Super retriveriai

taigi cia akivaizdziai sunys zaidzia! ketera paziurekit... Tikrai ne visi nesioja antsnukius: pamenu dresuros pamokas kai lankem su AA Serute, tai sake kad retriveriams kai kuriose salyse jie net draudziami




prie ko cia aureole, negi man jum pasakot kad kiekviena veisle turi savo charakterio savybes... o mazi sunys pagal statistika jei jau taip sukandzioja zmones daug dazniau!



che che che kokia faina

Teko, retrivere palikdavom mano sesei, o VA pas dresuotoja 'viesbuty'. Viskas ten gerai, tik pas bet ka tikrai nepalikciau





cia kaip su skiepais vaikams - nuodas tipo Tepiau aliejum ir tepsiu, nes erkynas pievose nerealus... Triju kaimynu sunys po erkes ikandimo padvese



kai kudlos geros, ciupinek neciupinejes... gerai jei suo sviesus - dar gali pamatyt. o jei tamsus?

Pamaciu pokycius jau butu 'post faktum', ar ne?

Dzenke, o auksiuką pirksit kartais ne iš Šiaulių?

Tikrai taip, is Auksesijos Melynukas berniukas vardu Lordas bus musu
Jau braukom dienas kalendoriuje su vaikais, as nuotraukas po keliskart per diena ziuriu Suminkstejau visai...

Bet tikiu, kad jam buvo labai linksma

Susitikom šiandien juodą labradorę bevaikštant... Bet jau jos šeimininkė išvadino mūsų šunį maišytu, mat ji kiek žemesnio ūgio, nenupenėta (kaip jos kiaulaitė) ir šepetuko ant uodegos galo nematė... dar pradėjo pasakot, kokius vitaminus šuniui pirkt dėl kailio.... sunervino iki begalybės... Kailiukas šiandien iššukuotas, visas blizga, o ji man apie vitaminus šneka... Jau geriau būtų patylėjus, nes namo įsiutusi visa grįžau....

Tikrai jam buvo linksma
O kas dėl moterytės, tai ir mes jų nuolat keistų sutinkam... Tai joms mūsų patinas rujojantis (nes va jų patinai, labai veržiasi pas maniškį), tai mūsų Helis blogas dėl to, kad neplanuojame kastruoti jo, tai jis akimis atseit kažką ryja žaloja... Ir dėl priežiūros taip pat tokių "naudingų" patarimų kartais gaunam, kad net nežinai juoktis ar verkti (niu nes gaila šuns tų patarėjų)

O mes saviškiui narvą jau turime, jame telpa ne tik šuo, bet mes su draugu kartu su šuniu

ne, čia žaidimas tikrai nebuvo - čia retriverė varė nuo savęs stafo patiną, kurį po to ir puolė piktai, nes nenorėjo žaislu dalintis. visiškai niekur nėra draudžiami antsnukiai retriveriams ir jie yra tiek pat privalomi kiek ir kitos veislėms
savybės savybėm, bet šunį ir augint atsakingai reikia, nes visi šunys dantis turi ir panaudot gali, NET ir retriveriai

matyt pačios su paršu maišytas

Peržiūrėjau foto Auksesijoje, nu žinai, Dženke, jau taaaaip baltai užpavydėjau tokio klecko Visus numinkyčiau Savo paną tik tokio dydžio pasiėmiau, tai nemačiau tos klecko stadijos, bet ir tai žiūrimiausia mano foto (tipo prisimenu gerus laikus)





Kodėl pirkot narvą?

Aš net bijau kad mūsų niurkytojų namie per daug Nupirkau iš eBay garda kad biški ramybės šuniui duot nuo mažiaus - nepraeina jis ramiai pro gyvūnus ... Sulankstomas jis tai tiks kur i mašina isimetus ir į keliones vežtis. TOKS VAT

Galvoju gal dangol kiliminės kokios pigios gabala nupirkt, kad žaidžiant namie šuo neslydinėtų

Mes savo AA Šera tokio amžiaus parsivežėm, tai irgi tokio kukulio nematėm. vat vokietukė tai pūkų kamuoliukas buvo

Ooo, mano pirmojo varianto idėja. Kai įsigijom šunį, aš tokio tipo aptvarą sukūriau. Vienai dienai... Gal tik pas mane tokia šokli pana, bet ji be vargo išlipdavo.

Ne, priklausomai nuo pačio šuns ir kada pastebėsit, mūsų Argutė yra turėjus babezioze ne kartą ir ne du. Erkių irgi dažnai įsisiurbdavo, kad ir naudojom daug ką... Žinodavom kad reikia visuomet stebėt šunį, ją visuomet ir šiaip reikdavo stebėti, juk epileptikė buvo mažutė... Tai tiesiog vangesnė pasidarydavo, elgesys šuns keičiasi, tada į veterinarinę ir išsitirt, išsitiriam tada vaistukų ir viskas. Kartą yra buvę taip kad išsityrėm o ten kažkaip nedaug to rodo, tai pasiėmėm kartu vaistus bet taip ir nesuleidom, kitą dieną jau pati buvo žymiai geriau atrodanti ir pasveiko tiesiog pati. Bet yra tokių šunų ant kurių pasimato tik tada kai jau paslikas guli o tada jau greit reikia veikt... Labai nuo pačio šuns priklauso.

Aš džiaugiuosi, kad visą vadą bent nuotraukose stebėjome nuo pat pat mažens, kai dar visai tokie cepelinukai buvo... Ir saviškio net nuotraukas tokio visai naujagimio turiu mūsų veisėjos dėka... Labai jai ačiū už tai O pamatėme gyvai savo Heliuką pirmą kartą 6 savaičių (buvom svečiuose), o parsivežėme 9 man rodos

Narvą pirkome, nes mūsų paaugliukas sumastė, kad namų interjeras jam nepatinka... Mums tiesiai šviesiai jis to aišku nepasako, bet vos lieka vienas, pradeda sparčiai viską tobulinti... Galiu išvardyti ką spėjo pagražinti: 3 kartus nuplėšė naktines užuolaidas, vieną jų sudraskė, nu nepatinka jam spalva; drugelis buvo ant užuolaidų, tai liko tik blizgučiai nuo jo, netiko toks papuošimas; dieninėse užuolaidose atsirado 50 cm skersmens apvali skylė - taip dabar madinga; sudraskyti žurnalai, tai jiems ne vieta ant rašamojo stalo; knyga mokslinių tyrimų metodologija iš bibliotekos - niu matyt buvo labai nuobodi (liko tik maži maži skuteliai); kaldra paskersta - gal per šilta buvo?; pagalvių užvalkalas virto skuteliais - niu jo spalva skyrėsi nuo kitų - negražu gi; išmėtyti daiktai buvo nuolat - na nemokam mes sudėliot pagal jo didenybės dizainerio Helio skonį Niu čia rodos daug maž išvardijau... O dar kartą palikom savo šuniuką valandai, o jam per tą valandą viduriukus paleido ir apsivėmė vaikis ta pačia konsistencija tiek kvapu, tiek skoniu (jam vaikystėj taip pasitaikydavo dažniau, dabar tai jau net nesitikėjom), bet esmė ta kad dalis buvo prie lovos, o dalis lovoje ir visa tai išmindžiota ištripta... kaip tik neplovėm ir su vandens siurbliu nevalėm tos lovos, kokių tik priemonių nenaudojom... Valėm nuo 19 val iki 23 val... Rezultatas - užsisakėm naują sofą, senoji vis vien smirda...
Narvas jam nėra bausmė, mes nei karto jo net nebarėm, nes esam dėl visko kalti tik mes patys. Mes žinojome, kad imame patį aktyviausią iš visos vados, bet kadangi jis 4 mėnesius puikiai tvardėsi ir nieko negriaužė, tai buvome tokie naivus, kad tikėjome, kad taip bus ir toliau... Deja deja... O šiaip apie narvą naudą ir įsigijimą dar mastėm prieš šuns parsivežimą, bet nutarėm pabandyti, o gal neprireiks...
Tarp kitko mano Helis labai laimingas turėdamas savo namuką dabar... žaisti pats vienas ar žaislus kramtyti eina tik ten, pagulėti irgi nuolat eina ten, kai aš lendu ten prieš miegą žaislus į kraštą sudėti, kad jam patogiau būtų, jis kuo skubiau bėga savo tvarką įvesti ir mane bandyti su galva nustumti (nu nėr ko lysti į jo valdas) Narvą aišku jam nupirkome patį didžiausią kokį tik radome (šiaip visur sakė,a kad retriveriams tokio dydžio paprastai niekas neima, bet mums patinka, kad jis ten gali gulėti visomis įmanomomis pozomis visaip išsitiesęs, yra vietos ir žaisti... Beje kai pirmą kartą jį uždariau narve, jis nuėjo ramiai žiaumoti savo guminį žaislą ir jam visai nerūpėjo, kad uždarytas, ir vienas likęs neverkia... Tai labai džiaugiuosi, kad neprireikė jokio spec. pratinimo...

P. S. Net tada, kai žiaugčiodama įėjau į namus ir teko valyti Š nuo lovos (aišku dauagiau draugas valė, nes man ir taip bloga darėsi), aš tik paskui ploviau, kai jau mažiau viso to buvo... Bet net ir tada mano mano Heliukas buvo pats pačiausias, pats mylimiausias ir geriausias.... Niu nesu aš ant jo dar supykus, o kai jis ką padaro pykstu tik ant savęs... Čia matyt todėl, kad prieš įsigijant šuniuką buvau psichologiškai nusiteikus, kad bus suniuokota daugybė daiktų, gali prireikti rimto remonto ir pan... Ir tai suveikė, net nenuliūdau nei karto, priešingai - niu juokinga man, tokių vaizdų kartais rasdavau ir tas nekaltas akutes "mamka, a, mamaka, kas čia nutiko?"