pasidžiaugsiu: pagaliau mano šuo tapo tikru žmogum:D ėjau šiandien pasivaikščiot, prisiminiau, koks tampymasis būdavo prieš kelis mėn - nu, pasaka dabar. Ir su sysiojimu pirmą mėn tiek vargo, o dabar pamirštos bėdos, niekad jokių avarijų, kenčia tvarkinga, kieme turi savo kampą. Ir šiaip visi pastebi, kad mūsų šuo neloja be reikalo. Ir pribėgus svetimam šuniui prie namų tvoros pasišiaušia, puola lot, sakau "negalima" o ji kaip mat persimaino ir vizgindama uodegą eina susipažint. Atvykus svečiams tyliai prieina apžiūrėt, o sodyboj tolumoj pamačius keliu ką nors ateinant duoda ženklą, suklusta, paloja, kas mums vienkiemy, pasaulio pakrašty, tikrai reikalinga. O močiutės Pepę, jei nebūtumėm šalia, turbūt dar griebtų, bet kai esam, tai bijo žiūrėt ton pusėn. Lyg ir domisi, bet atsisuka prisiminus į mus.
nu tik nauja baika atsirado - batų valgymas naktį. kol buvo maža, pripratom iškart sukelt batus ant lentynos, bet dabar ji ir gudri, ir aukšta - pasiima. Gal čia ir mūsų kaltė, kad nebaudėm, bet kad ji vargu ar suprastų ryte, už ką baudžiam
![g.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/g.gif)
nes randam po laiko... Išvis ar veikia šuniui draudimai, kai jis supranta, kad šeimininko nėra? čia ir sofas, ir automobilio sėdynes, ir batus turiu omeny. Taip pat maistą ant stalo ar kalę, kurios nekenčia ir mielai pasmaugtų.
mačiau fb koks fainas seminaras buvo. labai gaila, kad Kaune, taip netoli, o negalėjom dalyvaut. Tikiuosi, kitą kartą pavyks