Išsėtinė sklerozė

dabar man aisku,kodel vienam knygyne sake, kad sena, o kitam-nauja. bet as kaip suprantu jos nera placiajai visuomenes daliai skirta? ta prasme, ju knygynuose nelabai pamatysi.. o tai gal galima kur nors Vilniui isigyti? kazkaip nelabai isivaizduoju isibrovima pas kineziterapeuta i kabineta ir pareikalaut parduot knyga. kai pagalvoji, tai staiga uzpuolus apskritai, bet kokiai ligai, kartais, zmogus jautiesi visiskai pasimetes... ir dar, paskaiciau as sita foruma ir man iskilo tokia mintis, kad Jus lankotes pas kineziterapeuta, tai jis priklauso pagal ligos koda, ir cia reik prasyti seimos gydytojo siuntimo? suprantu, kad nemokamos proceduros yra limituotos. gerai, kad mums ju kolkas dar nereik, bet jei priepuolio atveju, tai bent kazkiek lengviau butu. ir kai zinai, kad yra tokia galimybe, tai kazkaip lengviau, nes sakau, anksciau as net negalvojau apie tai.

Sveiki- rekomenduoju l.idomia ir naudinga knyga "Tigro jausmas".
Ten pratimai kam skauda nugara, isvarzos, ir ypac dubeniui, kamuoja slapimo nelaikymas, bei geresniam seksui.

Juvijo, jei rasiu namie knygute, galesiu duoti, dvieju man nereikia (tik nzn kada rasiu laiko ja surast).

Yra pirkti Patogupirkti.lt puslapyje

Sveikos, mielos merginos.

Esu visiškam pasimetime, nevilty - vakar visiškai netikėtai gavau "į nosį" šią diagnozę... Man 34. Jokių simptomų nejaučiu, visiškai sveika, laiminga ir pan., išskyrus truputį gal pablogėjusi atmintis, bet ji pablogėjo po keleto pilnų narkozių.. turiu hiperprolaktinemiją, tad periodiškai kasmet pasirodau endokrinologei. nusprendė ištirti hipofizę, darė galvos magnetinį rezonansą, tai hipofizė ok, bet tam tikrų židinukų parodė. nei šeimos gyd., nei neurologė nieko blogo nematė, bet davė siuntimą į santariškes "prie progos" parodyti kas įrašyta flashiuke. apsilankiau, irgi ramiai viskas atrodė, sako reikėtų keletą tyrimų neskubant padaryti.. tad darė kaklo rezonansą. Ir pasikvietę pasakė, kad man ta liga. po kelių sav. guldys į ligoninę, darys punkciją bei dar kažkokį tyrimą..

Toks jausmas, kad turiu mirties nuosprendį, neverta nieko daugiau daryti.. Netgi šiandien darbe kilo mintis susitvarkyti darbo stalą, segtuvus ir atsisveikinti...

Tad ieškau internete daugiau informacijos, kas tai ir kaip...

Patarkit, prašau, kaip pragyventi šias pirmas dienas.. Jūs per tai perėjote..
Kaip ieškoti ir surasti stiprybės toliau gyventi savo gyvenimą? ar tas gyvenimas labai greitai paasikeis?

Man dabar labai reikia tai praėjusių žmonių, kurie pasakytų, kad gyvenimas nesustos, kad jis tęsis, kad bus dar daug džiugių akimirkų.........

Hmm, kaip idomu man dabar pasidare. As taip pat turiu hiperprolaktinemija ir visiskai atsitiktinai MRT tiriant hipofize pas mane taip pat rado demielinizacinius zidinius. Neurologines simptomatikos kol kas jokios nera, tik begalinis nuovargis. Neoficialiai kalbant su viena endokrinologe, kurios protu ir ziniomis as labai pasitikiu, ji puse lupu prasitare - kazin, ar negaletu cia buti rysio tarp siu dvieju ligu, ar negalejo viena itakoti kitos atsiradimo? Bet, kaip ji pati sako, tokiu tyrimu turbut niekas nedare.

Alanija,

dėkui kad atsiliepei.
Tai taip pat diagnozuota IS?

Man liga diagnozavo pries du metus (tada man buvo 26 m), galvoj pilna zidiniu, baisus pirmas paumejimas ir tt. Perejau tokias psichologines busenas kaip neigimas, savigaila, didele baime, nepilnavertiskumo jausmas ir tt. Pamenu pabusdavau ryte ir pradedavau judinti rankas, kojas, paniskai bijojau, kad ju nejausiu. Bijojau visko, ypac ateities. Bet suvokiau toki dalyka, kad net ir sveikas zmogus is tikruju nezino kas jo laukia rytoj.
Pamenu po diagnozes pirma menesi blioviau, istisai. Man teko iseiti is darbo, bet nuoskaudu dideliu neturiu, negera ten atmosfera buvo.
Po metu istekejau, susiradau nauja darba (darbdaviui nieko nesakiau apie liga, man taip geriau), istojau i doktorantura. Dabar planuose lelius

Prireike laiko, bet susitaikymas atejo. I daugeli situaciju stengiuosi ziureti su humoru. Suprantu kaip jums baisu, skaudu ir liudna. Bet pamatysit, laikui begant taps lengviau, ismoksite su tuo gyventi.
As visada sau kartoju, kad gyvenimas mums tik vienas duotas. Nesvarbu, kad ir ne rozem klota kelia dievulis dave, bet niekas kitas uz mus tuo keliu nenueis. Tai beeidami bent vaizdu pasigrozekime

Viskas bus gerai.


Papildyta:
Gerybiu sodas, mano vyras i nauja darboviete perejo, tai jo dabartine bendradarbe jau berods 8 meta serga, ji mazdaug jusu amziaus. Zinau, kad jai aptirpusios kojos, bet moteris dirba, gyvena ir berods neperseniausiai dviraciu vaziuot ismoko, tai aktyvi dabar. As irgi tik sia vasara dviraciu ismokau vaziuot, lakstau sau patenkinta, nesinori tarp keturiu sienu uzsiverti, tada tikrai susibaigciau

LumiLumi, labai ačiū už žinutę.
labai noriu tikėti, kad gyvenimas dar priešaky, kad dar nereikia pirkti įkapių ar bent vežimėlio..

Jaučiuosi visiškai gerai, sunku suvokti, kad turiu rimtą ligą.. Vis tikiuosi, kad gal po skysčio paėmimo ir kitų tyrimų kažkas pasikeis...

Kaip sekėsi, mielosios ir mielieji, pranešti šią žinią savo artimiesiems - ypač tėvams. aš bijau, kad juos tiesiog pražudysiu, jie arti 70 metų, mama daug ligelių turi.. ech

gero futbolo

Sveiki, gerybiu sodas 2014 MB pries 2 savaites diagnozavo sia liga, is prazdziu buvo sokas, manau kaip ir visiems. Net apsiasarojo... Jo draugyjoje puikiai laikiausi, suprasdama kad jei neparodysiu stiprybes is savo puses - nieko gero nebus. Pati likdama viena zliumbiau, visko buvo, tikras stresas. Bet po to susitaikiau, jei taip lemta, be reikalo kazko gailetis, reikia ieskoti budu kaip padeti jam, pagerinti situacija. Isnagrynejau tikrai labai daug info, kuria pasidalinu su juo. Pamazu nuotaika pagerejo, dingo itampa. Bet su tevais tokia situacija, mama gyvena uzsienyje, pati dabar turi problemu su sveikata, todel jai nieko kol kas nesakeme. Kad jai sveikata nepablogetu ir kad nepultu i asaras, MB tai pat reikia vengti stresiniu situaciju. Ji atskrenda uz keliu menesiu, tada ir papasakosime, kai jis pats puikiai supras, kad tai nemirtina liga, kad gyventi galima ir reikia, tik butina ji (gyvenima) siek tiek pakoreguoti. Kai jis jai ramiai viska isdestys manau ir jai didelio soko nebus, matys kad sunus sveikas, sypsosi ir optimististiskai masto nes kai tevui pasake sekancia diena po diagnozes tai abudu asarojo. O dabar ir tevas viska gerai supranta, kad neverta sunaus laidoti anksciau laiko, o geriau padeti visaip kaip gali. Reikia suletinti gyvenimo tempa, dziaugtis siuo momentu, neeeikvoti jegu ir nenusivaryti. O artimieji turi zinoti, kad nereikalautu per daug, o atvirksciai padetu, nes jeigu niresi patentinti visu pageidavimus ir reikalavimus gali pakenkti tik sau. Kaip sake gydytojas ligonineje, juk ne robotais esame, kompiuteri gali perkrauti, o zmogaus ne. Mylekite save, juk gyvename tik karta Viskas susitvarkys, neabejok! Tik pradzioj susidraugauk su sia liga, o po to jau ir suprasi, kad veltui asaras liejai, gyvenimas tesiasi, o be to ir tikekimes uz kokiu 10 metu isras ta stebuklinga vaista, galesianti padeti sustabdyti IS, duok Dieve.

Kai isgirdom diagnoze mano mama ir tuomet dar tik busimas vyras buvome kartu pas radiologa (iskart po MRT tyrimo). Mama apsiverke, su vyru paverkem veliau, namuose. Nuo mociutes ilgai slepem, bet ji jau apsiprato, kai nuvaziuojam pas ja tai as visada su sypsena, net jeigu ir nuovargi jauciu neissiduodu, sakau, kad viskas gerai, tai ji nusiramina. Jos sirdele silpna. Uosviam buvo sokas is pradziu, bet susitaike su tuo, o po vestuviu musu santykiai dar siltesni tapo. Vyro seneliams nieko nesakem, jo mociute bjauraus charakterio, tai jos akyse buciau per prasta anukui, todel tylim ir ramiai gyvenam. O draugai labai graziai sureagavo, sulaukiau daug palaikymo.

Nemetykit pinigeliu nei ikapems nei vezimeliui. Geriau suknele ir naujus batelius pasidovanokit, palepinkit save

Taip, tik tiek, kad kol kas simptomu, isskyrus nuovargi, dar nera. Na dar sukeltuju regos potencialu tyrimas nera labai idealus. Labai tikiuosi, kad su tokia miegancia IS pavyks nugyventi ilgai ilgai... Cia Alanija , nepastebejau, kad is bendradarbes niko prisijungiau