Sveikos, Mielosios. Jau keletą metelių skaitinėju Jūsų temą. Visas neakivaizdžiai pažįstu, seku Jūsų bėdas. Bet pati tiesiog neturėjau nieko naujo pasakyti, o skųstis ir dejuoti nejaučiu reikalo, todėl ir "nelindau į dienos šviesą". Tačiau dabar, perskaičiusi LumiLumi postą, tiesiog negaliu ištylėti. Brangioji, būk rami, viskas bus gerai. Sakau remdamasi asmenine patirtimi. Antrą vaiką gimdžiau jau turėdama nemenką ligos stažą, tik to nežinojau, Ir nėštumas ir gimdymas niekuo nesiskyrė nuo pirmojo, beje buvo dar lengvesnis (gal todėl, kad antras). Dabar jau turiu apie 15, o gal ir daugiau, metų sirgimo stažą. Tikslią diagnozę sužinojau tik 2010m., nors pirmuosius neaiškius simptomus pajutau jau 2000-aisiais. Bet... buvau juoda darboholikė, rūpinausi pirmagimiu sūnum, neturėjau kada vaikščioti pas daktarus, nemėgau skųstis, ignoravau menkus negalavimus ir aplamai negalėjau net įsivaizduoti, kad galiu rimtai susirgti. Aš...Argi aš galiu sirgti...Nėra kada...Pirmyn, gyvenimas laukia...Va taip ir gyvenau. Nueinu pas gydytoją, padaro tyrimus, lyg ir viskas gerai, o kad pavargstu, kad kartais kojos sunkiai laiko, tai čia nieko, po atostogų praeis...Nepraėjo... Maždaug po penkių metų (jau buvo gimus dukra) pradėjo labai svaigti galva. Kasdien jausdavausi taip, tarsi būčiau išgėrus butelį vyno: lengvai pasvaigus, šiek tiek į šalis panešiojama. Tada jau ėjau pas neurologus. Ir ką jūs manot: rado kelis mažus židinukus galvoj, bet rado ir patologiškas kaklo kraujagysles, židinukus pavadino kraujagyslinės kilmės, liepė gert plečiančius, ramiai augint vaikus ir neieškot ligų. Taip gydytoja ir pasakė: tokių problemų kas antras turi, gerk plečiančius ir gyvensi šimtą metų. Gėriau...Tvarkingai...Dar porą metų...Vėl ėjau, pas kitą neurologą. Galva jau nebesvaigo, tik šiaip nuolat jaučiau, kad kažkas yra ne taip, kaip turėtų būti. Labai nesiskundžiau (nekenčiu skųstis)tai vėl nieko rimto nerado. Galop, po dešimties metų paieškų, radau gydytoją, kuriai buvo ne vistiek..Rado...Buvo šokas. Gyvenimas griuvo. Taip, ankstesnis gyvenimas griuvo. Pamažu atradau naują gyvenimą. Kitokį. Šiandien vėl gyvenu... Na va, pavariau... už visus tuos tylos metus, kai tyliai sekiau Jūsų gyvenimus, bet pati apie tai kalbėti tikriausiai dar negalėjau. Taigi, LumiLumi, S@gi, neabejokit, viskas bus gerai. Jokių blogų minčių. Teigiamas požiūris daro stebuklus. Nėštumo metu nieko blogo nebus, vėliau gal ir "atsiimsit", bet juk mes prie to pratę. Ir tai praeis. Sėkmės, laikykitės!
Sveiki,Lugne,ačiū už istoriją jaudintis tikrai nesijaudinu, pati sergu jau 13 metų, ir tai mano antras nestumas sergant. Tarp vaikų gausis beveik šeši metai
Labas rytas,
Kad tik ir toliau vaistukai tiktų
kurios vartojate Gilenija, sakykite kiek prieš tai vaistų vartojote? turiu galvoje Avonex, copaxone ir kt
Labas rytas,
Kad tik ir toliau vaistukai tiktų
kurios vartojate Gilenija, sakykite kiek prieš tai vaistų vartojote? turiu galvoje Avonex, copaxone ir kt
Pradzioje vartojau avonexa beveik 2 metus, db 1.5 metu rebifa su abiem budavo paumejimai kasmet rudeni ir po truputi nauju zidiniu sikart, kai padare mrt vartojant rebifa, tai 2 nauji aktyvus zidiniai, tai iskart nusprende keist vaistus, nes kam toliau badytis, jei zidiniai auga, kaip grybai po lietaus o siaip jauciausi normaliai tarp paumejimu
Beje norejau paklaust tu, kurie vartoja gilenya, kaip buvo su pulsu pradzioje? as vartoju trecia diena ir pulsas mano apie 60 nuolat, jauciuosi silpnokai, bandau kava gerti, kad vel zvalesne tapciau, nes atrodo prigulsiu ir issijungsiu ir dar nuolat salta, idomu ar cia verta sunerimti ar nieko baisaus? [
