o geras!
sveikinu su paroda. pirmoji?
mes kol kas tik į Marijampolę taikysim... mirtinai visokių rūpesčių ir taip turim.
Kas apie šunį, tai mums gerą pirtį Upė užkūrus buvo prieš kelias dienas. Vėl susipjovė. Atrodė, viskas jau kontroliuojama, bet tereikėjo, kad mums būnant kambaryje, mano penkiametė, kaimynų vaikams paprašius (jie per tvorą bendrauja, tai bent tiek man ramu, kad niekas geruoju ar bloguoju neprisižais su šuniu), paleido palakstyt po kiemą. Tai atlėkė rėkdama "Pepę pjauna!!!". Žodžiu ir vėl Upė ėmė pjaut iš pavydo dėl vaikų, kiek supratau. Bet blogiausia net ne tai:
išlėkė vyras į kiemą: VA sulindus iki pusės į mažą būdą, pro mažą skylę, užspaudus drasko Pepę, klyksmas senikės nerealus, jau aišku, kad gerai nesibaigs. Ištraukt neišeina, rėkia "Fū" - būdoj negirdi, bandė mušt, kas tik dar labiau provokavo pjautis (va čia didžiausia klaida įsivaizduot, kad jei šunui įkrėsi, jis liausis pjovęs - nė velnio). Išlėkiau aš iš paskos, blyn, tiek supanikavus, kad visai nemąsčiau: griebiau tempt Upę už uodegos, kai kitoj rankoj klykė kūdikis
kaip žiauriai pavojinga ir beprotiška, bet tuo metu iš siaubo nė vienas nemąstėm. Tempiam Upę dviese, o ji su visa būda ir su Pepe kartu velkas po kiemą. Galiausiai, vienam laikant būdą, kitam lupant už uodegos lauk, vargais negalais išrovėm savo žvėrį (laimingai, patys nebuvom sukandžioti), gavo į skūrą ir buvo priplota prie žemės, kol šviesos tunelio gale nepamatė. Tuo metu tikrai maniau, kad iškamšą pasidarysiu
O garsas ant viso kvartalo: klykė kūdikiai, rėkė tėvai, žviegė šunys - net kaimynai sulėkė iš kambarių žiūrėt, gal jau kokį vaiką papjovė
vat man kyla klausimas: ar įmanoma išvengti tokių incidentų, kai nematau šunų? šiuo metu efektyvu tik neišleisti iš akių (į paprastą Fū reaguoja, bet nesant šalia daro savo) arba izoliuot vieną nuo kitos. Iš esmės, tai net negaliu pasakyt, kad Pepė gyvena su Upe, kaip nors konkuruoja, nes senikė tik tūno įsispraudus į būdą iš streso ir laukia mirties, nosies lauk nekiša, apie lakstymą kieme ar žaidimus nėra nė kalbos. Upė padarė viską, kad ta kalytė tiesiog nesirodytų. bet ir tas, kaip matot, nesutrukdė Upei rast progą pjautynėm.
Kažkada maniau, kad pirksim antrą VA kalę arba kokį trumpaplaukį kambarinį šunį... et, nenorėčiau gyvent kaip ant adatų
Tiesa, aikštelėj su svetimais šunimis pjautynių neinicijuoja, bent jau palyginus su kitais kolegom. nors ir nelabai progų turi kaip kiti, kurie būryje laksto, pešasi, vaikosi.
susirašysim dėl tikslesnių detalių 
