Kad ir kas jums nutiktu TA metu, tai tkrai nebus blogiau, nei man
Pamenu, kai praeidinejau pirmaja TA gyvenime, ir dar auto ne mano buvo. O mano klaida buvo ta, kad NIEKO neissiaiskinau, kaip ten viskas vyksta.
Ramiai atvaziuoju, atsistoju i eile (nes matau, kad pries mane stovintys taip daro). Kai beveik atejo mano eile, einu prie langeliu (velgi tik todel, kad ir kiti taip daro). Susimokejau, ivaziuoju i ta ju didiji garaza ir prasideda....Pradzioj paima dokumentus ir klausia, kur vaistinele. Siaip ne taip surandu, bet nesuprantu, kodel manes apie tai isvis klausia
Sekantis klausimas - gesintuvas. Pasiziuriu, kad ant galines sedynes jo nera ir atsakau: "zinokit nuosirdziai neisivaizduoju kur". Akim paklapsejo, syptelejo, bet, matyt, suprato, kame reikalas, tai pasisiule viska pats susirasti sakydamas, kad jus nevarkit, o tai paskui pyksit ant manes, jei naga nusilausit bagazines bedarinedama
toliau viska dare TA darbuotojas, tai man pasireikst jau nebuo kur. Paskutinis etapas - sviesos. Pasirodo, ne tik kad nedege nei viena numerius apsviecianti lempute, bet ir piekinis desinys trumpasis zibintas (tais laikais dar nereikejo diena su svieosm vazineti, tai net nemaciau). Jis man sako: pas jus tokios ir tokios lempos nedega. As nuosirdziai nustebus: "o tai jus isukt negalit?"
Jis jau sypsenos nebesulaiko ir ranka uz galvos susieme....O as vis dar susimascius, ka as cia tokio juokingo pasakiau
Rezultatas: uzdejo man lipduka nauja ir pasisule pats asmeniskai po darbo zibintus sutvarkyt
Tik po visko, kai tetis paaiskino, ka privalejau budama toj TA daryti/sakyti, buvo baisiai geda....
