Priklausytų nuo situacijos

Bet kalbėjau ne apie tai, o apie pasikeitusius poros santykius - kalbėt kas nerimą kelia. Man atrodo svarbiausia, kad žmogus šeimoje jaustųsi mylimas ir geidžiamas, kad turėtų dėmesį ir pagalbą. Jei tai buvo išnešta iš šeimos ir dėl to sutuoktinis nelaimingas - rimtas pagrindas daryt išvadas ir sprendimus.
Papildyta:
būna ir taip. Vienu ar kitu atveju - tai ne taisyklė. Pvz, susiranda meilužę, įsimyli beprotiškai, kuria ateities planus - natūralu, kad žmona neįtiks, matys joje blogiausia, nes mylimoji jau kita. Jei meilužė lieka meilužės vietoje - dažnas vyras net geresnis gali būt, nes laimingas "pasilakstęs", jaučiasi kaltas ir supranta, kad sava žmona ne blogesnė, nors ir nebe šviežiena.
Lygiai taip ir priešingu atveju - ne kiekvienos frigidiškos raganos vyras eina į šoną, o kartais ir tobulą žmoną turintis vyras nuolat suka kairėn, nes toks jo gyvenimo būdas
Jei žmonės ne tik kalbėtų ir mokėtų išgirsti, ieškotų būdų kaip aistrą sužadinti poroje , nereikėtų meilužių. bet lengviau , padus papustyti ir meilužę(į) susirasti. kaltas manau tas, kuris išduoda ir daug mažesnė kalto to, kuris gal kiek pasiknaisiojęs, tai įrodo