Ar teko sekti neištikimus sutuoktinius?

nu taip naivi cia ivarijau kaip klaida gyvenimo o jai tai kartosis tai nebus klaida tai bus jo pacio pasirinkimas o tada jau as jokiu pasiteisinimu ir visokiu tra lia lia nebegirdesiu tad jis man bus tuscai vieta ir ismestas be jokiu kalbu pakeistos spynos

O vaikiukai jo?
Dešimt metų vyriokas nesipiršo, o po neištikimybės bac ir pasipiršo Nebaisu, kad čia tik dėl patogaus gyvenimo?

vienas jo kitas ne nemanau

Pries keleta metu buvau atsidurusi panasioje situacijoje- 5m draugavau su vaikinu, kartu gyvenom, apie vestuves galvojom. Tada galejau ji pavadinti kone idealiu- namuose tvarkydavosi, laukdavo gryztancios is darbo su vakariene, be progos dovanodavo geles, kvepalus. Daznai vazinedavo darbo reikalais po Lietuva, kartais keleta dienu nebudavo namie, bet daznai skambindavo, aptarinedavom kasdienius reikalus, net nejausdavau, kad jo nera salia. Ir staiga viena diena suzinojau, kad kitam mieste jis turi tokia pat, kaip as- kuri ji isleidzia i komandiruotes, kuri jam gamina vakariene ir sildo lova. Taip keleta menesiu nei viena nieko blogo neitardama dalinomes vienu vyru. Jis sliauziojo paskui mane keliais, siule dabar pat sesti i masina ir vaziuoti pildyti dokumentu santuokai.. Sake, kad suklydo, kad ta kita- bjauri, stora merga, kurios jam neina atsikratyti. Patikejau.. Gal ne del naivumo- tikejau ir maciau tai, kas man tada buvo patogu- saugojau save nuo skausmo suprantant tiesa, lengviau buvo tiketi juo.. Mylejau, buvo gaila viska nubraukti. Susitaikem.. bet nebebuvo kaip seniau- negalejau su juo miegoti vienoje lovoje, buciuotis- vis pries akis islysdavo praeities seseliai. Jis stengesi, bet mums nepavyko- po menesio tokio gyvenimo susirinkau daiktus ir isejau. Po keliu dienu su manim susisieke "ta bjauri merga", susitarem susitikti. Labai nustebau paaciusi prie staliuko sedincia pasitempusia, liekna, simpatiska mergina- ji visiskai nebuvo panasi i ta, kuria man "nupiese" ex. Pasikalbejom, pasirodo kai as isejau, jis nuleke keliais pas ja, sake, kad be jos negali gyventi, o menesi laiko buvo su manim, nes as susipjausciau venas ir grasinau nusizudyti, jei jis mane paliks
Tokia mano istorija- nenoriu ja nieko izeisti, pamokslauti ar smerkti, kiekviena turim elgtis taip, kaip atrodo geriausia ir kad butume laimingos. Ne apie diedus sukasi visas musu pasaulis

kad galeciau suskaiciuoti kiek as tokiu istoriju girdejau

Bijai likti su dviem vaikais viena, todel tasko su tuo vyru nedesi, nors bus ir antras, trecias kartas...pradziai irgi sakei, kad jei isduos ismesi ji is namu, atsitiko...neismetei...neismesi ir kitus kartus.

bet kaip baisu...as tokiu is artimos aplinkos girdejusi nesu...

paskutine mano girdeta istorija is bendradarbes. Ji suzinojo, kad jos vyras jau metus meiluze turi ir tik todel, kad ta pastojo ir persileido. Vyra ismete lauk. Jis pas meiluze isejo. Bet po kiek laiko pradejo ir zmona sekiot, tipo grizt nori pas ja. Bliove kaip vaikas, kad suprato jog suklydo, tik ja viena myli, o meiluze bjauri, slyksti, psichine ir t.t. jis ja iskart paliks, tegul tik zmona ji priima, viska del jos padarys. Ir ji ji prieme. Paskui suzinojo, kad jis vel su ja susitikineja. Bendradarbe klause manes ka daryt. As jai pasiuliau ir ji pasiulymu pasinaudojo. Kai vel vyras pradejo pasakot, kad meiluze nieko nereiskia, nutrauks su ja visus rysius, ji jam gieztai liepe cia ir dabar paskambint meiluzei ir pasakyt, jog ja palieka, nemyli, tik zmona svarbi. Ir ji butinai turi girdeti pokalbi. Va tada ir pradejo vyras issisukinet, tipo ne negaliu, ji isvaziavus, ji telefono su savim neturi Ir buvo aisku, kad jos niekad nepaliks, kad 2 nori turet. Po kazkiek laiko su ja irgi susisieke meiluze. Abi pasikalbejo ir istorija vos ne kaip aikstingos. Zmonai sake, kad tik ja myli, meiluze tik nuotykis. O meiluzei bure, kad ja myli, o zmonos dabar (?) negali palikt, o tai ta zudytis megina. Tik ji berods is 5 auksto vis nori issokt.

o ko man bijoti vaiaki jau nemazi buat turiu darba turiu rankas kojas irgi turiu as dar kart skau as neesu ajm abejinga bet pakolkas

vasarele, tą tai suprantu, bet o jūs tikra, kad kai bus antras kartas, jūs iš karto automatiškai tapsit abejinga ir jį išvarysit? Na, sutikit, kad toks jūsų pasakymas, kad "dabar turiu jausmus, nesu abejinga, bet tada tai jau bus kvit", kiek nerealistiškas. Labiausiai sukelia abejonių tai, kad jau vieną kartą atleidot.
Patikėkit, aš jūsų jokiu būdu ne smerkiu, ar pašiepiu, tačiau jūs taip kategoriškai teigiat, o gyvenimas, kaip visi žinom, ne tik juodas arba baltas...

nu tiesiog to daugaiu nebeiamnoma bus atleisti nei pateisinti assave biski pazystu arba padarysiu taip pat jam tada pats iseis

Manau jus esate stipri moteris, nes atleisti neistikimybe labai sunku.. As va su ex nebegalejau buti, nors mylejau beproto- vistiek pirmoji meile, pirmas bucinys, pirmi rimti santykiai. Po to ivykio, kaip sakiau, pragyvenom menesi, bet tas menesis buvo tragedija- vos jo telefonas suskambedavo, iskart man blogos mintys lysdavo galvon, tik veluoja is darbo gryzti- man jau atrodo, kad jis pas kita nuejo.. Negalejau gyventi su zmogum, kuriuo visiskai nepasitikiu.