Ingrida nesirodo. as irgi noreciau profilaktiskai nuvesti, ne uz aciu aisku, pagal ikainius, bet net nezinau kokiam kabinete dirba.
atostogaujam su E jau savaite. sian varem i juodkrante su motoroleriais (cia be E). man labai nepatiko, nes as esu didele baile. planuota buvo, kad as varau su motoroleriu viena, o MB su vyresniuoju ant kito. as bijojau su juo vaziuoti. bet tos, kurios gerai vaziuoja dviraciu, turetu labai patikti. as niekada dviracio neturejau vaikysteje, ismokau vaziuoti tiesiai ir stipriai laikant vaira, kai kas nors paskolindavo kieme. savo isigijau, kai Vilius jau pats su tokiu vidutiniu pusdviraciu po rajona vazinedavo. tai kazkur pries 10 metu. per trecia isvaziavima pradejo vejas nesti kepuraite man nuo galvos, su viena ranka norejau pasitaisyti, bet nemokejau islaikyti vairo tik viena ranka, todel labai skaudziai griuvau, kelis istines ir skaudantis buvo pora menesiu, po to daugiau neisdrisau sesti ant dviracio tais metais, paskui kiekviena vasara budavau po kokios nors operacijos ir negaledavau vazineti, po to nestumas, Ervinas (mazo gi nevezciau ant dviracio pati dorai nemokedama), tai galiausiai surambejau, atpratau, o is tiesu ir nemokejau niekada, tai sian ant to motorolerio nesugebejau pavaziuoti, normaliai pabandyti net neisdrisau. tai varem vaikas ant vieno, as su MB ant kito. visa laika stresas, kaip atsisedu, taip iki juodkrantes visus raumenukus itempus, kaip stomatologo kedej (tai dabar jauciuosi, lyg mynus pedalus buviau iki tos juodkrantes, raumenys tai dirbo). nuo streso galva isiskaudejo. juodkrantej sugalvojau, kad reik man laivu atgal varyti vienai, net palengvejo tam kartui, paskui MB paziurejo telefone, kad tik uz dvieju valandu atplauks laivas, tai tipo nelaukiau ,isvarem atgal. tai gerai, kad nelaukiau, nes blogai jis paziurejo, tokiu laiku jis i juodkrante tikrai atplaukia, bet tada varo i nida. zodziu buciau tik dabar grizusi. vienas pliusas motoroleriuose, kad vaziuojant ziauriai malonus vejelis pucia, taip vesu gera, o kai sian toks karstis, neisivaizduoju, kaip dviratininkai ta karsti istveria. tai tokie kol kas atostogu nuotykiai. daugiau nieko per savaite ir nenuveikiau, isskyrus namuose keliu apverstu kampu isliuobimo (bendras vaizdas vis tiek nepagerejo, kampai labai tolimi buvo
) turejom rytoj i silininkus porai naktu isvaryti, bet tos seimos, kuri su mumis turejo vaziuoti, susizeide vyras nukrites, gal net teks i medikus kreiptis, tai negeljo isvaziuoti, kur necivilizuota, o visi kiti draugai isvare kazkur atostogauti, tai atsaukem, vieni nebevarom.
kas buvot prie juros klaipedoj, kaip vanduo? raso 17 laipsniu, bet realiai gal siltesnis? nors prie juros varyciau pasimaudyti tada jau. silininkus tai tam is sugalvojom, kad vanduo siltesnis pasimaudymui butu, nei jura, nepavyko
bet iskilo vaikystes prisiminimai kaip mes eilese uz duru laukdavom, o kabinetuose po trims taisydavo... 
jau taip laukiu, kad galvoju, ko as anksciau neuzsisakiau 
