Taigi, viena iš galimų idėjų būtų ant išeinančio drenažo užmauti alkūnę, norimame aukštyje padaryti persipylimą ir pakelti kūdros vandens lygį iki norimo horizonto. TAČIAU ŠIUO VEIKSMU JŪS UŽTVINDYSITE AUKŠČIAU KŪDROS ESANČIUS SAUSINAMUS PLOTUS, taigi neisstebėkite, jei pažliūgs dalis sklypo, ar kaimynas atbėgs su priekaištais
Be to, surinkdami į kūdrą drenažo vandenį, jūs negalėsite kontrliuoti kūdros vandens kokybės - jei drenažas atiteka nuo dirbamų laukų ar tręšiamų pievų, jo vandens kokybė gali būti ne per geriausia.

Mano galva, optimalu būtų tas drenažo linijas apvesti aplink kūdrą ir sujungti pažeistus galus, o kūdroje surinkti kritulių vandenį (jo perteklių galima sėkmingai priduoti į tą patį drenažą), sukurti įmanomai gerą vandens kokybę palaikančią ekosistemą ir džiaugtis nors ir nedidučiu, bet stabiliu kūdriuku

Sėkmės kūdrininkystėje!
Aušrys

Mano kudrele~1aro ploto,vanduo pastoviai drumstas nuo žuvų pertekliaus,dugne dumblo iki pusės blauzdų,bet vėžiai puikiai gyvena.Pusbrolis,kuris man vėžius paleido,sakė,kad pas mane jiems rojus,kad jis man jų prigaudė pas drauga kudrelėje,kuriai daugiau tinka duobės vardas,o jie ten dar ir veisiasi.Siūlau nusipirkti kikoj testerį,pamatuoti vandens rūgštumą ir,jei nerūgštus-pirmyn.

Įtariu,kad amuriukai žiema išdusta dėl per mažo gylio.Protingi dėdės rašo,kad sėkmingam amūrų žiemojimui bent vienoje kūdros vietoje gylis turi būti ne mažiau 3 metrų,kiti reikalauja net keturių.Mano amūrai puikiai žiemoja gilyje tuputi virš 2 m.Vandens pratekėjimo ar šaltinių dugne nėra,tik kritulių pritekėjimas nuo stogų.O rūgštūma galima patikrinti pačiam,Kikoj pardavineja reikiamas priemones;galima nunešti į higienos cęntra,galima į vandentiekio laboratorija.

Sveiki, kazkas darosi su mano kudra (~3arai)-kazkodel pradejo dvest zuveliokai. Kudra pelketoje vietoveje, gruntinis vanduo ~0,5-1,5m gylije. Vanduo zemesniajame sluoksnyje labai saltas net vasara. Dugnas- durpes +molis/priemolis, dabar jau prisikaupe daug dumblo, nes aplink gausu lapuociu(berzai ir juodalksniai). . Jame gausu karosu (auksiniu).
Pries gera menesi ileidau 3kg dvimeciu lynu, 2 kg vienmeciu karpiuku ir 6 amurus dvimecius (labai zelia zoles). Taigi iskart po paleidimo pradejo dvest lynai, taip pat radau kelis maziukus karosiukus(3-4cm). Dar po triju savaiciu jau pradejo dvest karpiukai... Amurai kolkas visi sveiki ir stiprus. Kas gali but? Sakau gal vanduo koks per rugstus? Tiesa yra 1,5kg karpis paleistas per velykas(pirktas maximoje, bet buvo pasigaileta ir nepateko i keptuve ) , kuris atrodo taip pat puikiai jauciasi ir isdykauja sauleje kartu su amurais.
Vanduo siemet itartinai skaidrus, anksciau jau geguze visas sisidrumzdavo. Kaip pametau batona nei karpiukai nei karosai needa, tik plaukioja salia nereguodami, viska amurai sukerta.

Gal kokia liga ar vanduo per rugstus? Kur butu galima nuvezt istirt vandeni?
O gal nuo zaisdu? nes karpiukai ir lynai vienam maise buvo ir jie ten baisiai taskesi visi.

P.S.Anksciau n metu buvo zuvinama karpiais, eseriais, kuojomis, amuriukais, kurie puikiai istemdavo vasaras, stipriai paaugdavo, bet po ziemos visi paslaptingai dingdavo(matyt isdusdavo), nors darydavom eketes su siaudais ir nesimatydavo negyvu. Taip pat esu ileides 34 vezius(laukinius). Ju taip pat nesimato. Bet niekad nebuvo taip, kad siltuoju periodu dvestu zuvys.






MAno galva, bėda čia gali būti ne pH (jis paprastai drastiškai nekinta, nebent kas nors kūdroje akumuliatorius skandino), o deguonies trūkumas. Visa į kūdrą patekusi organika (susikaupęs dumblas, medžių lapai, dirvos erozijos produktai) skaidosi suvartodami vandenyje ištirpusį deguonį. Gruntinis vanduo (pvz., šaltiniai), nors yra ir šaltas, t.y. turintis gerą deguonies tirpumo potencialą, paprastai būna be deguonies. Vasarą dienomis deguonies badą paprastai kompensuoja fotosintezė, tačiau rašote, kad vanduo skaidrus, reiškia planktono fotosintezė turėtų būti neaktyvi.
Galima daryti prielaidą, kad amūrams suėdus visus makrofitus, kūdros vandens prisotininas deguonimi dar labiau sumažės, tačiau jūsų žuvys dvesia jau šiandien
Beje, iš svorio spėju, kad žuveliokų prileidote mažų ir be proto daug. Gal dėl to tie mažyliai ir neatlaikė kelionės, nedidelio deguonies kiekio, gal liga kokia juos papjovė ir t..t . O gal jiems paprasčiausiai trūko meilės?
Nemačius vandens kokybės analizės sunku kažką pasakyti. Bet kuriuo atveju, siūlyčiau pasimatuoti vandenyje ištirpusio deguonies koncentraciją PAVIRŠIUJE IR PRIEDUGNYJE, deguonies įsotinimą, pH, būtų sveika išsitirti azoto ir fosforo junginių koncentracijas.
O gal jūsų kūdra jau seniai peržuvinta (jei verčiate kasmet žuvį katilais? GAl reiktų kažką iškepti ir paleisti vieną kitą lydeką, kad tą žuvienę pamaišytų?

Sėkmės kūdrininkystėje!
Aušrys

Atrodo jau ta problema dingo, zuvys nustojo dvest. Karosai ir keli like karpiukai pradejo maitintis.
Gal vis delto cia bus kaltas transportavimas, nes karpiukai ir lynai keliavo vienam maise ir ten labai plakesi tarpusavyje. Lynai pradejo dvest praktiskai iskart po paleidimo, karpiukai veliau.
Del deguonies trukumo kazkaip abejoju, juk dvese ir karosiukai, kuriem deguonies badas nebaisus, o visi 6 amurai ir didysis karpis puikiai gyvena. Taip pat ir kelios kuojytes. Karpiuku buvau ileides apie ~15-20vnt, lynu ~30-40vnt. Nemanau, kad tokiai kudrai tai yra daug. Noriu po truputi naikint karosus, nes ju prisiveise nerealiai daug, nebeimanoma per juos zvejot, nebeauga ir dabar esantys vos 6-8 cm vel nersia. Vienas kitas tik 300-500gr.

Bet atsirado kita problema, ant mazu karosiuku peleku kazkokios labai baltos apnasos. Bet ne tokios kai buna nuo suzeidimu, kai tokiais kaip pelesiais apeina, o ryskiai baltos ir 2mm sluoksniu. Cia grybelis koks? Bijau kad nepersimestu ant kitu zuvu

Dar vienas klausimas, ar amurai valgo ta minkstas povandenines zoles, tokios kaip eglutes. Nes jau pradejo sparciai augt ir ne velnio ju nemazeja, o lelijos kazkur prapuole

P.S. Retinima daro vienas vaivorykstinis upetakis. Bet karosiukai jo visai nebijo, stovi burys karosiuku, o jis tarp ju sau ramiai plaukioja, matyt dar neiprato, kad priesa isigijo Buvo neseniai karosa paciupes, kuris man ant meskeres uzkibo, tai kol traukiau net i ora issoko gaudydamas

Labai aciu uz gan gera ideja. Manau reikes pasirinkti pasiulyma istatyti alkune ir isvesti ja iki norimo lygio. Bet tik ka daryti su itekanciais galais? Kadangi jie irgi yra apie 1m gylije, tad kaip bebutu vistiek vanduo nuses iki tos ribos, kadangi ausksciau esantis kudros vanduo uzpildo zemiau esanti drenazini vamzdi ir per vasaros sezona dirvozemiu jis infiltruojasi i grunta iki lygio kuriame yra itekantis drenazas. Taip pat turiu itarima, kad dar viena nenutraukta drenazine linija eina po "mini pliazo" pakrante, kaip tada gaunasi ar sitas drenazas taip pat "nugers" vandeni is tvenkinio iki to lygio kokiame jis yra igilintas? Tad persasi mintis ar nelieka kogero tik tokia iseitis kad kloti plevele ir tada jau nebaisus jokie drenazai? Nes apvedus drenazus aplik kudra tai irgi dar nelabai isprendzia vandens lygio palaikyma kudroje, kadangi vistiek jo nemaza dalis vasaros sezonu infiltruojasi i grunta.

Sveiki,

Panašu, kad bežuvindamas kūdrą, įsiveisėte ir kažkokį grybelį - šiaip gyvi karosai "nepelija". Reiktų parodyti rimtiems ichtiologams.
Amurai valgo viska, kas zalia, taciau pirmiausiai suryja minksciausias zoles (pvz., jusu "dingusia" lelija ). Iki plunksnalapės (speju, kad ją vadinate "eglute") jie prisikas kiek vėliau. Tačiau vien tai, kad šie augalai kūdroje sparčiai plinta, leidžia įtarti, kad kūdra gerokai uždumbėjusi, ol jos vanduo persotintas maisto medžiagomis. Tai tam tikromis sąlygomis (pvz., l. karštą vasarą ar žiemą, kai būna ilgesnis užsnigto ledo periodas) gali vėl iššaukti žuvų dusimą.
KArosiokų "retinimui" vieno ipėtakio mažoka. Jei upėtakiai per klaidą išgyvena jūsų kūdroje, įmeskite dar keletą didelių egzempliorių "nuo manęs" - skirtingai nuo lydekų, jioe nežalos didesnės žuvies, tačiau sules daugiau smulkmės.

Sėkmės žuvienėje!
Aušrys

Sveiki,
Kaip jau rašiau, peldamas kūdroje vandens lygį, rizikuojate ne tik prarasti dalį vandens pro įeinančius dernažo vamzdžius, bet ir patvenkti virš jūsų kūdros esantį plotą. Jums pasisekė, kad nukapojote tik 5 cm storio "sausukus", nukirtus storesnį valstybinės reikšmės drenažą, gautumėte baudą .
Bene civilizuočiausias būdas būtų nukirstus drenažo linijų galus sujungti ir apvesti aplink kūdrą. Jei virš kūdros esančios drenažo sistemos atšakos drenuoja tik jūsų sklypą ar eina nelabai toli nuo kūdros vietos, jas galima tiesiog užkimšti, sunaikinant drenažo sistemos dalį virš kūdros ir neleidžiant kūdros vandeniui pabėgti į drenažą.
Mano galva, hidroizoliacinės plėvelės reikia griebtis tik būtinais atvejais, aki gruntas pats nelaiko vandens. Jūsų atveju, bandau spėti, pirmiausiai reikia ištaisyti grubiausias klaidas (atstatyti drenažo sistemą) ir pažiūrėti, kas gaunasi. Jei ir po to bus bėdų su vandens lygiu, reikės jas tiksliai identifikuoti ir "lopyti" ne visą kūdrą, o tik laidžiąsias jos duburio zonas.

Sėkmės!
Aušrys

[quote=Ausras,2009 05 28, 10:42]
Sveiki,

Panašu, kad bežuvindamas kūdrą, įsiveisėte ir kažkokį grybelį - šiaip gyvi karosai "nepelija". Reiktų parodyti rimtiems ichtiologams.

Reiks nest tirti. Bet kas keisciausia, kad tik ant maziuku, ant stambesniu nieko ner.
Pas mane isvis kazkokiu anomaliju su tais karosais. Karta buvau sugaves su smailomis ziaunomis
O kaikurie labai tamsus, beveik rudi, ju kunas kaip svytrinis popierius, ypac galvos siurkscios. Bet cia tik tie mazieji, kiek buvau didesniu sugaves, visi sveiki grazus, slidus. Bet kuo toliau tuo tu ruduju daugeja... Anksciau auksiniu karosu buvo vienas kitas, didzioji dauguma sidabriniai, dabar jau pora metu nemaciau sidabriniu, vien auksiniai ir kazkokia ju "atmaina" rudi ir siurkstus.
Tuos bjaurybes nesu kuo toliau nuo kudros, net katinui neduodu.

Del zoliu tai panasios formos i plunksnalapes, tik ju ziedai neislenda is vandens ir baisiai tankios.

[quote=kasnis,2009 05 28, 10:29]
[quote=Ausras,2009 05 28, 10:42]
Sveiki,

Panašu, kad bežuvindamas kūdrą, įsiveisėte ir kažkokį grybelį - šiaip gyvi karosai "nepelija". Reiktų parodyti rimtiems ichtiologams.

Reiks nest tirti. Bet kas keisciausia, kad tik ant maziuku, ant stambesniu nieko ner.
Pas mane isvis kazkokiu anomaliju su tais karosais. Karta buvau sugaves su smailomis ziaunomis
O kaikurie labai tamsus, beveik rudi, ju kunas kaip svytrinis popierius, ypac galvos siurkscios. Bet cia tik tie mazieji, kiek buvau didesniu sugaves, visi sveiki grazus, slidus. Bet kuo toliau tuo tu ruduju daugeja... Anksciau auksiniu karosu buvo vienas kitas, didzioji dauguma sidabriniai, dabar jau pora metu nemaciau sidabriniu, vien auksiniai ir kazkokia ju "atmaina" rudi ir siurkstus.
Tuos bjaurybes nesu kuo toliau nuo kudros, net katinui neduodu.

Del zoliu tai panasios formos i plunksnalapes, tik ju ziedai neislenda is vandens ir baisiai tankios.
[/quote]

Tikrai baisu Ar tik nereikės per kūdrą elektra prasieiti, po to ekskavatorių užsiundyti ir pradėti viską nuo nulio... Well, juokauju

Tuos "apipelijusius" karosus būtų gerai GYVUS nutempti į kokią nors artimesnę ichtiologinę laboratoriją (pvz., žuvininkystės ūkį, jei ten tokia yra, ar Vilniaus Ekologijos institutą). Jei jau metasi zaraza, jos gali netekti ilgai laukti ir ant didelių žuvų - geriau su tuo nejuokauti.
O tie baisieji "rudi ir šiurkštūs" karosai turėtų būti valgomi tiek katėms, tiek jums patiems, greičiausiai antys kitą porūšį jūsų kūdron atvilko

Sėkmės!
Aušrys

Visiems laba diena,
Labai prasau gelbekit ,padekit
turim visai nemaza kudra ir jau kelinti metai negalim atsikratyti tokiu vandens augalu kaip pluduriuojancios pludes,visa kudra baigia jomis uzaugti,kiekvienais metais jas is valties sienaujam,o ju vis daugin auga,net nebezinau ko ir griebtis,
gal kas buvo susidure su tokia problema,gal zinote koki ju isnaikinimo buda?
is anksto dekoju