Malonu ,kad priimate
istorija atroo ilga.bet po truputi, viska issipasakosiu
pragyvenom kartu 8 metus, is ju 4 metai santuokoje.viskas atrodo buvo gerai, visur kartu vaziuodavome, vyras nesimusdavo ir pan

gyvenom pas jo tevu, kaip ir iki siol ( nors ir gerai, kad nespejom paskolos pasiimti, butu dabar daug rupesciu skiriantis). kai pastojau,iskart susituokem. Labai dziaugesi gimus pirmajam berniukui

atrodo, galetu, mus abu ant ranku nesiiotu. veliau sumastem, kad prie to paties reikia antrojo leliuko.kol dar neisejau dirbti ir pan. pasojau..ir jis pradejo keistis. pradejo dirbti komandiruoteje. susirades buvo ten pagulejimo objekta ( tada labai daug iskenciau, bet jau buvau pagimdziusi). atseit jis negali be sekso, taip isejo ir pan.atsiprasinejo.na zodziu. veliau pradejo aiskti dar daugiau tiesu. dar daugiua jo melo. isvaziuodavo su draugais, ir pradedavo nebegryzti nakciai namo. savaitgaliais. sakydavo geria.ir nekelia ragelio ir pan. verkdavau, kentedavau...paskutiniai metai buvo kazkoks kosmaras psichologine prasme... prasydavau jo, kad jei nebeliko is jo puses meiles, noro buti su manim, skiriames.. ir viena diena jis pasake, kad galbut mums reikia skirtis, nebenori jis manes kankint, o pasikeist negali, jam reikia daug moteru, jis nenori tureti tik viena ir tt. klausiau, kam isvis planavom dar vaiku - sake - galvojau, kad pasikeisiu, isaugsiu, subresiu...bet ne... buvo labai skaudu. bet kai pradedu skaiciuoti minusus.tarp musu paskutinius metus nieko gero nebebuvo. nei is jo puses, nei is mano.nesijauciau laimynga.tiesiog gyvenau , viska dariau. galvojau, kad taip ir turi buti, toks ir yra gyvenimas. bet ar istikro ? ? ?aisku, dabar sunku, mylejau...o dbr buvo likes gal tik prisirisimas. kazkaip uzeina tuscia tuscia rodos, kai atsigulu i lova...stenguosi vyti tokias mintis i sali.
jis issinuomojo buta, nes jo mama, ir as pareiskeme, kad iseitu, ir nebekankintu manes, o man dar vaikeli reikia maitintis. nuo kovo 1d jis gyvena kitur. atvaziuoja i sav kelis kart pas vaiku, paskambina.. pareiskimai jau paduoti,reikia dar popieriu kaikuriu. kolkas gyvenu kaip ir gyvenau pas jo mama. ji labai prase musu, verke, bent kol maziukas paaugs tiek, kad galeciau pradeti dirbti.mano tevai gyvena toli, siauliuose, ir kiti artimieji,pas ju vietos man visada bus.bet ziuresiu,kaip su darbais.jei gausiu kazka padoresnio cia, kaune, tuomet liksiu cia, nuomuosius. o jei ten, tai vaziuosim ten.dbr esu priklausoma nuo maziuko..
mano maziesiems ,vienam 3.5 metuku,kitam 7 menesiukai
atrodo nemazai papasakojau. na pasipasakojau r tiek

labanakt