QUOTE(Rodnega @ 2013 11 29, 20:00)
Aš negalėjau pasispausti bet nei kankinu nei badu marinu . Blogai, kai viskas yra suvedama į pinigus
Visada galima pasispausti. O jei negalima, tai gal ir šuns nereikia. Man nereikėjo pasispausti perkant savo dvorniukę. Kuri kainavo tiek, kiek veislinis šuo Lietuvoje, beje, kad jau sakote jog kainos per didelės. Tačiau kai antratiek teko sumokėt veterinarams, aš buvau tam pasiruošusi. Kas būtų buvę, jei tokių pinigų nebūčiau turėjus? Tai gerai, kad aš turėjau, o kiti šunyčiai iš jos vados, kuriuos gal nusipirko žmonės, neturintys iš ko pasispausti, ir neturėję iš ko gydyt?
Antram šuniui spaudžiausi labai, irgi neturėjau iš ko, atidėjom mašinos pirkimą ir neturėjom visiškai jokios, atidėjom buto paieškas, nuo maisto ir nuo to spaudėm, nes man reikėjo, aš miriau kaip man reikėjo abiejų mano šunų, naktim sapnavau
) Net ir triguba tokia kaina nebūtų manęs sulaikius nuo įsigyjimo, aš savo lovą ir tą būčiau pardavus kad tas šuniukas būtų pas mane. Ir vėl, tik tiek susispaudžiau, tik nusipirkus dar dešimtadalį šuniuko kainos atidaviau vetams
Tad pinigų norit nenorit, visad visur reikės, mano šuns kaina buvo didelė, man juos išmaitint taip pat kainuoja daug, dresūra vėlgi kainuoja daug, veterinarui atsidėt vėlgi daug, draudimas vėlgi daug, bet man to reikia kaip oro. Šunų nei kankinu nei badu marinu. Bet pati nuo savęs atimu daug, ypač šiuo metu, kai tikrai kiekvienas bent kiek protingesnis būtų pardavęs abu mano šunis, patikėkit, nemeluoju. Bet man jų reikia kaip oro. Ir aš tai įrodžiau tiek sau, tiek kitiems būtent spausdama kiekvieną centą jų įsigyjimui.