Tęsiu paskutinę mūsų dienelę
Grįžtame į Kaljarį. Dienos šviesoje jis atrodo kitaip, tačiau mus patinka. Tiesiu taikymu nuvairuojame iki amfiteatro. Statytas maždaug II m.e. amžiuje, laikomas vienu svarbiausiu antikiniu paminklu. Viena jo dalis išskaptuota oloje, kita statyta iš kalkakmenio. Čia ne tik vykdavo gladiatorių, bei žmonių ir gyvūnų kovos. Būdavo atliekamos ir egzekucijos. Sekmadienis ir nesezonas, tad amfiteatras nedirba, tačiau puikiai matosi per tvorą. O mums to ir užtenka.
Pavažiuojam ir iki Tuvixeddu (kalnas su skylutėmis) kapavietės . Finikiečių-kartaginiečių laikų nekropolis, kurio kapai iškasti kalkakmenyje.
Miesto žemėlapyje radome ir pilį. Rūpi ir ją apžiūrėti. Šv. Mykolo pilis pastatyta ant kalvos. Savo laiku pilis atliko gynybinę funkciją, o dabar apsupta parko, puiki vieta praleisti laisvalaikį. Pilyje rengiamos įvairios parodos ir kiti renginiai. Nuo kalvos atsiveria miesto panorama.
Papildyta:Praalkome. Statome automobilį pamėgtoje nemokamoje aikštelėje prie uosto ir skubam į senamiestį. Per via Barseloną pakylame iki lankytos kavinukės Barselona. Šeimininkas džiugiai šypsosi- pažino mus. Kai kas užsisako vadinamą kompleksą: karštas patiekalas ( ravioli, lazanija), kava ir vyno taurė 8 Eu. Aš imu Canelloni 6 eu. Pasiimame ir antipastą: plonoji Sardinijos duonelė carasau, pecorino sūris, dešra ir alyvuogės 6 Eu. Imam kas grapos, kas kampario, draugė be kruasanų jau neįsivaizduoja savo gyvenimo. Valgius atneša močiutė su šlepetėm. Skanumas neišpasakytas. Tikras, geras naminis maistas.
Atėjęs šeimininkas pasiūlo pasivaišinti stikleliu grapos, tačiau galiausiai atneša visiems po stiklelį, nors ir neprašėme. Sąskaita išverčia iš koto- 25 Eu dalis patiekalų tiesiog neįskaičiuota. Sako- vaišinu. Be galo malonu.
Pasisotinę nutariame dar pasivaikščioti.
Papildyta:Pakylame liftu į Bastiono aikštę kur dabar lipsi pilnais pilvais. Ir traukiame aukštyn , tik jau kitomis gatvelėmis.
Negana, kad taip siaura, tai ten dar ir mašinos važiuoja, tad eidamas, turi prisispausti prie sienos
Vėl atsiduriame prie Dievo motinos Bazilikos. Šalia kaži koks pastatas. Draugė su mama užsuka į vidų ir kviečia mus greičiau ateiti. Tai miesto tarybos posėdžių salės. Sietynai nušviečia įmantrius baldus ir prabangiai tapetuotas sienas. Posėdis nevyksta, tad salės atviros lankytojams.
Papildyta:Apvaikštome didelę dalį aplinkinių gatvelių. Aplankėme nemažai, tad juokaujame, kad ir vietiniai turbūt tiek nėra aplankę, kiek mes per dvi dienas. Juk ir pas mus yra tokių žmonių, kurie iš savo rajono nosį retai kur iškiša.
Gaila, bet reikia traukti namo, krautis daiktus skrydis rytoj ryte.
Grįžę randama prie lango priklijuotą raštelį iš šeimininkų. Parašo kur palikti raktus ir šiaip prirašo visokių gražių žodžių.
Krovimas užtrunka, nes atgal pasiėmėme papildomą bagažą juk ir vyno norisi atsivežt ir pesto padažo. Šiaip ne taip supakuojam- vos telpa, ką susipirkom. O ir sveikus norisi po skrydžio gauti.
Ryte priduodame automobilį, sėdame į lėktuvą ir netrukus po lėktuvo sparnais, o siaubeli, subaltuoja balto sniego lopiniai. Išskridom sniego nebuvo, o kol džiaugėmės pavasariniu oru, Lietuvoje sugebėjo ir audra pasiausti ir sniego prinešti. Krentant šlapdribai važiuojame namo ir jau svajojame kaip vėl panirsime į nuotraukas prisimindami saulės nutviekstas Sardinijos pakrantes.
ir skanu 
