
QUOTE(fjorė @ 2015 04 12, 08:59)
O jums neatrodo, kad "nekalta" neištikimybė, kol dar vyras neketina jūsų palikti, ilgainiui turi labai daug šansų peraugti į tokią, kai neištikimasis priims ir kitokį sprendimą?
Pvz. išeiti 'pabūti su savimi', paskui pareiti, tada suprasti, kad negali būti su 'šeima', nes širdis plyšta, myli abi, tada vėl išeis pabūti su savimi visas raudodamas su plyštančia širdimi. O paliktoji išleis krūvą jo pinigų psichologui, kuris ją guos ir palaikys vilti, kad galimai jis dar sugrįš.. jis irgi eis kartu pas psichologus. Gersit psichotropinius vaistus, alkoholį dideliais kiekiais, rūkysit.. Bet tai vistiek nieko neduos, nes kita moteris jam nauja naujos šeimos narį galimai pagimdys.. tas pragaras truks kokius du metus, ir galiausiai jūs abu išsekę nuo tų nesąmonių pasirašysit skyrybų dokumentus. O kur dar seksas su bet kuo iš keršto, bet be malonumo. O kur dar plastikos chirurgams išleisti pinigai... Jums to reikia?
Patikslinu: tai ne proto ar vaizduotės produktas - tai faktinė patirtis.
Jūs, kaip norit, bet aš renkuosi ne aklą pasitikėjimą, o 'doveraj no proveraj'
Pvz. išeiti 'pabūti su savimi', paskui pareiti, tada suprasti, kad negali būti su 'šeima', nes širdis plyšta, myli abi, tada vėl išeis pabūti su savimi visas raudodamas su plyštančia širdimi. O paliktoji išleis krūvą jo pinigų psichologui, kuris ją guos ir palaikys vilti, kad galimai jis dar sugrįš.. jis irgi eis kartu pas psichologus. Gersit psichotropinius vaistus, alkoholį dideliais kiekiais, rūkysit.. Bet tai vistiek nieko neduos, nes kita moteris jam nauja naujos šeimos narį galimai pagimdys.. tas pragaras truks kokius du metus, ir galiausiai jūs abu išsekę nuo tų nesąmonių pasirašysit skyrybų dokumentus. O kur dar seksas su bet kuo iš keršto, bet be malonumo. O kur dar plastikos chirurgams išleisti pinigai... Jums to reikia?
Patikslinu: tai ne proto ar vaizduotės produktas - tai faktinė patirtis.
Jūs, kaip norit, bet aš renkuosi ne aklą pasitikėjimą, o 'doveraj no proveraj'

Skaitydama jusu posta, nedaejusi iki PATIKSLINIMO. Pagalvojau, kad tai gali rasyti zmogus, nepasitikintis savimi, linkes i paranoja. Sorry.
Uzbegant uz akiu, as skyriausi su vyru, lankiausi pas psichologa tik visai del kitu priezasciu. Man labai buvo svarbu kuo maziau traumuoti sunu, ir mano kaltes jausmas, kuris tiesiog mane kankino, esu perfekcioniste. Cia siaip lyrinis nukrypimas.
Kai esu kale, baisiai save mylinti, mane jusu parasytas pasvarstymas, visai nesujaudino. Visu pirma, mano vyro klynas nera mano gyvenimo centras, labai atsiprasau. Tai kad jis kazkur nusilengvino, man nera tragedija. Del to tikrai neketinu ardyti seimos, perleidziant vyra meiluzei, vien todel kad ana su juo pasivoliojo. Jai teks gerokai pasistengti sugriauti mano gerbuvi. Ir tai tikrai nera jokia priklausomybe vyrui, cia racionalus mastymas, kur pagrindini vaidmeni atlieka protas, o ne emocijos.
Lygiai taip pat nemanau, kad butu pasaulio pabaiga jei vyras mane paliktu del kitos. Taip, butu nemalonu, tektu kazkoki laiko tarpa pagedeti, nes zmogus kaip ir dingo is tavo gyvenimo. Tai desninga, bet isgyvenama. Greiciausiai piktinciaus, kad jis man nepranese iskarto, kada atsirado kita, del kurios jis nutare griauti seima. Nes jis is manes ateme mano svarbu laiko tarpa, kuri as branginu. Tiesiog man nepatinka tos agonijos, emocines scenos, saves gailesti ir t.t. Dramos ne man.
Siaip, nematau nieko blogo kai zmones issiskiria, issiseme jausmai, santikiai, pasitaiko kartais. Mane daugiau zeistu, jei su manimi gyventu is gailescio, ar neva pareigos. Pagalvojus net nupurte. Todel vyrui isejus pas kita moteri reikia tik dziaugtis, ir pagaileti, kad tai nenutiko anksciau, vadinasi ne tas zmogus buvo. Nes tavo zmogus ir paleistas atgalios grizta (cia jau is mano patirties).
O del priklausomybes neistikimiems. Tai paranojikes ir laksto, savo energija nukreipia paranojai. Kai tokios kales kaip as gyvena ramiai, savo malonumui. Ateis laikas darysim sprendimus. O darant juos, pagrindinis kriterijus mano ir mano vaiku gerove.
Taigi, moralas, vietoj to, kad nervintis, sekti ir t.t. padarykite taip, kad jusu vyras nenoretu iseiti is namu, kad jo akys ziuretu tik i jus. Tai bent prasmingiau, nei virsti siuksliu kibiru ir rinkti i save srutas.
Papildyta:
QUOTE(fjorė @ 2015 04 12, 09:59)
Šiaip jau, mielos moterys, nenoriu jūsų įžeidinėt, ir labai atsiprašau, jei jums taip pasirodo, bet tikrai yra milžiniškas skirtumas, ar mokytis iš forumo, ar iš gyvenimo. Pastarasis kelias daug skaudesnis, sunkesnis, bet kur kas įdomesnis ir patikimesnis. 

Tik kvailiai mokosi is savu klaidu. Liaudies patarle.
Ir dar apie skausma, patirti ir t.t. kiekvienas musu yra patyres skausma, gyvenimo isbandymus, tad nereikia manyti, kad vienintele esat tai patyrusi, ar kad jusu patirtis yra kazuo ypatingesne.