QUOTE(ciuju'ke @ 2014 05 31, 17:48)
JulciK08, o tai ir jam teko laimė veselėje šokti ir alų, midų ragaut?
Tai taip

Mes gi be jo niekaip... Jis neatsiejama šeimos dalis

Po viso baliaus buvo toooks nuvargęs, kad pora dienų leisgyvis miegojo

Mat turėjo malonumo bėgioti žaisti su 4 vaikais

Pačiai mažiausiai nei dviejų metukų nebuvo, tai žinokit aš pati buvau apšalus nuo savo šuns švelnumo ir atsargumo.... Jis šiaip pas mus toks nerangus baisiai, visur kliūnantis, sveikinantis ar įsižaidus galintis jėgos neapskaičiuoti ir apversti kokį svečią, o su vaikais priešingybė - atsargiai apeina, kantriai guli, jei mažoji bandė užsilipti, kai su žaislu erzino vaikai net nebandė atimti, laukė kol numes stovėdamas ant visų keturių (su suaugusiu tokios kantrybės šiaip neturi), tada gražiai vaikus apibėga ir parneša atgal žaislą (per suaugusį prabėgtų ir nepastebėtų)... Žodžiu dabar dar labiau didžiuojuos savo Heliuku ir jau mintyse įsivaizduoju jo pažintį su mūsų dukryte

Iš tikro bijojau, kad jis bus per staigus su vaikais ir pan., na toks kaip su suaugusiais, bet nieko panašaus.... Jis pasakiškai prisitaiko, toks jausmas visai kitas šuo staiga pasidaro, ir tada jau reik žiūrėti, kad ne jis neužgautų, o kad jo pačio neužgautų....