QUOTE(pasikeitusi @ 2014 03 21, 14:00)
O koks tikslas?
Na, suprantama, jeigu kazkokiomis aplinkybemis ta teisybe isaiskeja, tai gintis akivaizdziu dalyku butu kvaila.
Man atrodo, tuos tikslus kiekvienas sau turi išsiaiškinti. Pagal save. Asmeniškai man, būtų mažiausiai gėdą apgaudinėti ir meluoti tam žmogui, su kuriuo aš dalinuosi namais, lova. Kuriam turiu įsipareigojimų ir su kuriuo turiu vaikų. Man nesmagu būtų viduje, jau vien dėl to, kad tas žmogus kažkada buvo didelė dalis mano gyvenimo ir manęs pačios. Bet, sakau. Kiekvienam savo.
Na, o jei jausčiau kažką tokio, kaip gal būt neištikimybę irgi niekada, niekada neičiau savo noru neieškočiau, negaudyčiau, nesekčiau, netikrinčiau to žmogaus

Tikėčiau, kad bent jau vardan to, kas buvo tarp mūsų, išliktų sąžiningas su manimi. Jei nebūtų, net ir to, vadinasi galvočiau, kad smarkiai apsišoviau su savo pasirinkimu

Ir būtų skaudžiau, nei atviras prisipažinimas.
Nors, turiu draugę, kuri pvz sakė, nė už ką nenorėtų žinoti. Na, bent jie ir gyvena atskiruose kambariuose, atskirus gyvenimus