Pavasariniai vėjai Sardinijoje

paciam Kaljary didelis zuvies turgus yra Via Francesco Cocco Ortu, 50, ir dar ten visokiu gerybiu
O del silumos, tai ziurekti kokia ten dabar temperatura ir orientuokites pagal tai

Tai kad per kur ziurim orus visur skirtingai. Taip skiriasi, kad neimanoma suprasti,bet mes linke tiketi paciais geriausiais variantais , zuvies turgu butinai aplankysim nes visi bendrakialeiviai zuvies ir juros gerybiu megejai. O ka galit pasakyt apie pati miesta kaljari? Nes viena pazystama ten mokesi tai sake labai liuks miestukas.o cia supermamose skaiciau kad nieko ipatingo.masina nusprendem nuomotis vietoj, nes nezinom kuriam laikui jos reikes. Ka verta tikrai pamatyti, ko nebutina?

Mums jis labai patiko, buvom du kartus. Manau reikia paciam savo nuomone susidaryti Vakare labai jaukiai atrodo. Nueikit i kokia taverna pasedet- ten visai smagiu yra Vakare graziai miestas ziurisi nuo bastiono. Via barselona gatvele einant aukstyn yra kavinuke "Barselona" - tokia megzta kaliause prie iejimo stovi - perduokit seimininkui linkejimus is Lietuvos. Ten duoda grazius nemokamus miesto zemelapius ir maitina skaniai ir nebrangiai

Oki doki, perduosimjei rasim kaliause)))) prasau dar ir dar infooo, belenkokios!!!))))

Aruna, nu fainai jūs čia susiorganizavom, TB šaunuolis
Iš Firefly ėmėm auto Ispanijoj, skųstis labai negaliu, nors su draudimu niuansai tie patys.

Aruna, eilinį kartą mėgaujuosi taviškiu reportažu

Man Italijos trauka vis dar nepraėjo, bandau susidėlioti visus autonuomos niuansus šioje šalyje, kiek skaitau ir domiuosi...ten, nors ir menkas, bet nesusipratimas vis viena bus

Tikrai, patys labai likom patenkinti savo sprendimu. Mes irgi lyg ir neturejom kuo skustis, bet jau tas depozitas
Papildyta:

Dėkui
Kitus kartus buvom su savo auto, tai viskas normaliai. Bet va, įsalas, tai jau niekaip kitaip neišeina

5 diena


Kita rytą skubame į Kaljarį. Į žuvų turgų ( San Benedetto market ). Nepabūti šiame turguje, tiesiog nuodėmė. Dirba jis kasdien, išskyrus sekmadienį, nuo 7 iki 14 val. (adresas Via Francesco Cocco Ortu , 50). Dviejų aukštų pastatas, kurio pirmame prekiaujama žuvimi, o antrame daržovėmis, mėsa ir sūriais ir kt. Žuvis šviežutėlė, dar judanti. Ropoja omarai, krabai, pučia galvas unguriukai, rausvus savo šonus demonstruoja milžiniško dydžio krevetės.









Šurmulys, alasas - kiekvienas pardavėjas stengiasi pagirti savo prekę. Pasirinkimas nerealus, kainos įkandamos. Perku žuvis, kurias parekomendavo šeimininkai – spigola ( vilkešeriai ). Aptarnauja simpatiška raudonlūpė pardavėja.



Esant reikalui, jas gali čia vietoje ir išdarinėti. Nusiperku ir ožkos sūrio pecorina – jis čia gerokai pigesnis, nei matytas parduotuvėje. Norisi prieš perkant paragauti. Nežinau kaip sakyti paragauti, tai sakau – mangia- valgyti, o pardavėja šmikšt ir atpjauna didžiausią šmotą vienos, ir kitos rūšies. Skanaukit į sveikatą. Imam dviejų rūšių ir nesigailim nė sekundės.



Papildyta:
Antrame aukšte daržovių rojus. Nuo šviežumo atrodo, kad jos tiesiog sproginėja. Prie vieno iš mėsos skyriukų mus pasikalbina pardavėjas ir gaunam dovanų magnetuką. Tikrai smagu, nes suvenyrų jau senokai nebeperkam, o čia bus puikus atsiminimas. Mėsos kokios norit: kiauliena, jautiena, ožkiena, net arkliena.









Po turgaus dar nulekiam ir iki outleto ( jis visai netoli nuo Kaljario). Rūbelių čia galima rasti visai įdomių. Tačiau su išmierom atsargiai – kadangi jie maži, tai ir išmieros neatitinka mūsiškių.

Papildyta:
Grįžę pasigaminame karališkus pietūs. Jeigu toks turgus būtų kur nors šalia namų- eičiau kasdien ir pirkčiau visokius jūros skanėstus ir traškančias daržoves. Pradeda po truputį sėlinti liūdesys, kad mūsų atostogos persirito į antrą pusę. Po pietų vėl važiuojame į Kaljarį ramiai pašmirinėti gatvelėmis. Kaljaris ir sostinė, ir kurortas, ir uostas. Palei jūrą driekiasi apie 5 km ilgio paplūdimiai. Mes juos pravažiuodavom kiekvieną dieną. Nemokamą vietą automobiliui randame prie pat uosto.







Čia pat ir žymioji Via Roma, su savo parduotuvėlėmis, butikais ir restoranėliais.




Kylame gatvelėmis į viršų link Bastiono. Dailus pastatas, nuo kurio atsiveria dar dailesnis vaizdas į miestą.










Vakare čia renkasi jaunimas, sėdinėja porelės. Leidžiasi minkštos vakaro sutemos. Kylame aukštyn iki Dievo Motinos Bazilikos.




Papildyta:
Besileidžianti saulė nuauksina namų stogus. Palei universitetą pėdinam iki Dramblio bokšto. Pavadinimą šis bokštas gavo nuo dramblio skulptūrėlės, pritvirtintos ant vieno jo šono. Į bokštą galima pasikelti laiptais, bet nelipam.



Liftu nusileidžiam žemyn (Kaljaryje yra ne vienas liftas - NEMOKAMAS ). Grožimės sutemose skendinčiu miestu. Geltona šviesa užlietos gatvelės nuteikia ramiems pasivaikščiojimams.









Savo dirbtuvėlėse - parduotuvėse tyliuose skersgatviuose dirba restauratoriai ir dailininkai. „Barselonos“ kavinukėje prisėdame kavos puodeliui su pyragėliu ir grapos stikleliui. Čia kavinės kaliausė




Šeimininkas paduoda ir nemokamus miesto žemėlapius. Prasukame dar ratuką pro siauras gatveles. Jaukios kavinukės kvieste kviečia užeiti, bet mes jau po kavos. Dar bevaikščiodami pasižadame čia sugrįžti dar kartą ir apžiūrėti miestą dienos šviesoje.

6 diena

Dar namuose prieš kelionę nusprendėme, kad vien pačios Sardinijos pietumis neapsiribosime. Labai rūpi nukakti į šalia pūpsančią Sank‘t Antioko salą – 109 kv.m. Ši sala susiformavo 25 mln. metų atgal kartu su Sardinija. Saloje teka kelios upės, telkšo ežerai. Čia lizdus suka sakalai. Viena pusė uolėta ir rūsti, kita žaižaruoja balto smėlio paplūdimiais. Dabar tai beveik nebe sala. Ji pylimu sujungta su žemynu. Kelias driekiasi palei balas, pilnas flamingų. Tiesą sakant, šiuo metu laiku tų flamingų pilnos pakelės - vienas beskrisdamas vos į mašinos langą neatsidaužė. O jau raudonų šonų grožis. Tačiau fotografuoti jų nestojome niekur.
90 km važiuojant geru keliu neprailgsta ir mes jau kojas mankštiname San‘t Antioko miestelio uoste. Uostas buvo pastatytas toje vietoje, kur kažkada stovėjo kartaginiečių miestelis Sulki.



Nuo tų laikų likęs ir kartaginiečių nekropolis, kurį vėliau irgi apžiūrime.
Saloje tik du didesni miesteliai- San‘t Antioko ( didesnis) ir Kalaseta. Abu skirtingi savo išvaizda.
San‘T Antioko pasitinka gelsvais pastatais ir raitytomis gatvelėmis. Vyciokas sąžiningai mus veda visokiais šunkeliais, kad pamatytumėm absoliučiai viską.
Automobiliui vietą randame Via Roma gatvelėje. Ir tiesiu reisu pataikome į kavinukę – „Flamingo“. Šventas reikalas išgerti kavos su kruasanu.



Išeinant draugė pamato, kad čia duoda ir karšto šokolado, tad pasižadame čia sugrįžti. O jau intymios vietelės mielumas. Jei nėra vietų kavinėje, galima knygą ir čia paskaityti.







Papildyta:
Šeštadienis, tad gatvės pilnos žmonių. Po sočių pusryčiai tingai slampinėja jaunimėlis, diedukai su anūkais malasi po centrinę aikštę, susirinkę į būrelius aptarinėja visas pasaulio problemas.











Mes irgi lėtai spūdinam gatvelėmis iki Bazilikos. Akmeninė, rūsti bazilika, po kuria slūgso katokombų koridoriai. Čia savo laiku nuo romėnų legionierių slėpėsi Šv. Antiokas. Būtent šitoje bazilikoje yra jo sarkofagas.





Netoliese, už kampo aplankome ir jau minėtąjį nekropolį.



O čia tai tikras cirkas- tame žaisliniame sunkvežyje jie važiavo trise



Sukame vairą toliau.
Papildyta:
Keli kilometrai ir mes jau baltutėliame, pagražintame mėlynų ir žalsvų langinių plėmais Kalasetos miestelyje. Čia vyrauja tunisietiškas stilius.



Ir vėl uostas. Praktiškai tuščias, išskyrus vieną besikrapštantį savo jachtoje ir povandeninės žūklės mėgėją. Saulytė taip smagiai šildo, kad neatsispiriame nutūpti ant molo užuovėjoje ir nors kelias minutes priimti saulės vonias.







Visiškai šalia Kaloforte sala, į kurią galima nuplaukti laivu.



Kalaseta tarsi išmirus, mes vieni gatvėse. Pagrindinė gatvė - pėsčiųjų. Visos gatvelės išdėstytos dailiais kvadratais. Saulėje akinančiai baltuoja miestelio katedra.
Prie durų ant sienos daugelis gyventojų prilipinę lenteles, tarsi herbus. Čia taip yra daugelyje vietų.


Papildyta:
Pakylame gatvele iki bokšto.





Iš aikštelės matosi tuštutėlis paplūdimys. Prasukame dar ratuką.

















Dirba tik dvi kavinukės. Pažiūrėjau, picerija dirba nuo 20 iki 23 val. ir nieko, kažkaip išgyvena. Ir nereikia dirbti vos ne parom. Tas pats su parduotuvėm. Jos atsidaro tik vakarop, išskyrus Kaljarį. Dar ryte gavom iš šeimininkų žinutę, kad sekmadienį nedirbs iš viso jokios parduotuvės, net maisto, išskyrus didžiuosius prekybos centrus. Bet nepersidirba ir centrai. Nereikia ten pradėti dirbti nuo septintos. Jau gerokai po pietų, tad nusprendžiame užkąsti ant molo, užuovėjoje, maloniai šildant saulutei. Visą laiką turėjome su savim užkandos, nes nuo pusryčių laukti kol atsidarys 19 ar 20 val. jų kavinės, tikrai neturėjom tiek sveikatos.
Grįžti nutariame kita salos puse.

Ir kodėl aš negimiau Italijoj
Aš ir be pusryčių galiu pradėt valgyt tik 19-20 val



Šiaip tai labai smagu, kad nepatingėjot čia mums papasakot savo įspūdžius

Dėkui, kad užsukot

Vyciokas kažkodėl nenori surasti tų mažų kaimukų, kuriuos randame žemėlapyje, tad sugudraujame ir nustatome jam visokių pakelės objektų.
Stojame ne vienoje vietoje pasigrožėti aukštais rūsčias uolėtais krantais.












Visur pilna takelių, kur galima nusileisti iki jūros, ką vienoje vietoje ir padarome. Bangos lūžta į uolas paskleisdamos ilgai neišnykstančias tarsi grietinėlė putas.









Papildyta:
Lipame į kalną iki eilinio bokščiuko. Aplink kojas pinasi žydintys krūmokšniai ir pelynai. Į saulę galvas kelia laukiniai irisai. Net nesinori niekur iš čia važiuoti. Į paplūdimius guža vietiniai su piknikų krepšiais.















Grįždami, kaip žadėjome vėl užsukame į kavinę „Flamingo“. Kas ima išsvajotojo karšto šokolado, o aš paimu kampario (2,5 Eu). Prie jo gaunu dar ir smagios užkandos.



Visi apsipatenkinę grįžtam namo. Palei pliažus prie Kaljario stovi nemažai automobilių. Ir automobilių jau juda nenutrūkstamas srautas abiejomis kryptimis Juk šeštadienis, ir šilta, tad malonu leisti laiką paplūdimy, nesvarbu kad jau temsta. Galima tik įsivaizduoti kas čia darosi sezono, metu, kai priguža turistų. Kamščiai garantuoti.