Super retriveriai

Sveikuliai visi.. nesirkit ir dziaukites vasara

sakot senbuviai sugrizta su bedom geda,bet beda ivaro i kampa is nevilties nezinai kur detis,bandai surasti paguoda bendraminciuose aisku negrazu,bet per gyvenimo begima sunku visur spet

Foto gera imesta

Alba dabar sertis pradejo tik.. tai linksma as ir zuvu tauku duodu,kaimo veterinarijos vaistinej,litrinis butelis-6 litai

skaiciau apie ta suni kur rado ir seimininkams nebereik.. sirdi tik suspaude.. ne del zmoniu,del kalytes.. istikimi iki mirties,tik kartais nevertiems to
va cia kaip suni rado ir sugrazino po 7 menesiu,paziurekit ir suprasit ka isgyvena musu draugai .. jautrioms nepatariu,bliausit
Suo grizta pas seimininkus po 7 menesiu

Sveikos retriverių mamos Gal žinote,ar tebedirba Vaitkus Ringaudų klinikoje eveterinaras Ar kur kitur man jo ieškoti? nes niekur kitur užuominų jokių neradau.Nes mūsų auksiukei einant 6-tus metus ėmė ir išlindo problemos su sąnariais tėvų displazija yra lengva,tai ko gero bus paveldėjus šį "džiaugsmą" ,teks eit tirtis.

tebedirba , o ketvirtadieniais Vaidos klinikoje Vilniuje konsultuoja

2 metai, bet ji man mazyte

tai kaip LT turėjom įspūdingą istoriją su Rubliu iš penktos kojos. Jį šeimininkai atsitiktinumo dėka rado po 5 metų Istorija čia
Tik, gaila, kad pas šeimininkus jis gal metelius tik pagyveno po grįžimo.... vėžys...


pas mane kai yr mažesnė, tai Torino - dičkis, o ana mažiukė
Kokia graži ryža nosė Maniškio žiemą taip nušviesėja, o daba jau vėl panaši į juodą, nors toks angliukas kaip mažiuko nebebūna.

Tutikute, smagu jus vėl matyti, tik nesmagu, kad jus taip bėdelės puola...
Niu bent priepuoliai tikiuosi tikrai daugiau nesikartos...

O mes vakar nemokamą cirko pasirodymą namie turėjome Vyras man parvežė rūkytą karšį, Helis pirmą kartą užuodė tokį skanėstą, tai prašinėdamas ant dviejų kojų atsistojo ir taip vyrą iš kolidoriaus per prieškambarį į virtuvę palydėjo... Niu taip juokingai man atrodė jis ant tų dviejų kojų eidamas Gaila, kad nesumasčiau pafilmuoti... Tikiuosi tai pirmas, bet ne paskutinis toks kartas ir dar spėsiu įamžinti

Beje mano šuo nupjautos žolės ir šieno fanatikas Tik pamato, ir jau žiūrėk su snukiu čiuožia šikną iškėlęs, o paskui ant nugaros vartosi laimingas Vis galvojam, kad kokiam kaime kur daug daug šieno sukrauta, tai tikriausiai visai sublustų iš džiaugsmo... Reiks išmėginti

Heliukui beje jau metukai greitai (liepos 20), jis man toks jau nemažas, kai pažiūriu nuotraukas ar prisimenu kokį mažą pukų kamuoliuką parsivežiau, tai net nesitiki, kad iš jo galėjo užaugti toks šuo Ir jėgos jau ogogo turi, ištvermės... Tik vis dar toks pat žioplas nerangus, visur kliūnantis... Čia vieną dieną sukosi ir vyrui per keleną su galva atsitrenkė... Tai vyras visą dieną šlubavo O ir šiaip dažnai visur užkliūna, atsitrenkia.... Įdomu jo tas meškino nerangumas išnyks kada nors, ar jie tokie ir būna visad? Mes tai vis pasijuokiam, kad Heliukui tikrai šalmo reikia, o tai visas smegenis pames tiek trankydamasis

Ir visai nejuokinga Kai atsitrenkia garsas būna toks, kad atrodo pats tai ciptum bele kiek iš skausmo, o tas tai net nepristabdo, toliau bėga ar šiaip dūksta iki sekančio "bum".... Niu tikrai besmegenis bus

Na pas mus yra ugiu mazesne

Nosiukas tamseja, ta nuotrauka daryta gal balandzio men.

tai vava todėl ir vadinasi "winter nose"

Koks fainas derinukas

Sveiki
visą mėnesį vis paskaitinėju jūsų skyrelį, bet nedrįstu parašyt
taip jau gavosi, kad prieš mėnesį mūsų šeimoje apsigyveno naujas šeimos narys - Mėta. Gal keistai skamba vardas, bet man jos šarminis temperamentas asocijavosi su mėtiniais saldainiais parkeliavo 2 mėnesių padauža, kuri rami būna tik miegodama. Nesu iš tų, kuri labai prisiriša prie gyvūnų, nes bijau išsiskyrimo, nemėgstu kai laižo, nepatinka kai į lovą įsirango, matyt per daug skaudu buvo kai teko migdyt spanielę prieš 5m. Bet Mėta sugebėjo pralaužt ledus, niekaip nesuvokiu kuom nugalėjo mane auginame dar pekinukę ir Jorkšyrę, priglaudę ir katę pensininkę.. žodžiu namie veiksmo daaaug.. adaptavosi tą patį vakarą, vaikus priėmė iš karto, pirmą rytą pramerkus akis pamačiau baltą snukį su žvilgsniu "einam žaist" Aišku pirmiausia buvo mano rožės išlaužytos, vis jas iškasdinėja žolės beveik nereikia pjaut, nes nušienauja, viską ką pasiekia - pavagia, dukros batas pastoviai dingsta (jei nėr, aišku, kad pas Mėtą), bet kaip ant jos pykt.. pradedu bart - atsigula ant nugaros, pilvą išverčia ir tokią kvailą miną nutaiso: "na vistiek nepyksti ane?.." kaip tada ant jos rėkt.. juokas suima ir barnis baigtas. Likau sužavėta komandų išmokimo sparta. Na aišku jei mato skanėstą, tai atsisėdus slenkasi sėdėdama vis arčiau su žvilgsniu "taigi sėdžiu.." wc reikalai irgi per mėnesį išsisprendė, svarbu į sodą durys atviros būtų (bijojau didelių balų keliems mėnesiams).

tik bėda pas mus.. katė ir Jorkšyrė niekaip priimt nenori Mėtos. Nesuprantu kodėl gal dėl masės ir gabaritų? mokome, kad kiti gyvūnai mažesni, švelniai bendraut reikia, bet tik bėga artyn - katė šnypščia, Jorkė isterikuot pradeda. Pekinukė nusprendė, kad "tas tankas niekur neišeis, jei išveža, pargrįžta reikia susitaikyti" ir nekreipia dėmesio, matyt pensijinė išmintis suveikė. Ar čia dėl dydžio skirtumų ar kas? kai Jorkė prieš 3m. parkeliavo, katė su pekinuke priėmė normaliai, jokių problemų nebuvo, o dabar jau mėnuo praėjo - niekaip ir dėmesio visiems skiriama, ir vieną šalia kitos pastatom, kad apsiuostytų, nė per kur
ir dėl displazijos stresuoju. Bedokumentė, tai negaliu pasakyt kaip tėvų sveikatos. Vis stebim kaip vaikšto, sėdi, bet ką ten matyt? bėga, kliūna, griūna, vėl lekia laiminga, atseit čia taip turėjo griūt.. sėdi lyg normaliai, bet kai judri, tai malasi ištisai - sekundę sėdi, žiūrėk jau ant klubo, tai jau guli, vėl bėga, jau žiūrėk gėles knist taikosi, pradedu šaukt - jau bėga vėl kažkur o pavargsta, plumt kur papuola ir miega