Važiavimas visuomeniniu transportu

Oi, kokia aktuali tema Ir as pasibedavosiu... Pirmus tris menesiukus turejau savo ratus, tai visus blogumus labai komfortabiliai pragyvenau. Ir maniau, kad kai jau visi pykinimai praejo - visuomeninis transportas jau nebe baisu... Deja, klydau... Teko parduoti savo masinyte, tai jau trecia savaite pratinuosi vazineti autobusu. Nu, zinokit, gatava as dabar galvas nukandzioti piktom moteriskem Isivaizduokit situacija: autobusas veluoja, zmoniu - milijonas. Ir pagaliau autobusas atvaziuoja. Na, jau isispraudziau siaip ne taip. Kito laukti nesiryzau, nes pastarasis tik uz pusvalandzio... Ir, zinoma - rytinis kamstis, kurios dazniausiai nebudavo. Autobusas juda vezlio greiciu, zmones nervuojasi, o man ima trukti oro... Autobusas kaip ikastas strigo tarp stoteliu. Tuomet viena protinga keleive suktelejo, kad vairuotojas isleistu keleivius, nes pestute greiciau pasiekti tiksla galima. Vairuotojas atidare duris, o keliaiviai kaip isproteje puole pro jas. Moteriske stovejusi pries mane besisukdama kaip ziebe i pilva, kad net visas gyvenimas prabego pro akis As jai ir pasakiau, kad biski atsargiau elgtusi, o ji man atreze, kad nenumirsiu nuo bakstelejimo. Tada as jau uzsiplieskiau, kad man gal ir nieko, tik vat mano vaikeliui tai ne labai i nauda. O tada ji jau uzbliove, kad ko stoviu ir stenu, kai galima pasiprasyti atsisesti... Nu, zodziu... Kai jau pilvas akis bado - ne visi uzleidzia. O cia uoga mat viena pareiks, kad nescia ir paprasys atsisesti, kai pilvo dar nesimato... Visi tik ir puls uzleisti... Beje, pirmais menesiais viena karta teko autobusu vaziuoti. Siaubingai uzsupo ir emiau alpti. Isikibai i turekla ir is visu jegu suciaupiau burna, kad tik nepaleisciau fontano. Sedimu vietu nebuvo, tai paprasiau moteriskes, kad leistu atsisest, nes labai blogai jauciuosi. Ir ka jus manot - paziurejo kaip i kokia valkata ir nusisusko i langa. Taip neviltis apeme, kad net apsizliumbiau...

Kazkaip mano darbo grafikas aplenke kamscius, todel nesusiduriau su pilnais autobusaid ir jeigu ka visuomet mikriuka galiu pagauti.

o siap vakar kaip tik skaiciau straipsni, kad berniukams nuo 5 metuku, jau reikia neleisti sedeti autobuse o paaiskinti, kad reikia uzleisti mamai vieta ar kitai moteriai. Gal tada uzaugs normalus vyrai, kurie uzleidzia vieta. Nes ne mociutes turi uzleisti o pacanai ir nagli vyrai.

Oi, kokių čia nemalonių istorijų prisiskaičiau. Šiaip tema iš tikrųjų labai aktuali. Man jau čia minėta akcija "Užleisk vietą" labai patinka, bet kad su mūsų žmonių mentalitetu, irgi abejoju, kad labai ji bus nusisekusi

Aš visuomeniniu važinėju kiekvieną dieną į/iš darbo, laisvadieniais mane ši bėdelė aplenkia. Šiaip pasiskaičius jūsų istorijų, supratau, kad man visai nuskilo Į darbą autobuse visą laiką sėdžiu, kadangi važiuoju praktiškai iš galinės stotelės. O iš darbo pačių didžiausių kamščių irgi išvengiu, taip pat dažniausiai sėdžiu. Aišku, jei laisvų vietų būna, nes šiaip irgi niekas neužleistų Na, mano pilvuziuko iš po striukės kol kas beveik ir nesimato, tai tam visą laiką nurašydavau žmonių nesupratimą. Kažkaip norėjosi apie žmones geriau galvoti
Labiausiai mane erzina, kai ramiai stoviu, o kas nors braunasi, stumdosi naglai, ypač kokios babtės su didžiausiais krepšiais. Visad pasakau, kad atsargiau elgtųsi... Kol kas jokio atkirčio negavau, gal pasisekė man, nepapuoliau ant didelių pykčiurnų

Jei mama vaziuoja su vaiku iki 7 m. tai uz ji moket nereikia, o vat uz antra ir daugiau vaiku tenka susimoketi

dar nebuvo, kad kas uzleistu vieta.... tik stebi
aisku, pilvukas dar nera nesvietiskai didelis.. gal nepastabus vyrai ir nemato

gerai, kad vazineju dazniausiai ne piko metu- vietu ir siaip buna

Aš stengiuosi išeiti į darbą vėliau, kad autobuse galėčiau atsisėsti.. O iš darbo išėjusi pavažiuoju iki pradinės autobuso stotelės - tada tikrai gaunu atsisėsti... Tenka rūpintis pačiai - kiti tikrai nepasirūpins

niu trūxta mūsų tautai kultūros šiuo aržvilgiu....

Noreciau ir as savo trigrasi ikist, tik neuzpykit...
Jei manes kas paprasytu "ar negaleciau atsisest, nes man sunku stovet?", tai be abejoniu uzleisciau. Taciau jei zmogus nepraso, tai sokinet ir lankstytis nejauciu jokio malonumo, o kitakart dar kokia bobute is uz nugaros, kad prades saukt ir prasivardziuot - tada jau tikrai jokio noro su ja pagarbiai elgtis. Juk kitakart gali ir uzsimastes sedet, ir knyga skaityt nieko aplink nepastebedamas ar siaip snuduriuot.
Moralas toks: zmones nera telepatai, tad jei Jums sunku stoveti, visada galima paprasyti, kad kas nors uzleistu vieta. Dauguma zmoniu tikrai neatsisakys padeti.

o kad nėštukei su didžiausiu pilvu lengva sausakimšam autobuse stovėt čia jau reikia telepatijos, kad suprast?

nors nesu nescia, bet negaliu ziuret kokia kultura yra musu zmoniu... ne tik kad neuzleidzia atsisest, bet buna kad ir apstumdo, ale netycia... siaip tai mano nuomone, turetu ir prie kasu nestukes uzleist be eiles... bet manau tikrai ne musu tautai tokie dalykai ir supratimas...

Kažkaip sulaukėjo tauta per paskutinius dešimtmečius. Kad ir tokie pasisakymai mol "telepatijos" reikia - ne telepatijos bet akių kaktoj, biškutį supratimo ir noro savo subinę pajudint. Sveikas žmogus taigi nenumirsi nuo to kad kažkam vietą užleisi, o kitam stovėt tikrai sunku būna.

Manau viskas priklauso nuo musu paciu, nuo to kaip musu tevai auklejo , nuo to kaip mes vaikus auklesim. Jeigu niekas vaikui nepaaiskins, kad reikia uzleisti, tai jis to ir nepadarys.

Nuo saves reikia pradeti