Fotografijos pradžiamokslis

Neskubedama rasau baigiamaji SAPNO teksta Teoriskai dar yra galimybe isbegti I aikstele ir imesti koki ispudinga tritaski Ir sumaisyti man visas kortas.

Opšra, vai, kaip ačiū už "baltus arklius"! Skaitau ir kaifuoju.

Pražiopsojau mainus vat bus man ilsėtis nuo sm'o:)

Taigi.
Gerb. Miegančiosios gražuolės ,
Nepraėjo nė 100 metų, o jau ateinu Jūsų žadinti.
Turiu dvi naujienas. Vieną gerą ir vieną nelabai
Geroji - turim nugalėtoją
Nelaboji - turim ir dvi antiprizininkes
Nuo jų ir pradėsim.
Auksinė avietė atitenka panelei Foils. Dėl vėjavaikiško požiūrio į konkursą. Foils, suprask, tokie fokusai gerokai erzina: atneši foto, gauni kritikos ir tučtuojau išimi tą foto. Beje, net nepasivarginusi įspėti, kad persigalvojai, nebedalyvausi. Man regis, puikiai žinai, kad esame sutarę neišiminėti nuotraukų. Žinoma, visame kame esti išimčių, kiekvienas gali turėti priežasčių užsimaskuoti, išsitrinti, pasislėpti. Bet, kiek teko patirti, Tu per dažnai naudojies tokia privilegija ir tai galų gale atrodo gerokai nerimta. O juk Tu nori atgauti pasitikėjimo mandatą? Tiesa? Beje, foto atsimenu, su išsakyta kritika sutinku, nesikartosiu. Tik noriu pridurti, kad tasai fotogriekas nemirtinas. Jei traukia fotografija, dirbk, ieškok savęs, atskleisk save, savo pasaulį, tuo, kuo Tu gyveni, tai, kas Tau tikrai įdomu. Pagalvok apie tai.
Sidabrinė avietė atitenka ... Ka . Dėl vėjavaikiško požiūrio į konkurso rengėjus Mokslinė Opšros teorija byloja, kad žmonės aktyviai sapnavo dėl 2 paprastų priežasčių: 1) tema pasirodė itin aktuali; 2) Iks autoritetas buvo toks didelis... fafalialia (necituosiu, teoriją su įrodymais rasite šios temos 5-jame puslapyje). Tai va. Ka ne vieną ir ne du kartus prasitarė, kad tema ją sudomino. Bet nesudalyvavo Išvada: Iks autoritetas per menkas? AVIETĖ
Dėl Ka, žinoma, juokauju Bet, neslėpsiu, laukiau Tavo sapno (gal dar sulauksiu kada nors?.. )
Ok, neerzinsiu kilometrinėmis įžangomis. Metas sumuoti rezultatus.
Prisipažinsiu, konkurso pradžioje vaizdavausi tarsianti žodį apie kiekvieną paraišką. Bet darbų užderėjo tikrai daug, be to, pastarosiomis dienomis nesijaučiu esanti tinkamos formos ilgiems ir išsamiems komentarams, tad pasilengvinsiu savo dalią klaikią ir konkursą apžvelgsiu tik bendrais bruožais. Tiesa, esu viešai pažadėjusi komentarą Miraval, sutarkim, lai lieka tai mano garbės skola, kurią atiduosiu tučtuojau, kai tik atgausiu įkvėpimą.
Nuoširdžiai sakau - džiaugiuosi visais konkursantais. Visais ir kiekvienu asmeniškai, net ir Foils, jei nebūtų pabėgusi. Džiugu, kad dalyvavot tikrai stebėtinai aktyviai. Dar džiugiau, kad darbai suplaukė tikrai stiprūs, o jei kuris ir buvo silpnesnis, vis tiek džiugino tai, kad visuose darbuose jautėsi ieškojimas, bandymai temą atskleisti per įdomią idėją, per mistikos ūkus (Suprem), pasiremiant poezija (Say), literatūra (Afrė) ir t.t. ir pan. Ak, jei rankos nebūtų tokios per trumpos, apdovanojimų būtų kur kas daugiau! Norėčiau, bet negaliu Tad vietoj kompensacijos leiskite kiekvienai asmeniškai palinkėti pačių saldžiausių spalvotų sapnų. Rittule, ir nusimauk tą baltą prietarą kitąsyk - jis gerokai nupigino Tavo tikrai nepaprastai dailų ir tokį dinamišką sapną. Baigdama antrąją kilometrinę įžangą, negaliu nepaminėti Saighos i dreamed a dream. Sutinku su jau išsakytomis nuomonėmis, kad tai viena geriausių matytų Tavo fotografijų. Man kartais susidaro įspūdis, kad Tu labai skubi, nekantrauji sustingdyti pamatytą akimirką, pamiršdama, kad pamatyti ir sustabdyti nėra vienas ir tas pats, kad reikia išlaukti tos stebuklingos EN-tosios sekundės dalies, kuri pakeičia VISKĄ...
Atsiprašau, kad priverčiau Jus šitiek skaityti.
Viskas, surimtėju ir traukiu triušį iš skrybėlės:
AUKSINĮ SAPNĄ susapnavo ... MAMAGUTE Tai sapnas, kurį norėčiau ir pati susapnuoti, kurį norėčiau kabinti ant sienos, po kurį klaidžiočiau nebenorėdama ir nemėgindama ištrūkti. Mamagute, Tu gražiai susikukavai su Smena, Tavo vietoje miegočiau ją (su Fedia) pasidėjusi po pagalve ir apsiklojusi juostom Ko tik nepamačiau Tavajam sapne: ir Japoniją, lyjant sakuroms, ir viešnią iš Baltarusijos su Norfos maišeliu , ir seniokišką Vilniaus alsavimą, ir siurrealistų drobę, ir poeziją, ir dramą, ir meilės romaną, ir kriminalinę istoriją, ir sunkiai gliaudomą esse, štrichą, etiudą, pjesę mechaniniam arba ne pianinui, minorą ir mažorą, pavasarį ir rudenį... Galėčiau tęsti ir tęsti. Man patinka, kad viskas ten gyva, nesustingę, o juda, kinta, šlama, šnara, pasislepia ir vėl išnyra. Nepaprastai gražus sapnas. Nepaprastai gražus kadras. Pavydžiu jo. Atimčiau patykojusi už kampo (nieks nežino, gal dar tykosiu ). Kartu su aukso medaliu įteikiu Tau teisę ir pareigą paskelbti naują temą ir laukiu AŽ su adresu, kur turėčiau siųsti prizą - jis Tavo.
(gausūs plojimai)
Dabar apie kitus paukštelius, susapnavusius sidabrinį ir bronzinį sapną...
Labai nesismulkindama sakau: 2-3 vietas pasidalino:
Sayonara;
Je t'aime
ir
Alabama
Say (jei nepersikraustė) adresą turiu, iš je t'aime ir Alabamos laukiu AŽ su adresu. Visos gausite po atvirukinį laimėjimo sertifikatą.
Prašau atkreipti dėmesį, kad sprendimą priėmiau sudėtingomis sąlygomis, susilaukusi nedviprasmiškų grasinimų (tik nesusapnuok manęs ). Bet priėmiau. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Taškas.
Džiaugiuos, kad Say darbą iš pradžių pamačiau atsietą nuo Po. Ačiū Alabamai už vertimą, jis patenkino smalsumą, sudėliojo tam tikrus niuansus, bet lemiamas nebuvo. Viską nulėmė pati nuotrauka. Say, Tu tikrai retai ką nors rodai, bet kai atneši pagaliau, pašiurpsta oda, kartais daugiau, kartais mažiau, bet pašiurpsta... beveik visuomet. Nežinau kodėl, bet man labai artimas Tavo fotopasaulis, atpažįstu kažką itin savo į jį žvelgdama, kartais tai galiu išreikšti žodžiais, kartais ne. Arba žodžiai ateina vėliau. Šis sapnas gal truputį toks, apie kurį man norisi ... tylėti. Pabūti su juo, žiūrėti, bandyti pagauti tą slystantį žvilgsnį-akivarą, perprasti tą nuožmų šios būtybės trapumą, o gal nė nemėginti to daryti... Beje, šis Tavo sapnas būtų puiki mįslė pradžiamokslininkams, girdėjusiems viena ausimi apie taisykles ir apie gana miglotą jų laužymo procesą... Achtung achtung!!!- žvilgsniui nepalikta vietos , jis remte remiasi į kadro kraštą! Bet! - nesustoja, nes plisdamas į užkadrį, jis kartu nyra gelmėn, savęsp - tai man vienas įstabiausių šios nuotraukos momentų, labai sapniškas žvilgsnis...
Je t'aime. Atbėgo uždususi, į papildomą kėlinį. Pirmas įspūdis - oi, ar tik neteks perstumdyti figūrėlių?, perpinti laurų vainiko? Geras įspūdis. Stiprus. Įdomiai sulaužytas liaunas kūnas, simboliai - kaip tikram sapne - artėdami tolsta, raktas labiau užrakina nei atrakina, atversta knyga labiau užversta - sapno tekstai taip ir lieka sapniški, sunkiai perskaitomi, sunkiai gliaudomi, pamirštami, nutylantys bundant... Vis tik kažkas šitame gražiame kadre mane trikdo. Ir net sunku pasakyti, kas... Gal kad neišbaigta? Nesujungta? Išsidraikę? Nepabaigta sapnuoti?..
Alabama Prašei nesapnuoti.., aš nekalta, pati atėjai paryčiais Ir negaliu Tavęs neapdovanoti, kaip absoliučios nugalėtojos trumpametražio sapno (snūstelėjimo) kategorijoje. Iki visiško wow man pritrūko tik per mm sapniškesnio fono. Norėtųsi, kad jis mažiau atrodytų toks studijinis(=truputį joks ), norėtųsi kažkokios gelmės - mergaitė raudonu apdaru atėjo iš niekur ir išeis į niekur, lyg miražas, gal jos net nebuvo, gal tik prisisapnavo...

P.S. Ar tik nebus pasiektas naujas paklodinis rekordas Baisu ir pagalvoti, kuo būtų baigęsi, jei būčiau aptarusi visas dalyvavusias foto Tai būtų košmaras, baisesnis už Saighos žuvis, kurios bent jau tyli ir paklodžių neaudžia .

Iks, ačiū už tas avietes. Būtinai pagalvosiu
dėl nugalėtojos visiškai pritariu, sveikinimai mamagute!

sveikinu visas visas sapnuotojas su finišu

TAIP, TAIP, dar kartą taip! džiaugiuosi, kad būtent taip pamatei šią nuotrauką. ir sutinku su tuo, kad jai kažko trūksta. kažkas neišbaigta. bet būtent tai dabar pastebiu savo darbuose, ieškau to kažko ir kol kas nerandu, atrodo, jau apčiuopiu, bet pabundu - ir dingsta. galbūt čia persiduoda kaži kokios abejonės iš vidaus, mano pačios sielos () neišbaigtumas, ieškojimai ir kol kas neradimai čia ir vėl berašydama prisiminiau trupinėlį pačios gyvenimo ir, galbūt, tai ateina iš ten - mano dailės mokytojas ant manęs pykdavo dėl to, kad palikdavau tuščios erdvės, balto lapo labai daug - man patinka palikti erdvės, kažko neišsakyti iki galo, pasilikti tai sau.

taip pat pagalvojau, kad neišbaigtumas galbūt kyla iš to, kad simboliai žiūrovui be komentaro gali būti nesusiję (o palikti komentarą po darbu man visuomet sunku ir visiškai nesinori tai daryti). visiškai neatsitiktinai surinkau tas mažas detalytes, savo gyvenimo atplaišėles. tas pats apvalus pasaulis - stiklo karoliukas rankoje man primena vaikystę, netgi labai, kokius dvylika - keturiolika metų atgal, kai pirmą ir kol kas paskutinį kartą žaidžiau stiklo karoliukais, taip pat asocijuojasi su tam tikrais žmonėmis. raktas ir tas turi prasmę, na bent jau kažkada ją turėjo o visa tai siejasi galbūt tuo, kad visa tai iš mano gyvenimo, prisiminimų, kurie kartais pabunda sapnuose ir pasirodo kažkokiomis iškreiptomis gyvenimo refleksijomis. myliu sapnus, bet retai sapnuoju, pastaruoju metu

ačiū labai už komentarą, pasidalinau ir savais pamąstymais ir labai labai sveikinu nugalėtoją! brūkštelsiu adresą, atvirukus laaabai mėgstu, retai gaunu, todėl daug džiaugsmo bus sulaukus jo

smalsumas neleido neįsijungt kompo, nors labai labai skubu

dėl to paties skubėjimo neperskaičiau detaliai , miela Iks, visos "paklodės", bet akys užkliuvo už NEĮTIKĖTINOS informacijos...Nu ką galiu pasakyt- ir džiaugsmas, ir baimė . Bet gal ką ne taip perskaičiau? Bet vėliau detaliai perskaitysiu tikrai.
Sveikinimai visoms laimėtojoms

sveikinu Mamagute

Kritikos :

mano akimis per paprasta ir visų (per)bandyta n kartų. nuotraukoje neradau minties, kabliuko.

šioje nuorodoje yra keletas įstabių darbų. Žvilgtelk, suprasi apie ką aš

Ajajajajai.Tokiam ploksciam greitam neisbaigtam ir tik eksperimentiniam ir isvis inpired of sapnui ir prizine vieta.*dejuoja uzdengus veida delnais*
Daugiau taip nebedaryk.

Jauciasi, kad galvota, deliota ne siaip, kompoziciskai tvarkinga foto.(tik kas per sakos permatomos is virsaus?)
Pagrindinis foto minusas-tokiu pat nuotrauku yra didele gausybe.Dabar tiek visi islepinti vaizdais, tiek jais apsirije, kad tokios tiesiog paprastos tvarkingos foto prametamos ir pamirstamos ta pacia sekunde.
Bet kaip kompozicijos pamoka skaitau visai neblogai.


Mamagute, valiooooo

Ačiū už pastebėjimus Ir už nuorodą, labai skaniai "sukramsnojau", buvo nuotraukų, kurios tikrai sužavėjo



Ačiū labai už nuomonę Na, tos šakos užkliuvo ir man, be jų turbūt būtų geriau... Kaip smagu žinot, kad bent jau kompozicija pavyko ir nuotrauka nėra visai šuniui ant uodegos

Lauksiu komentarų dar vienai nuotraukai :