Super retriveriai

Nereikia juoktis, genetika iš tikrųjų turi ir savo tamsiąją pusę, ne viskas vyksta kaip sviestu patepta. Bet bent jau sąmoningai domėtis, na, pavyzdžiui, kad ir paminėta displazija, tikrai galima. Būna, kad ir nuo sveikų tėvų ir senelių gimta vaikai su displazijos laipsniu. Tačiau - šis procentas jau žymiai mažesnis nei displazinių vaikų nuo displazinių protėvių gimimo. Tam ir yra selekcija - atrenkami netinkami, kad būtų galima vykdyti kokybišką veisimo programą.
Vokiečių aviganių veislėje vokiečiai turi įsivedę ZW (Zuchtwert) - skaičius, nurodantis tikimybę šuniui susilaukti sveikų palikuonių, šiek tiek plačiau apie jį galima pasiskaityti čia (anglų kalba) ar susirasti panaršius internete. Suomiai kiekvieno patikrinto šuns (ne tik vokiečių aviganių) rezultatą įrašo į savo duomenų bazę, kuria laisva prieiga galima naudotis internete. Amerikos OFFA irgi veda savo statistiką. Manau, kad ir kitų šalių kinologinės organizacijos turi/turėtų turėti savo statistiką, reiktų pasidomėti detaliau.
Apie tuos "pasaugojimus" aš turiu savo gana tvirtą nuomonę, remiantis asmenine patirtimi, kitų augintojų bei veislynų, ir netgi truputį tarnybų. Jei šuo neturi genetinio polinkio, displazijai pasireikšti kliniškai sąlygos labai menkos, ir slidžios grindys, laiptai ar šuoliai tai įtakos labai minimaliai (atsižvelgiant į sveiką protą, aišku, nereikia versti keturių penkių mėnesių šuniuko šokinėti per metrines kliūtis, ne dėl displazijos, bet dėl bendros organizmo apkrovos). Tuo tarpu jei polinkis yra, menkiausias krypt gali sudaryti dideles problemas, ir kaltas čia ne parketas ir pan.
Tad manau, jog "saugoti" šunis, kuriuos planuojama naudoti veisime yra labai neetiška ir neprofesionalu, nes su dideliu saugojimu gal ir galima išsiauginti sveiką individą, bet jo DNR tai nekeičia. Gal kita kalba, kai augintis planuojamas tiesiog kaip draugas ir veisime naudojamas nebus, tad ir atsakomybė labai susiaurėja - tik prieš patį šunį.
Šunis ne saugoti reiktų, o stengtis auginti atitinkamai pagal jų amžių ir fizinę kondiciją. Jei šuns raumenynas menkai išvystytas, staigių judesių amplitudės duos didesnę apkrovą sąnariams, jei šuniukas auga ir jo kaulai dar nesusiformovę, ištvermę ugdantys pratimai taip pat turėtų būti skiriami atitinkamai. Tiesiog reikia viską daryti su protu ir su meile, bet be rožinių akinių ar rožinių ambicijų ir tiek.
Apie displaziją nemažai informacijos, tyrimų, studijų galima rasti internete, lietuvių kalba irgi truputį yra.

Displazija - labai įdomi liga, dažnai tyrinėjama, tikrai kartais būna, kad tėvai, seneliai, protėviai A arba B, o vaikas žiū - displazinis. Bet čia jau reiktų lįsti giliau, dabar tarp kitko, susimąsčiau berašydama, apie tą nekaltą raidę B, pvz., ar tai auginimo pasekmė, netaisyklingai atlikto tyrimo, ar jau užuomina ligos genetinėms šaknims? Bet čia nusirašymas į šoną truputį

Bet rinktis ir domėtis pravartu, net ir įsigyjant pirmą šunį. Jei kalbame apie finansinę investiciją, nes tai "draugas 10 ar 15 metų", kodėl negalime taip pat kalbėti iš informacijos pusės? Aišku, visų srovių nepagausi per mėnesį ar du, bet bent jau standartinį paketą tikrai galima.
Ir jeigu trūksta žinių, informacijos - belsk, ir bus atidaryta, įvienas duris, į kitas, į trečias. Žmonės dažniausiai geranoriški. Kad ir tie patys forumai, nemažai info duoda, savo laiku skaičiau ir sekiau milijoną jų ir SM, ir veislės forumą, ir netgi kitų veislių. Jei įdomu, jei būti atviram informacijai, ji dažniausiai gaunama.

Ir dar toks mažas, bet ne menkas ir labai svarbus dalykas - idealių šunų nebūna. Veisimas yra selekcija, tai vyksmas, o ne galutinis rezultatas. Visada yra tikslo siekimas, ir to pasekmės. Kartais, norint pasiekti vieną, kartai ar dviejoms aukojami kiti dalykai, paskui, pasiekus tą vieną ir jį pagerinus, siekiama ne tik atkurit bet ir gerinti tuos, paaukotuosius. Taip ir judama pirmyn.
Tad šiaip labai padeda kuo detalesnis norų kriterijų susidėliojimas, jų detalizavimas. Ne tai kad "gero, gražaus ir sveiko", o kuo detaliau. Tada galima susidėlioti prioritetus, kas svarbiausia, kas svarbiau ir kas svarbu. Ir rinktis vėl bus lengviau.

Įdomumo dėlei, koks pas tave per šuniukas, nuo kokių tėvų ir su kokiu rezultatu? Gal esi minėjus VA temoj, bet, nuoširdžiai - tikrai nepamenu.

aš galvoju - juk čia kaip ir pas žmones. juk neleidžiama kraujomaiša. nu bet niekas negarantuoja, kad ištekėjus už "negiminingo" vyro ir susilaukus su juo vaiku neišlįs genetinių ligų genai toks dalykas, nežinai kada ir kaip suvaikščios ar tiesiog mutuos netinkamu metu tai ir čia gal panašiai - kad ir su dokumentais, bet visko gali pasitaikyti

Milkutė pastoviai susipjaustydavo pėdutes kol buvo jauna Ne kartą siuvom, kabinom, vieną kartą iš druskininkų parodos parskuodėm kaip su turbo mašina, nes taip susipjaustė jog galvojau nukraujuos, o ką aš žinau kraujo daug, baisu man buvo Pėdučių susiojaustymas dažnas dalykas na nors pvz taip "sekdavosi" tik Milkutei, Arga niekuomet nebuvo persipjovus

Taigi, manyčiau šitas gražuolis nusipelnė žadėto prisistatymo Taigi jūsų dėmesiui Torukas Makto ala pradžioj galvojom vadinti tiesiog Toro bet juk neišsidirbinėti iš vardo šaukiant šunį neįmanoma? )) Žodžiu prilipo jam ir labai gražiai skamba Jaunuolis užkariavęs širdį ir grįžęs namo kartu... Pats pačiausias iš visų, geriausias draugas vaikui, pasivaikščiojimų, sporto draugas vyrui ir tiesiog meilė man. Žinot visi kas sakėt kad reikia šuns mums ... buvot teisūs Jis gal ir nemoka nieko (kol kas), bet labai myli savo šeimininkus, guli mano glėby ir palaukia kol aš užmigsiu, tik tada pasišalina nuo lovos, kartais knarkia kaip tikras vyras, o yra mielas nuostabus šunelis. O jau kaip nori dirbti, kaip nori mokytis gražu žiūrėti kaip dega prašydamas, nelabai suprasdamas bet žinantis kad tai yra jėga Jis šuo kuris vėl nuspalvino mūsų gyvenimą, pripildė jį šypsenų ir džiaugsmo.

Eiryn, žodžių trūksta tiesiog
Sveikinu!
Gražus šuo. O vardas - iš vieno mėgiamiausių mano filmų
Lyg ir minėjai, kad iš prieglaudos - papasakok, kaip radai, iš pirmo karto ar lankei..? Kaip pratinaisi šunį? Kartais apsilankau savo miesto prieglaudoj, nuvežu žaislus senus, katino rakandus, netikusį maistelį, nesu mačiusi tokių gražių šunų ir katinų, kaip taviškis

tikrai nuostabus, o jau žvilgnio meilumas ir gudurmas
iš kokios priglaudėlės ėmėt?
Julcik, kaune Lesės prieglaudėlėj yra keletas fantastiškų jaunų laikų mačiau kai lankiaus prieš pora sav. jos koniskuotos iš kėdainių, gal teko girdėti ar skaityti. pradžioj sakė dar klausinėjo apie jas, būtų gal paėmę, bet kol kas negali dovanoti, nes vyksta teismai ar pan. bijo, kad taip apie jas visi ir pamirš per laiką tik kol kas ir nesiskelbia per daug - vis tiek nieko daryt negali. nu bet jau gražios

Grožis

Na istorija tokia, kad buvome keliose šunų kinkinių varžybose, padėjome kaip ir visuomet, ir tiesiog stebėdami supratom kad kitaip negalim, ir vyrui norėtusi pasiplėšyt sportuojant, taigi žinojome kad tai bus haskis, vėl haskis... Ir daugiau jokių mergų, bus patinas Taigi jau bendravau su keliais veisėjais, tiek Lietuvoj tiek užsienyje, bet to kabliuko nebuvo... tada vieną rytą sugalvojau parašyt šunų kinkinių klubo prezidentui, žodžiu bendraujam mes klausinėju kas turi šuniukų ir t.t., svarstom variantus, bet vėl man nieks netiko Tada pamačiau savanorių įdėtą skelbimą, o galvoju oho koks niiice, ir iškart parašė ir jis, sako jeigu ne veisimui galvojat o tik sportui ir šiaip, tai va tobulos anatomijos haskis marijampolėj yra... Žodžiu pasižadinu aš vyrą sakau žinau jaučiu radau mums šunį, apžiūrėjom, buvo ir filmuota medžiaga, sakom nu važiuojam pažiūrėsim taigi ta marijampolė ne už kalnų, valanda kelio tik, jeigu patiks pasiimsim, jeigu ne tai ne. Susiskambinau su savanoriais, davė direktoriaus numerį, paskambinom direktoriui susiderinom kad atvažiuojam va taip iškart, žadėjo pasitikti mus na ir išvažiavom, taip išsyk Aš tai galvojau kad pažiūrėsim bet na ta prasme taip pirma apžiūrėt reikėjo, bet o tačiau jau važiuojant supratau kad planas kitoks O tai vyras prikūrė planų su šuniu ateinantiems dviems metams į priekį dar nei nematęs jo Nuvažiavom, nuėjom, apžiūrėjom, paniurkėm, imam Pasirašėm dokumentėlius ir išsivežėm. Nesipratinom, paimėm iškart net nedvejodami kad galėtume nesugebėt suvaldyt ar kaip kitaip, juk jau turėjom tokį... Na žodžiu grįžom namo su nauju šeimos nariu

Tiesą pasakius prieglaudose ne vienas haskis buvo ir yra iki šiol, bet nei vienas nekabino kaip šitas...



Prieglauda vadinasi Migraja rods, Marijampolės prieglaudėlė, labai tvarkinga tarp kitko ir buvo ne vienas šuniukas vertas dėmesio.

Oi labai labai grazus Eiryn suniukas

Eiryn, labai gražus naujas šeimos naris
O dėl pėdučių, tai jo žinau, kad čia, deja, daug kam dažnai pasitaikanti bėda... Mūsų Helis po vakarikštės dezinfekavimo procedūros, mums letenos tos galinės neduoda... Tai šiandien įsigiję baneocin miltelių, turėjom gerokai pavargti, kad apdoroti tą įpjovimą.... Vos spyrį į veidą negavau O jau guli toks nuskriaustas, jautruolis mūsų

Na va, kiek naudingos informacijos Maniškės motina veista iš įtartinos kombinacijos - senelis su HD-C, o senelė su HD-B tris kartus į medį bet tėtukas sveikas HD-Ą..Gal tos raidės su šuns metais "auga"?


Mano kolegos labris tiek susipjaustė koją neseniai, kad su narkoze siuvo ir septynias siūles gavo, net traukt su narkoze siūlų likučius reikėjo..ir vis tiek nepavyko sugyt, nusivalgė jis ten viską, dabar vaikšto be pusės pagalvėlės.. Sakė, užaugs.


Šindi piktos kaimynės ataką gavau Užsirėkė ant viso kiemo, kodėl mano šuo myža (ja, ja, cituoju) ant žolės po balkonu, o ne šunų aptvare..aptvaras yra už kilometro. Sunervino, apsižodžiavau, blyn, negi trilitrinį man parišt po uodega... nepaaiškinsi nešunininkui, kad mano šuo aptvarą laiko savo vieta ir niekad nėra ten padaręs nė jokio reikalo..tai ką, reiškia, apskritai gyvenant mieste, vienintelė vieta vedžiot/išdūkent ir sysint šunį - 4x10 plotelis? fuj

Reikėjo atsikirsti: o kodėl Jūs rėkaujat viešoje vietoje, o ne kambaryje minkštomis sienomis ir be rankenos?

Et, bet iš tikrųjų tai ugnies ugnimi neužgesinsi...

Gražuolis

Sterilizavom savo merginą. Dieną po operacijos sėdėjau šalia jos ir verkiau, nes buvo graudu žiūrėti į ją tokią bejėgę. ačiū Dievui ryte jau jautės daug geriau, todėl savigrauža baigės. O dabar išvis jau atsigavus ir siusti nori, ir bėgioti, bet dar stengiamės apriboti, kol siūlų neišėmė tikiuos, kad nepadarėm klaidos su tokiu savo sprendimu