QUOTE(turtle @ 2014 12 05, 01:22)
Nors visada gerbiu asmeninę žmogaus erdvę, bet labai nemėgstu melo. Pirmą kartą kažkokios nuojautos vedama vyro telefone įjungiau funkciją, kad būtų išsaugomos siunčiamos žinutės. Žinoma, paaiškėjo, kad visas gaunamas jis ištrina
bet vat išsiunčiamas pamiršo
Tąkart, nors jis žinojo mano principus, kas susiję su neištikimybe, vis dėlto vardan vaikų patikėjau, kad jam šeima svarbiausia. Gal taip reikėjo tada, nes neužilgo sūnui buvo diagnozuota sunki liga ir reikėjo palaikymo. Bet iškart galiu pasakyti, kad ankstesnio pasitikėjimo po tokių įvykių nebeatkursi taip lengvai
Prieš mėnesį grįžęs iš komandiruotės pradėjo suokti, kad mes netinkam vienas kitam, esam kaip "tik draugai"
ir mums reikia skirtis... Na, pagrindinį įtarimą manau čia sukėlė tai, kad jis nesutiko dėl vaikų pabandyti kažką pataisyti, ne, jei nepavyks, bent būsime pabandę
Ir aišku pamiršo, kad telefonai mano vardu
Na, reikėjo man sužinoti tiesą - sms į užsienį ir stebuklingas sutapimas tarp jų siuntimo ir kelionės datos išrišo viską
Krito mano akyse dar labiau - juokingiausia, kai pareiškė, kad "galvojau, jog tau taip bus lengviau nei sužinoti apie kitą"
Kad dar ilgai galvoti, ko nepadarei? Aš ir taip suprantu, kad nuo visų rūpesčių pavargusi žmona (na, aišku, jai nereikia leisti išsimiegoti, nes ji į darbą neina... ji tik namie prižiūri vaiką ir dirba iš namų
) gerokai nublanksta prieš staiga horizonte pasirodančią "tikrąją meilę", ar ne?
Gal pagaliau mano gyvenime nušvis saulutė
Didziulis palaikymas nuo manes
, gal skaitete ir mano istorija, keliais puslapiukais atgal
... mano gyvenime vyksta tikras detektyvas, arba, kaip kiti pazystami sako, geras scenarijus knygai , net sapnuose negalejau susapnuot iki kiek nesa zmogaus zmogiskumo nebuvimas, arba galeciau ivardyti taip : prisiviriau koses (cia ne as , cia as apie savo vyra
), negaliu jos dabar issrebt, nes tada visi, kam smeiziau zmona, savo seima , kuom pavirtau isejas is tam tikros klinikos suzinos tikra tiesa, o jau tada kam liko nors krislelis sveiko proto is jo klinikos draugu (kuriuos jis laiko savo seima ir deja su kuriais niekad nebuvau supazindinta
) supras , kad tikrai esu aferistas ir melagis.....to nebegaliu istaisyti, nes reikes gydanciau psihoterapiautui pasakyti tiesa ir tada palieku melagio vietoj, apie mane suzino tiesa, kaip elgiausi, na jau tikrai bjauriai........, hmm, kiek zmoniu ryztusi tam, kad parodyti save
tikra, kad istaisyti klaidas, kad gryzti pas zmona, pas mazameti ( ir kad pati labai pradejau jausti, kad suslubavo mano fizine sveikata, kad galiu ir neistemti... stiprus galvos skausmai ir svaigimas, pasitabaluojanti sirdele) labai is jo puses traumuota vaika........, nes as aiskiai pasakiau, paprasiau iseiti is namu (nes pati nebegalejau apsikesti, jo psichologinio smurto ir manipuliavimo vaiku). kad pasiuliau pagyventi atskirai ir poto, arba seima (taip sakant arba i viena puse arba i kita, nes kiek gi galima ) , arba tie jo draugai is klinikos, kurie mane dergia visiskai nezinodami tikros situacijos, ir visos jo psihcoterapijos, kurios jam kaip koks hobis jau daugiau , kaip puse metu... na ir zinoma kas be ko... meiluze surasta toje klinikoje , su kuria neapsikentus, (nes seniai itariau) , ji nufilmavau ir padariau nuotrauku...........P>S ir mano mergytei dideles problemeles su sveikata, be to vaikas pries savaite buvo labai traumuotas psichologiskai. ir tik pasalinus labai matomoj vietoj tai stovinti, tai auganti guziuka bus galima suzinoti piktas jis ar ne ( vyrui tas apsoliuciai nerupi, jo isplautos smegenys veikia taip : kad nera jokiu ligu, kad cia menkniekis, kad vat kiek tokiu buna(nes jam sake moteriskes is klinikos) ir , kad niekad nesusirgsim veziu, ar jau kita kokia liga...nes viskas tik galvoj
....kazkodel gydytojai specialistai ir as mato kitaip..
, kad jau antra syk bus daromi visi reikalingi biocheminiai kraujo tyrimai ( pirmieji padaryti buvo geri ), kol mergyte visiskai issveiks, nes jau menesi pristojas bjaurus kosulys ir tyrimukai jau butu netikslus........... ir dar.......... kaip noreciau pakalbeti tiesiog akis i aki su zmogum patyrusi vyro neistikimybe, manipuliacijas ir psichologini smurta, na gal tada atsirastu noras buti stipresnei , kad lengviau galetume priimineti sprendimus.... (pas psichologe lankausi jau nuo tada , kai vyras tebesigyde toje klinikoje, zinokit na man tai nelabai kazkaip padeda, nors sppecialistas tikrai geras...)
