Super retriveriai

Tai čia savaime suprantama... Niekas čia manau dėl to ir nesiginčytų... Bet tai nereiškia, kad antsnukius visiems mauti reiktų... Būtų mano valia, tai su antsnukiais vaikščiotų tik tie šunys, kuriems to iš tiesų reikia ir visos bobutės pyktos mano kiemo Niu joms tikrai jo labiau reikia nei daugumai šunų
Mes su draugu buvome apsirgę gripu, tai Heliukas kurį laiką buvo vedamas maksimum 15 min... Šiandien išėjome ilgam pasivaikščiojimui, pasibėgiojimui... Tai koks laimingas buvo mano šuniukas... Ėmė pagaliuką į nasrus ir draskėsi šuoliais ir kūliais kaip išprotėjęs Visi žmonės, kas matė eidami pro šalį juokėsi
Parodysiu ir aš truputį saviškį:



Šiaip reiktų man prisiversti sutvarkyti visus filmuotus vaizdelius... iš Heliuko nuotykių esu tokių vaizdų prifilmavus, kad žiūrint nesijuokti tiesiog neįmanoma... Galėčiau TOP10 juokingiausių vaizdelių visai neblogą sudaryti... Ne veltui mes jį pavadinome Heliu (mums tai visada asocijavosi su juoko dujomis), o ko jau ko, bet juoko į mūsų gyvenimą Heliukas įnešė laaaabai daug

P. S. Visas su Kovo 8-ąja

Sveikos,

kokios mielos foto mielų auksiukų
pasirodysim ir mes kaip išsilaikėm per žeimą

atbėgam pasirodyt




po linksmybių

savaitgalį buvo ne auksaspalvė o smalinė retriverė, nes įlindo į melioracijos griovį sėdėjo purve iki kaklo kol po to atskalbiau jau net fotkint ūpo nebebuvo, keliavo tiesiai į dušą

dar noriu paklausti - ar teko kuriai ilgesniam laikui kur išvykti? ką darot su šuniais? ar teko susidurti su šunų viešbučiais?kaip ten sąlygos? o gal kuri savaitei norit dar vieną draugę paturėt?

Labar gražios foto


Teko išvažiuoti vieną kartą, buvome palikę veisėjai. Nepažįstamiems žmonėms (viešbučiuose) nepalikčiau Ateityje prašysiu arba artimųjų (brolio), arba pažįstamų "šunininkų" (pvz. hendlerės) pagalbos.
Tokią gražuolę mielai priglaustume savaitėlei, bet maniškis labai nedelikačiai su merginomis pažindinasi

Kokia gražuolė O iš snukučio ji man tokia stambi graži O uodega Kaip aš laukiu kol ir maniškis turės tokią... Jau jam pradeda plaukuotis, tai tikiuosi gal po kokių 2-3 mėn ir jo uodega bus graži
Kas liečia išvažiavimą: mes, kai vasarą buvom išvykę 2 mėnesiams, tai savo papūgas ir laikiną globotinę šunytę (nespėjom jai rasti iki kelionės gerų namų) buvom palikę draugo sesei Kaune... Tai labai džiaugiuosi, kad turim tokių giminių, kam galim patikėti savo keturkojus ir sparnuotus šeimos narius... Kažkaip visai svetimiems bijočiau palikti...
Na aš truputį per daug jaudinuosi dėl savo augintinių... Dabar su draugu sirgom, tai vis vien draugas vedė šunį, nors mama siūlėsi pagelbėti... Bet nu kažkaip man neramu būtų, kad jau reakcija ne ta jos tokiam amžiuje, nuo pykto kiemo katino nenusaugotų ar dar ką... Gimdymo data man numatoma tik rugpjūčio 21, o aš jau radau, kas Heliuką prižiūrėti galės, kuo tikrai pasitikiu (tik šį kartą Klaipėdoje)... O tai iki tol, kol nežinojau, kas juo pasirūpins, ramybės neturėjau: vis kankino mintys kaip mano šuniukas be mūsų pabūs
Bet tokia perdėta meilė nieko gero žinokit... Maža to, kad turim lepunėlį, tai dar ir mamyčiukas... Taip sakant blogesnės kombinacijos nei nesugalvotum Iš vaiko (šuns) net žaisliuko nagliau paimti niekas negali, nes iš karto ratu apeina tokį negerietį ir pas mamką eina skustis Šuo žaidžiant šiek tiek pastumia, viskas jam žaidimas tampa neįdomus, bėga pas mamką... Aplamai ilgai nežaidžia su kitais šuniais, nes jam reikia mamkos nu arba iš bėdos draugo dėmesio, žaidimų... Kai karščiavau 4 dienas stipriai šunį stumiau kuo toliau, nes ir taip degiau, karšta, o nuo jo tik dar labiau šyli, tai jau tookį vargšą vaidino: prieina, nosim baksteli, aplaižo, bando glaustis su galvą, nustumi jį, tai net su aimanuoja, bet taip gailiai.... Tai, kai man palengvėjo ir vėl leidau glaustis kiek nori pirmom dienom iš vis nuo manęs nei per žingsnį nesitraukė ir galvą vis arčiau pilvo stengėsi dėti... Mes jau juokiamės, kad mūsų vaikelis pilve auga ne tik mano širdies plakimą nuolat girdėdamas, bet ir šuns kvėpavimą, alsavimą (nenustebtume, jei ir gimus jį tas garsas ramins, nes tikrai girdi nuolat)...

Sveikos,


Oho, kiek foto užderėjo Kokie visi gražūs
Elife, kokia ruda nuosė Taip iškart po pirmos rujos ir nusispalvino?
Gaila bus netekt juodos nosikės, atrodo, taip viskas dabar dera

Ar yra kam nors tekę šunį auklėt, kad besivydamas žmogų nešoktų ant nugaros ir taip neparverstų? Man baisiai nepatink mano panos toks pomėgis Baisiausia, kai su vaikais šitaip daro

O jei... Kaip gerai, kad manasis nesupranta, kad ant nugaros šokti įmanoma taip pat kaip ir priekio... O tai su tuo lipimu ant priekio, tai vis vargstam, ant mūsų nešoka, o ant kitų užsimiršta, kad negalima... O jei dar ir ant nugaros sumastytų...

mūsų irgi dar nežino
o kai šoka ant priekio, ištiesiam ranką ir atremiam į krūtinę - nešoka (išmokom iš hendlerės). o šiaip žino ant ko galima lipt - niekada nelipa ant vaikų, mano mamos
Papildyta:

čia jau beveik balta nuosė. na tokia juokingai rožinė ir po pirmos rujos. dar pradžioj buvo tamsesnė, o db žiuriu visai nubalo. eisma saulės vonias priiminėt
Papildyta:

man tos jų uodegos ir "triusikėliai" ir yra [patys pačiausi jau bijojau kad ir liks tokia paršiauodegė su bizūnėliu bet ne, užžėlė kaip kažin kas
dėl stambumo - tai stambi, ir liepė ant dietos sėst nu bet nžn augančiam šuniukui ar labai jau čia tos dietos gerai. teks šikną daugiau po lauką nešiot abiems

Nu jau - nuimt keliasdešimt gramų nuo dienos porcijos tikrai nepakenks šuniukui

Maniškis net kai kūdena buvo bado dienų gaudavo reguliariai ir nieko, tik klusnumas ir koncentracija didėjo... Tai dieta juolab nepakenktų... Mes dabar jau lygtais pagaliau stambėti ėmėm, tai kad per daug neišsipustų jau porciją pamažinau ir žiūrėsiu kaip bus...
O dėl lipimų mes ta spyrį iš kelio į krūtinę gana ilgai taikėm... Tai rezultatas buvo toks: jei provokuoji, tai nelips, o va kai užsimiršta, tai vis vien lipo... Paskui buvo metas, kai vos pas jį ateidama į kambarį šaukiau "žemyn" - tai buvo priminimas jam, kad neliptų... o paskui įprato, tai dabar jau nešaukiu, tik va reikia dar kaskart priminti jam, kad lipti taip pat negalima ir ant kitų jam pažįstamų žmonių... O tai iš to džiaugsmo vėl sutikęs pažįstamą vis pamiršta savo manieras

Beje man įdomu kaip jūsų šuniai augdami ar greitai suvokė savo gabaritus? Nu maniškis žiopliukas vis nesupranta, kad nėra jis toks mažas kaip ankščiau: vis bando įtilpti, kur ankščiau tilpo... Sėdžiu ant kėdės, jis ankščiau susirangydavo po ja, dabar netelpa, bet vis vien stengiasi įtilpti, tai kartą mane vos su visą kėde nenumetė Ir taip daug kur stengiasi įlisti, nors jau telpa realiai tik galva...

Oi kokia fainuolė vaizdelis po to griovio turėjo būt fantastiškas mūsų išdykėlė šiandien sugalvojo dar ir prūde išsimaudyt ėjom sau tvarkingai, ta uostė uostė kažką ir kad dės niurką į vandenį aišku žmonių aplink pilna, visi žiūri tai tai gražuolei dar buvo kilęs noras pasivolioti ant žemės, tai ačiū Dievui spėjau sureaguot ir jai nepavyko
Oi tokią draugę su mielu noru priimčiau tik manau Lotai konkurencija nepatiktų
žadam vasarą pakeliaut, tai savo šunę nuvešim arba mano močiutei, arba tėvam, tik baisu, kad po savaitės šuns neatpažinsim, jei "pamylės" maistu

Sveikos as buvau labai nusiteikus auklet this sokinejimus,bet...jis ne karto nebande sokt uztai garantuotai praeitam gyvenime siukslininku buvo..